?is straipsnis apie angl? filosof?. Apie televizijos serialo ?Ding?“ veik?j? skaitykite straipsnyje
D?onas Lokas (Ding?)
.
D?onas Lokas
(
angl.
John Locke
;
1632
m.
rugpj??io 29
d.-
1704
m.
spalio 28
d.) ?
angl?
filosofas
, politinis veik?jas ir pedagogas.
Lokas lank?
Londono
Vestminsterio mokykl?. Oksforde studijavo klasikin?
literat?r?
bei
filosofij?
, v?liau ?
medicin?
. D?l politini? bei
religini?
konflikt? i?vyko i?
Anglijos
. Gyveno
Pranc?zijoje
(
1675
?
1679
m.), v?liau
Nyderlanduose
(
1683
?
1689
m.). ? t?vyn? gr??o tik tada, kai Jok?bas II neteko sosto.
D?. Lokui svarbiausia yra filosofijos pa?inimo teorija, jai jis skyr? daugiausiai d?mesio. Pagrindinis D?ono Loko veikalas yra ?An Essay concerning Human Understanding“ jame filosofas nor?jo i?tirti ?mogi?kojo pa?inimo kilm? ir i?d?styti ?taking? racionalizmo kritik?. Jo nuomone, pa?inimas remiasi patyrimu. Tai buvo prie?inga racionalisto R. Dekarto ?gimt? id?j? teorijai. Lokas teig?, kad jei egzistuot? ?gimtos id?jos, tai visi objektai, atstovaujantys Diev?, o ir Jis pats, b?t? suprantami vienodai. Ta?iau taip n?ra. Lokas teig?, kad ?mogus k?dikyst?je yra tarytum ?vari lenta (lot. tabula rasa) ir tik ilgainiui, per patyrim?, jis pa??sta pasaul?, yra aplinkos formuojamas. ?mogus gimsta nei geras, nei blogas. Kad nuo ma?um?s b?t? ?diegta protinga mintis daug d?mesio turi b?ti skiriama aukl?jimui. Protas ? ?viet?j? autoritetas. Jie buvo ?sitikin?, kad pamokymais ir propaganda galima priartinti proto karalyst?. Lokui pasaulis pa??stamas per jusles. ?mogaus s?mon? yra t?ri?ka ? turi turin? ir form?. Tai yra erdv?, ? kuri? patenka duomenys apie i?orinius daiktus. Jos ribos yra ?mogaus k?no ribos, o turinys ? k?ne esanti ir k?no jusli? signalus apie i?orin? pasaul? priimanti ir apdorojanti gyvastis ? siela. Tod?l reikia skirti du patyrimo aspektus: i?orin? patyrim?, kuris remiasi daikt? juslin?mis pagavomis, ir vidin? patyrim?, kurio pagrindas yra m?s? ?A?“ b?senos ir veiksmai: tik?jimas, abejojimas, m?stymas, kent?jimas.
Pa?inimo proceso metu siela gali b?ti orientuota ir ? i?or?, ir ? save. Juslinis pa?inimas vadinamas sensacija (lot. sensation), o vidini? psichini? proces? pa?inimas vadinamas refleksija (lot. reflection). Abiej? r??i? duomenys yra pirminiai m?s? pa?inimo elementai, paprastosios, nesud?tingosios id?jos. I? j? siela, savo vidini? b?sen? ir veiksm? pagrindu, gali kurti sud?ting?sias id?jas arba proto id?jas. ?ios id?jos, pasiekusios prot? ir jo apdorotos, gali b?ti jungiamos ? trij? r??i? sud?tingus samb?rius (modus, substancijas ir santykius). Ta?iau protas pats savaime yra funkcinis, jis neprideda id?joms jokio turinio. Pasak Loko, vidin? ??valga yra menkesn? u? juslin? pagav?, nes be juslini? pagav? siela netur?t? kuo operuoti, nekilt? joki? nauj? id?j?. B?tent pirminiame pa?inimo lygmenyje Lokas atrado labai ?domi? dalyk?. Jis teig?, kad daiktai yra tuo pa?iu metu tokie, kokie jie yra savaime (pirmin?s arba objektyviosios savyb?s), ir tokie, kokie jie mums atrodo (antrin?s arba subjektyviosios savyb?s). Pirmin?s savyb?s priklauso patiems daiktams tai j? forma, dydis, jud?jimas. Tuo tarpu antrin?s savyb?s yra daikt? savyb?s mumyse: spalva, kvapas, skonis, garsas. Jos rei?kia daikto objektyvum?, bet daikto objektyvum? mums asmeni?kai. S?monei pasaulio pa?inimui svarbesn?s yra antrin?s id?jos, ta?iau pirmin?s id?jos svarbesn?s pa?inimo rezultat? atsiradimui. Pirmin?s id?jos tarsi suskirsto antrines, priskiria joms tam tikras formas ir taip padeda i? pirmini? id?j? kurti sud?tingas antrines. J? gamyba i?ry?kina visi?kai nauj? pa?inimo proceso moment?: pa?inimo produktus ?mogus kuria pats. D?. Lokas dar ne iki galo i?pl?toja ?i? atrast?j? ?sukurto pasaulio vaizdo“ teorij?, bet visi?kai netrukus Imanuelis Kantas ne tik suvokia, bet ir sav?ja pa?inimo teorija j? i?rei?kia ir i?pl?toja: visos id?jos yra ?mogaus sukurtos, pasaulis pa?inime netapatus pasauliui, kur? nor?ta pa?inti ? pa?inimas t?ra ?mogaus nusipie?tas pasaulio vaizdas. Kadangi s?mon?s sukurtas vaizdas gali skirtis nuo realyb?s, j? reikia nuolat tikrinti, taisyti, tikslinti.
Jei jau gamtos pasaulis toks nepastovus, reikia numanyti, kaip stipriai kei?iasi visuomen?s gyvenimas ir poreikiai. Anot D?. Loko, visuomen?je turi egzistuoti tokie ?statymai, kurie leist? jaustis gerai kiekvienam individui atskirai ir visiems kartu. Loko manymu, kiekvienoje visuomen?je egzistuoja elgesio normos, at?jusios dar ir i? pirmyk?t?s visuomen?s. ?ios normos saugomos ir suk?rus valstyb?, nes jos saugo ir tvarko ir tas gyvenimo sritis, kuri? nepasiekia ?statymai. Valstyb? atsiranda, kai atsiranda nuosavyb? ir poreikis greitai ir veiksmingai reguliuoti daugyb?s ?moni? santykius. Reikia veiksmingos taisykli? sistemos, nustatan?ios kaip turi elgtis nuosavyb?s tur?tojai, ir gali? turin?ios institucijos, u?tikrinan?ios t? taisykli? laikym?si. Gyvenimo visuomen?je principai ir nuostatos priimami bendra visuomen?je gyvenan?i? ?moni? sutartimi. Taigi jei tokie nuostatai pasidaro nebepriimtini, gali b?ti kei?iami. Labai svarbi visuomen?s funkcionavimui s?lyga yra atskirta ?statym? vykdomoji ir leid?iamoji vald?ios. Anglijoje ?statym? leid?iamoji vald?ia buvo suteikta parlamentui, atstovaujan?iam ?emiesiems ir auk?tiesiems visuomen?s sluoksniams, tuo tarpu ?statym? vykdomoji vald?ia buvo sutelkta karaliaus rankose. Jei ?statym? leid?iamoji vald?ia uzurpuoja kit? teises, ji gali b?ti pa?alinta. ?statym? vykdomoji vald?ia turi paklusti ?statym? leid?iamajai vald?iai, ta?iau gali daryti jai ?tak?, tod?l ?statym? leid?iamoji vald?ia netampa absoliuti. Labai svarbu tai, kad Loko nuomone, valstybei perduodamos labai konkre?ios galios ir ji niekaip negali pa?eisti prigimtini? individo teisi? gyventi, naudotis nuosavybe ir b?ti laisvam bei lygiam su kitais asmenimis. Reik?t? pabr??ti, kad ?statymu laikomas tik toks ?statymas, kuris protingai b?tybei nurodo elgesio b?d?, atitinkant? jo interesus ir nepa?eid?iant? bendros gerov?s. ?statym? turi laikytis visos institucijos be i?imties. Tai pagrindin? priemon? apsaugoti individo laisv? nuo kit? asmen? despoti?kos vald?ios. D?. Loko valstyb?s teorija padar? ?tak? kit? Europos valstybi? formavimuisi: Monteskj? perkurta teorija stipriai paveik? Did?iosios Pranc?zijos revoliucijos brand?, taip pat tur?jo ?takos JAV valstyb?s sistemos susiformavime. Pats Lokas nei?skiria n? vienos valdymo formos kaip absoliu?iai geriausios, nes kiekvienai j? egzistuoja gr?sm? virsti tironija.
Autoriaus darbai:
? John Locke. “John Lockes Gedanken uber die Erziehung”. ? Munchen [etc.], Nemnich, [1915?], 37 p.
? John Locke ?On politics and education“ (Apie politik? ir i?silavinim?). ? Roslyn (N. Y.), Black, 1947, 412 p.
? John Locke. ?Essays on the law of nature“ (Apie gamtos d?snius). ? Oxfordas, Clarendon Press, 1954. P. 108?214.
? John Locke ?Two tracts on government“. ? Kembrid?as, University Press, 1967. P. 117?123.
? John Locke. ?Questions concerning the law of nature“ (Klausimai d?l gamtos d?sni?.). ? Ithaca, London, Cornell University Press, 1990. P. 94-250.
? John Locke ?Es? apie tikr?j? pilietin?s vald?ios kilm?, apimt? ir tiksl? (Antrasis traktatas apie vald?i?)“. ? Vilnius, Mintis, 1992, 207 p.
ISBN 5-417-00521-5
? John Locke. ?Political writings“ (Politiniai ra?tai). ? London; New York: Penguin Books, 1993. P. 177?183.
? John Locke. “A letter concerning toleration: humbly submitted Locke” (Lai?kas apie tolerancij?). ? Indianapolis, Hackett Publishing Company, 1996, IX, 62 p.
? John Locke ?Political essays“. ? Kembrid?as, Cambridge University Press, 1997. P. 3-10.
? John Locke ?Es? apie ?mogaus intelekt?“. ? Vilnius, Pradai, 2000, 640 p.
ISBN 9986-943-37-X
Leidiniai apie autori?:
? Nicholas Jolley “Locke: his philosophical thought”. ? Oksfordas, Oxford University Press, 1999, IX, 233 p.
? Udo Thiel “John Locke :mit Selbstzeugnissen und Bilddokumenten”. ? Hamburg, Rowohlt, 1990, 158 p.
? Jean Le Clerc ?Ouvrage critique, par Mr. Heuman“. // IN: Bibliotheque choisie. Pour servir de suite… la Bibliotheque universelle. 1712. Tome 25: P. 395?407.
? William Robertson ?A critical inquiry concerning the author of the following work (The history of our Saviour, Jesus Christ), kaip atsakas A.B.C. // IN: The critical review: or, Annals of literature. Society of Gentlemen, Nr. 55, 1783. P. 474-477.
? Robert Watt ?Bibliotheca Britannica, or A general index to British and foreign literature“. ? Edinburgas: spausdinta A. Constable, 1824. 993 p.
? Thomas Lowndes William ?The bibliographer’s manual of English literature“. ? Londonas: William Pickering, 1834.
? Noel W. Sainsbury ?Report on the Shaftesbury Papers“. // IN: Annual report of the Deputy Keeper of the Public Records. ? Nr. 33, 1872. P. 211?269, Nr. 34, 1873. P. 307?314, Nr. 35, 1874. P. 188?192.
? Samuel Halkett ir John Laing ?A dictionary of the anonymous and pseudonymous literature of Great Britain : including the works of foreigners written in or translated into the English language“. ? Edinburgas, W. Paterson, 1882-88. ? 4 t.
? B., W. C. ?Dictionary of national biography“. // IN: Notes & queries. ? 8-oji serija: 1893. P. 384?385.
? Curtis, M. Mattoon ?A select bibliography for the study of Locke“. // IN: Western Reserve University bulletin. ? Nr. 2, 1896. P. 90-98.
? H. O. Christophersen ?A bibliographical introduction to the study of John Locke“. ? Oslas, J. Dybwad, 1930, 134 p.
? H. J. Reesink ?L’Angleterre et la litterature anglaise dans les trois plus anciens periodiques francais de Holland de 1684 … 1709 …“ . ? Zutphen, W. J. Thieme, 1931. ? viii, 433 p.
? F. H. Heinemann ?A so-called Metaphysicks of John Locke“ (Vadinamoji Locke metafizika). // IN: Tijdschrift voor philosophie. ? Nr. 2, 1940. P. 127?137.
? M. Hamabayashi ?Rokku bunkenmokuroku“ (Locke bibliografija). // IN: Hitotsubashi rons? [Hitotsubashi ap?valga]. ? Nr. 5, 1954. P. 174?179, [1954. P. 384?389.]
? J. Hampton ?Les traductions francaises de Locke au XVIIIe Sietle“. // IN: Revue de litterature comparee. ? Nr. 29, 1955. P. 240?251.
? C. S. Johnston ?A bibliography of John Locke“. ? Oksfordas, Oksfordo universitetas, 1956, ? xxviii, 404 p.
? P. Long ?A summary catalogue of the Lovelace Collection of the papers of John Locke in the Bodleian Library“. ? Oxfordas, spausdinta Oksfordo bibliografiniai spaudos bendruomenei, 1959, ? xii, 64 p.
? P. Long ?The Mellon donation of additional manuscripts of John Locke from the Lovelace Collection“. // IN: Bodleian Library record. ? Nr. 7, 1964. P. 185?193.
? R. Hall ?The Locke newsletter“ readaguota Roland Hall. ? No. 1-31. ? [York], 1970?2000.
? R. Hall ir R. Woolhouse ?Forty years of work on John Locke (1929-1969) : a bibliography“. // IN: Philosophical quarterly. ? Nr. 20, 1970. P. 258?268, 394?396.
? R. Hall ir R. Woolhouse ?More addenda to the Locke bibliography”. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 1, 1970. P. 5-11.
? E. De Beer ?The correspondence of John Locke“. // IN: Times literary supplement. ? Nr. 16, 1971. P. 837?838.
? J. R. Harrison ?Locke and his contemporaries“. // IN: New Cambridge bibliography of English literature. ? Kembrid?as, University Press. ? Nr. 2, 1969-77. P. 1660?1800, 1971. P. 1833?1850.
? S. Tanaka ?Jon Rokku no kenky? bunken mokuroku“ (Vakarie?i? darbai apie Locke: bibliografija). // IN: Yokohama Ichiritsu Daigaku rons?. ? Nr. 22, 1971.
? R. Hall ?Further addenda to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 3 1972. P. 5-6.
? R. Hall ?Even more addenda to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 4 1973. P. 8-10.
? R. Hall ir R. Woolhouse ?A supplement to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 4, 1973. P. 10-24.
? H. A. S. Schankula ?A summary catalogue of the philosophical manuscript papers of John Locke“. // IN: Bodleian Library record. ? Nr. 1, 1973. P. 24-35, Nr. 2, 1974. P. 81-82.
? R. Hall ?Omissions from Christophersen“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 5, 1974. P. 18-23.
? R. Hall ?More omissions from Christophersen“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 6, 1975. P. 23-25.
? R. Hall ?Some more addenda to the Locke bibliography“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 6, 1975. P. 16-22.
? H. E. Biagini ?Aporte a las bibliografias lockeanas de Hall y Woolhouse“. // IN: Cuadernos de filosofia (Universidad de Buenos Aires). ? Nr. 16, 1976. P. 99-108.
? E. S. De Beer ?Bishop Law’s list of books attributed to Locke“. // IN: Locke newsletter. ? Nr.7, 1976. P. 47-54.
? B. Maiorca ?John Locke in Italia : un secolo di bibliografia (1875-1976)". // IN: Rivista di filosofia. ? Nr. 67 (1976. P. 349?377.
? L. J. Tobey ?The history of ideas : a bibliographical introduction“. ? Santa Barbara, Kalifornija, Clio Books, 1975-77.
? H. E. Biagini ?Nuevo aporte a las bibliografias lockeanas de Hall y Woolhouse“. // IN: Cuadernos de filosofia (Universidad de Buenos Aires). ? Nr. 18, 1978. P. 183?186.
? P. H. Nidditch ?The Clarendon edition of the works of John Locke, a progress report“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 9, 1978. P. 15-19.
? E. A. Driscoll ?Note on the authorship of an ethical fragment in the memorandum book of John Locke senio“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 11, 1980. P. 109?110.
? G. Heismann ?Addenda to the Locke bibliography : Austrian and German dissertations“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 11, 1980. P. 13-17.
? G. Kemerling ?Some nineteenth-century additions to Christophersen“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 11, 1980. P. 9-12.
? V. Chappell ?Selected articles on Locke : a computerized bibliography“. // IN: Philosophy research archives. ? Nr. 7, 1981. P. 461?500.
? R. Hall ir R. Woolhouse ?80 years of Locke scholarship : a bibliographical guide“. ? Edinburgas, University Press, 1983. ? x, 215 p.
? S. Goyard-Fabre ?Informations bibliographiques“. // IN: La pensee liberale de John Locke. ? 1984. P. 7-18.
? J. C.Attig ?A new index to Christophersen’s Bibliographical introduction to the study of John Locke“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 16, 1985. P. 53-77.
? J. C. Attig ?The works of John Locke : a comprehensive bibliography from the seventeenth century to the present“. ? Westportas, Coningemas; Londonas, Anglija, Greenwood Press, 1985. ? xx, 185 p.
? Kansei Gakuin Daigaku Toshokan ?Rokku, Sumisu, Miru fushi chosaku bunko mokuroku = A catalogue of Locke, Smith, Mills collections“. ? Nishinomiya-shi, Kansei Gakuin Daigaku Toshokan, 1985. 171 p.
? J. S. Yolton ir J. W. Yolton ?John Locke, a reference guide“. ? Bostonas, Masas?iucesas, G. K. Hall, 1985. ? xxvii, 294 p.
? R. M. P. Malpas ?An electronic text of the Essay“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 21, 1990. P. 57-110.
? J. R. Milton ?John Locke and the Fundamental Constitutions of Carolina“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 21, 1990. P. 111?133.
? J. Khalfa ?Note critique“. // IN: Philosophie (Pary?ius). ? Nr. 30, 1991. P. 90-94.
? L. Stepelevich ?Past masters : the electronic editions of Locke, Berkeley, and Hume“. // IN: Computers and the humanities. ? Nr. 25, 1991. P. 68-70.
? E. McCann ?Report on the Past Masters Project. II, Locke database“. // IN: Archiv fur Geschichte der Philosophie. ? Nr. 75, 1993. P. 91-95.
? J. R. Milton ?Philanthropy, or the Christian philosophers : a possible addition to the Lockean Canon“. // IN: British journal for the history of philosophy. ? Nr. 2, 1993. P. 64-66.
