Johanas ?trausas
(
Vyresnysis
arba
T?vas
,
vok.
Johann Strauss
,
1804
m.
kovo 14
d. ?
1849
m.
rugs?jo 25
d.) ?
XIX a.
pirmos pus?s
austr?
romantizmo
kompozitorius
, vals? k?r?jas. ?inomiausiu jo k?riniu ?vardijamas ?Radeckio mar?as“.
Johanas ?trausas gim?
1804
m.
kovo 14
d.
Vienoje
. Jo t?vai Francas ir Barbara laik? tavern? Leopol?tate ? neturtingame Vienos priemiestyje, kur telk?si atvyk?liai amatininkai: ?ekai, lenkai, ?ydai. Johano senelis buvo
jud?jas
(v?liau pri?m?s katalikyb?), atsik?l?s ? Vien? i?
Budos
. Johanas ?trausas v?liau buvo pramintas Vyresniuoju ir T?vu, kad atskirti nuo s?naus bendravard?io, v?liau tapusio garsiu kompozitoriumi ir pavadinto ?vals? karaliumi“,
Johano Jaunesniojo
(arba S?naus). Po motinos (1811 m.) ir t?vo (1816 m.) mir?i? Johan? globojo Antonas Miuleris, kuris j? ?darbino pas knyg? ?ri??j?. ?iuo laikotarpiu, 1817?1822 m., J. ?trausas pramoko groti smuiku i? ?inomo muzikanto Johano Poli?anskio (1779?1836). Po to mok?si boso ir instrumentuot?s pas Ignac? fon Zeifryd? ir tobulino grojimo smuiku technik? pas Leopold? Jans?.
Tik?tina, kad J. ?trausas grojo vadovaujamas tuo metu pagars?jusio Michaelio Pamerio. 1823 m. J. ?trausas prisijung? prie v?liau i?gars?jusio vals? k?r?jo
Jozefo Lanerio
trio grup?s, kuri v?liau prasipl?t? iki 11?12 muzikant?. 1825 m. liepos 11 d. J. ?trausas ved? An? ?treim, su kuria tais pa?iais metais susilauk? s?naus
Johano
, v?liau tapusio dar garsesniu kompozitoriumi nei t?vas. V?liau pora susilauk? daugiau vaik?, tarp kuri? kompozitoriais tap? Jozefas (g. 1827 m.) ir Eduardas (g. 1835 m.). Nepaisant vaik? ?i
santuoka
nebuvo labai darni. Pirm? kart? J. ?trauso kompozicija publikuota 1825 m. (nei?likusi). Su valso
?Kettenbrucke-Walzer“
publikavimu 1827 m. J. ?trausas pasiek? pripa?inimo ir prad?jo savo ?orkestro“ veikl? atskirai nuo J. Lanerio. Viena i? pla?iai paplitusi? nuomoni?, es? J. ?trausas ir J. Laneris susipyko, bet faktini? patvirtinim? tam n?ra.
J. ?trausas ne tik k?r? savas kompozicijas, bet ir aran?avo kit? kompozitori? muzik? savo orkestro pasirodymams, samd? muzikantus, organizavo i?vykas ir pats diriguodavo pasirodymams su smuiku ant pakylos. Daugiausiai J. ?trausas pagars?jo savo
valsais
, bet k?r? taip pat
polkas
,
galopus
ir
kadrilius
. