Jonas Grigas (g. 1938 m. baland?io 10 d. Kabeliuose , Marcinkoni? vals?iuje ) ? Lietuvos fizikas , habilituotas fizini? moksl? daktaras, Lietuvos moksl? akademijos tikrasis narys, VU profesorius emeritas . Keletos knyg? autorius, da?nai cituojamas Lietuvos ?iniasklaidoje. ^[1]

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gim? 1938  m. baland?io 10 d. lenk? okupuotame Var?nos kra?te Kabeliuose , Dz?kijos nacionalinio parko pa?on?je, Marcinkoni? vals?ius .

Prasid?jus Antrajam pasauliniam karui , 1939 m. lenkai t?v? pa?m? ? kar?. Augustavo mi?kuose vokie?iams sutriu?kinus j? kavalerijos pulk?, t?vas mi?kais par?jo namo. I?gyveno keturias okupacijas ? lenk?, rus?, vokie?i? ir v?l rus?.

Mok?si Kabeli? pradin?je mokykloje. Nuo 1949 m. Kabeliuose atidarius septynmet? mokykl?, tapo jos pirmuoju ?namiu. Tr?mim?, kaimo naikinimo ir rusinimo laikais dauguma vaik?, baig? septynmet? mokykl?, likdavo su t?vais vargti besikurian?iuose kolchozuose. T?vas suprato, kad tik i?simokslin? ?mon?s gali b?ti laisvi, tod?l 1952 m. nuve?? ? Marcinkonis t?sti mokslo k? tik atsidariusioje vidurin?je mokykloje, kuri? 1952?1956 m. lank? ir baig? (1-oji laida).

1961  m. Vilniaus universitete, Fizikos ir matematikos fakultete (VU FMF), baig? fizikos studijas.

1961 ? 1963  m. dirbo Vilniaus radijo matavim? prietais? mokslinio tyrimo institute in?inieriumi.

Nuo 1963  m. VU FF d?stytojas, 1970  m. docentas.

1968  m. apgyn? fizikos ir matematikos moksl? kandidato (nostrifikuoto ? daktaro) disertacij?. 1980  m. apgyn? fizikos ir matematikos moksl? daktaro (nostrifikuoto ? habilituoto) disertacij?. ^[2]

Nuo 1984  m. profesorius. 1988 ? 1993  m. VU FF Radiofizikos katedros ved?jas. Nuo 1994  m. LMA narys ekspertas, nuo 2000  m. narys korespondentas, nuo 2011  m. tikrasis narys.

1972 ? 1973  m. sta?avo ?ekoslovakijos moksl? akademijos Fizikos institute. Dirbo mokslin? darb?, skait? paskaitas ir prane?imus Austrijos , ?ekijos , JAV , Danijos , Japonijos , Indijos , Ispanijos , Pranc?zijos , Rusijos , Ukrainos , Slov?nijos , ?veicarijos , Taivano , Vokietijos ir kit? u?sienio ?ali? universitetuose bei mokslo ?staigose.

Mokslin? veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jonas Grigas - feroelektros ir fazini? virsm? tyrimo Lietuvoje pradininkas. Su kitais suk?r? mikrobangin? feroelektrik? ir gimining? kristal? dielektrin?s spektroskopijos laboratorij?. I?tyr? daugelio feroelektrik? ir protonini? laidinink? dielektrinius spektrus radijo ir mikrobang? da?nio laukuose, parod? t? kristal? taikymo telekomunikacij? priemon?ms tinkamas da?ni? sritis, atrado ir i?tyr? feroelektrini? modas ir fazini? virsmus kristaluose, suk?r? fazini? virsm? modelius. J. Grigas - autorius 10 i?radim? ir 1 JAV patento.

Paskelb? tarptautiniuose ?urnaluose daugiau nei 200 mokslo straipsni? ir kelis ?imtus prane?im? tarptautin?se konferencijose tezi? bei apie 400 mokslo populiarinimo straipsni? laikra??iuose ir ?urnaluose. Para?? 4 mokslo populiarinimo knygas. Paruo?? 14 mokslo daktar?. ^{[3] [4]}

• 1963 m. profesorius Povilas Brazd?i?nas pakviet? gr??ti ? Vilniaus universiteto Radiofizikos katedr?, kurioje pl?tojo fundamentinius feroelektros ir fazini? virsm? tyrimus.
• 1963-1970 m. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros asistentas, vyr. d?stytojas;
• 1968 m. apgyn? fizikos ir matematikos moksl? kandidato (nostrifikuoto ? daktaro) disertacij? ?Sb2S3 ?eimos monokristal? dielektrini? savybi? tyrimas pla?iame superauk?t? da?ni? diapazone.“;
• 1970?1982 m. tapo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros docentu;
• 1972?1973 m. sta?avo ?ekijos MA Fizikos institute, Praha;
• 1976-1990 m. tapo Vilniaus universiteto Puslaidininki? ir dielektrik? mokslin?s tarybos disertacijoms ginti nariu;
• 1978?1990 m. SSSR MA Feroelektrik? ir dielektrik? mokslo tarybos narys;
• 1980 m. Latvijos MA Fizikos institute apgyn? fizikos ir matematikos moksl? daktaro (nostrifikuot? ? habilituoto daktaro) disertacij? ?Faziniai virsmai ir feroelektriniai rei?kiniai antimonito ?eimos kristaluose.“;
• 1982 m. i?rinktas Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros profesoriumi;
• 1986 m. gavo Lietuvos Valstybin? premij? u? darb? cilk? ?Auk?tojo da?nio plazminiai ir segnetoelektriniai rei?kiniai kristaluose“;
• 1989 m. moksllinis darbas Delio universitete, Indijos technologijos institute Delyje, Kharagp?re ir Madrase, Bomb?jaus Atomini? Tyrim? Centre, Indijjoje, Wasedos, Hokkaido, Hirosimos, Iwaki Meisei ir kituose Japonijos universitetuose bei Vroclavo u-te, Lenkijoje.
• 1990 m. mokslinis darbas Metzo universitete, Pranc?zijoje;
• 1991 m. mokslinis darbas Ciuricho (?veicarija) universitete;
• 1992 m. mokslinis darbas Metzo ir Darm?tato (Vokietija) universitetuose;
• 1988?1993 m. Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros ved?jas;
• 1994 m. mokslinis darbas Ciuricho ir Metzo universitetuose, tapo nekonkursiniu Vilniaus universiteto profesoriumi;
• 1994?2000 m. Lietuvos Moksl? Akademijos nari? ekspertas;
• 1995 m. mokslinis darbas Ajovos, Nebraskos ir ?ikagos (JAV) universitetuose;
• 1996 m. gavo Lietuvos Mokslo premij? u? darb? cikl? ?Feroelektrik? ir jiems gimining? kristal? mikrobangin? delektrin? spektroskopija“;
• 1997 m. mokslinis darbas ?ekijos MA Fizikos Institute;
• 1998?2003 m. mokslinis darbas Ajovos (JAV) universitete, Lenkijos MA ?em? temperat?r? ir strukt?ros tyrimo institute;
• 2000 m. i?rinktas Lietuvos MA nariu korespondentu;
• 2009 m. tapo Vilniaus universiteto profesoriumi emeritu;
• 2011 m. i?rinktas Lietuvos MA tikriuoju nariu (akademiku). ^[5]

Universitetin?s studijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1956?1961 m. lank? ir baig? Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultet?, ?gijo fiziko ir fizikos mokytojo specialyb?.

1957 m. spalio 4 d. Rusija paleido ? kosmos? pirm?j? ?em?s palydov?. 1958 m. vasario 1 d. Amerika paleido palydov? Eksplorer. Prasid?jo kosmoso istorija. I?augo susidom?jimas astronomija.

Nuo tre?io kurso (1959 m.) prad?jo dirbti kristal? auginimo laborantu Fizikos fakultete. ?g?d?iai pravert? v?liau auginant kristalus. ^[6]

Dvejus metus mok?si marksizmo filosofijos, kurios pagrind? sudar? mitai, i?d?styti Karlo Markso ir Lenino veikaluose.

Penktame kurse atliko keturi? m?nesi? praktik? A. F. Jof?s Fizikos ir technikos institute (Sankt?Peterburgas). Ketverius metus mok?si karo moksl? ir gavo leitenanto, v?liau vyr. leitenanto laipsn?.

Studijavo skai?iavimo ma?inas. Kibernetika dar? pirmuosius ?ingsnius ir jaudino jaunus protus. Pasira?? paskyrim? in?inieriaus pareigybei ? Vilniaus Radijo matavimo prietais? mokslinio tyrimo institut? , glaud?iai susijus? su Rusijos karine pramone. Institut? ir prie jo esan?i? gamykl? vadino "pa?to d??e." Ten prad?jo dirbti mikrobang? elektronikos srityje. ^[4]

Pasisakymai ?iniasklaidoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iniasklaidoje ne kart? buvo pasisak?s pateikdamas labai kontroversi?kas id?jas. Pavyzd?iui, ka?tonai ir kaktusai sugeria aplinkoje esan?ias elektromagnetines bangas ^[7] , aplinkoje esantys bevielio interneto mar?rutizatoriai neabejotinai kenkia sveikatai ^{[8] [7]} , augalai, palaistyti ?ildytu vandeniu mikrobang? krosnel?je, nuvysta ^[9] , policijos grei?io matavimo radarai padidina infarkto rizik? ^[10] , mobili?j? telefon? elektromagnetin?s bangos kei?ia ?moni? elges? ^[11] , naujagimiai 99 % sudaryti i? vandens, vandenyje yra u?koduota informacija apie tai, kas vyksta kosmose ^[12] ir t. t.

Jonas Grigas neigiamai pasisak? d?l 5G ry?io: ,,Lietuvoje jau dabar suskubo leistin? elektromagnetin?s spinduliuot?s norm? didinti. Buvusi sveikatos ministr? ?ala?evi?i?t? padidino leistin? norm? 10 kart? ? iki 100 μW/cm2. Dabar paruo?tas projektas dar 10 kart? padidinti ? iki 1000. Ir vis kalbama, kad reikia sulyginti su Europos normomis. Tai kalba melagingai. A? dabar pasakysiu ?? t? apie normas. Tik JAV norma yra 1000 μW/cm2 ? kvadratin? centimetr?. Australijoje ? 200, Rusijoje, Kanadoje, Italijoje ir dar visoje eil?je ?ali? ? 10 μW/cm2, ?veicarijoje ? 4 μW/cm2, Zalcburge ? 0,1, Naujoje Zelandijoje ? 0,02 μW/cm2." ^[13]

Prof. J. Grigas taip pat ??velg? pavoj? Lietuvos entuziazme grei?iau ?sivesti 5G ry?? ir 10 kart? didinti rekomenduotin? elektromagnetinio lauko energijos srauto tank? ? i? 100 μW/cm2 ? 1000 μW/cm2 (profesorius ?? dyd? ?vardijo mikrovatais, tenkan?iais vienam kvadratiniam centimetrui, ta?iau da?niau tyrimuose ir rekomendacijose sutinkamas matas ? vatai, tenkantys vienam kvadratiniam metrui). Jo ?sitikinimu, nors toks sprendimas grind?iamas siekiu suvienodinti spinduliuot?s normas visoje Europoje, tiesa yra kiek kitokia ? daugelyje ?ali? normos ?ymiai ma?esn?s, o 1000 μW/cm2 elektromagnetin?s tar?os norma nustatyta tik Jungtin?se Amerikos Valstijose (JAV). ^[13]

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Grigas, J., 1977., ?Mikrobang? elektronika (elektrovakuuminiai rezonansiniai prietaisai)“, Vilnius, - 80 p.;
• Grigas, J., ir Valiun?nas, V., 1979, ?Mikrobang? elektronika“ (2 d) - 100 p.;
• Grigas, J., 1987, ?Segnetoelektriniai rei?kiniai ir faziniai virsmai“ ? Vilnius, - 157 p.;
• Grigas, J., 1996, ?Microwave Dielectric Spectroscopy of Ferroelectrics and Related Materials“ ? Amsterdam, Gordon & Breach Publ. Taylor & Francis Group, USA, ? 336 p. - ISBN 2-88449-190-2 ;
• Grigas, J., 2006, 2008, ?Phase Transitions in Ferroelectric Phosphorous Chalcogenide Crystals“. ? Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2006, ? 453 p. ? ISBN 9986-19-885-2 ;
• Grigas, J., 2011, 2012, 2013, ?Kiek trunka sekund?: ?iuolaikinis pasaulis mokslininko akimis“ ? Vilnius, Tyto alba,. ? 346 p. ? ISBN 978-998-616-868-3 ;
• Grigas, J., 2012, ?Kokiame pasaulyje gyvename: mokslininko akimis“ ? Vilnius, VU leidykla,? 319 p. ? ISBN 978-609-459-040-5 ;
• Grigas, J., 2013, ?Pa?inimo keliais: prie? laiko rodykl? pa?velgus“ Vilnius, VU leidykla, ? 435 p.? ISBN 978-609-459-204-1 ;

• Grigas, J., 2015, ?Ateitis jau at?jo." Vilnius, Tyto alba, ? 272 p. ? ISBN 978-609-466-077-1 .

• Grigas, J., 2021, "Pa?inimo ?aknys ir vaisiai", Vilnius, Kriventa, - 675 p. - ISBN 978-609-462-157-4 .

?vertinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• 1986  m. LSSR valstybin? premija ;
• 1996  m. Lietuvos mokslo premija ;
• 1996 m. ?vietimo ir mokslo ministerijos premijos u? mokslo populiarinim?.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]