? R. F. Ward ?Some eighteenth-century supplements to the Yolton and Attig bibliographies“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 24, 1993. P. 107?114.
? P. Lindenbaum ?Authors and publishers in the late seventeenth century : new evidence on their relations“. // IN: The Library. ? Nr. 17, 1995. P. 250?269.
? G. G. Meynell ?Why ‘Fox’ Bourne?“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 27, 1996. P. 149-150.
? J. R. Milton ?Locke manuscripts among the Shaftesbury papers in the Public Record Office“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 27, 1996. P. 109?130.
? J. R. Milton ?Lockean political apocrypha“. // IN: British journal for the history of philosophy. ? Nr. 4, 1996. P. 247?266.
? J. R. Milton ?John Locke’s medical notebooks“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 28, 1997. P. 135?156.
? J. R. Milton ?The dating of ‘Adversaria 1661’“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 29, 1998. P. 105-117.
? J. S. Yolton ?John Locke, a descriptive bibliography“. ? Bristolis, Anglija, Thoemmes Press, 1998. ? xxix, 514 p.
ISBN 1-85506-449-9
? M. Goldie ?Addenda to The correspondence of John Locke : request for information“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 30, 1999. P. 15-16.
? I. Harris ?Locke’s bibliography“. // IN: British journal for the history of philosophy. ? Nr. 7, 1999. P. 359?361.
? J. Schøsler ?La diffusion des ecrits de Locke aux XVIIe et XVIIIe siecles“. // IN: Dialogue (Montreal). ? Nr. 38, 1999. P. 593?600.
? M. A. Stewart ?Index and corrigenda to The correspondence of John Locke : request for information“. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 30, 1999. P. 13-14.
? R. Hutchinson “Thirty-year index 1970-1999 [to the Locke newsletter]”. // IN: Locke newsletter. ? Nr. 31, 2000. P. 195?263.
? M. Goldie ?Sparing the rod : Locke manuscripts come to light in California“. // IN: Times literary supplement. ? Nr. 6, 2001. P. 13-14.
? J. R. Milton ?Some recent additions to Locke’s correspondence“. // IN: Locke studies. ? Nr. 1, 2001. P. 229?234.
? M. G. Spencer ?Locke and eighteenth-century British philosophy : recent tools and resources“. // IN: Eighteenth-century studies. ? Nr. 34, 2000/2001. P. 642?645.
? G. Meynell.“ Von Leyden’s transcripts of Locke’s shorthand“. // IN: Locke studies. ? Nr. 2 2002. P. 239?240.
? D. Robinson ir Judy Groves ?Introducing Political Philosophy“. Icon Books. 2003.
ISBN 1-84046-450-X
.
? George S. Rousseau “Nervous Acts: Essays on Literature, Culture and Sensibility”. Palgrave Macmillan. 2004.
ISBN 1-4039-3453-3
.
? M. Goldie ?Distribution lists for copies of Locke’s books and Boyle’s General history of the air“. // IN: Locke studies. ? Nr. 4, 2004. P. 235?242.
? J. S. Yolton ?Addenda and errata to John Locke: a descriptive bibliography“. // IN: East-Central intelligencer. ? Nr. 2, 2004. P. 12-20.
? M. Goldie ?Printing history of Locke’s writings, 1686-1800“. // IN: Locke studies. ? Nr. 5, 2005. P. 215?221.
? J. S. Yolton ?Addenda and errata to John Locke: a descriptive bibliography“. // IN: Locke studies. ? Nr. 6, 2006. P. 199?209.
? P. Milton ?Pierre Des Maizeaux, A collection of several pieces of Mr. John Locke, and the formation of the Locke Canon“. // IN: Eighteenth-century thought. ? Nr. 3, 2007. P. 255?291.
? Alexander Moseley ?John Locke: Continuum Library of Educational Thought“. Continuum, 2007. 234 p.
ISBN 0-8264-8405-0
.
Vikicitatos
Wikiquote logo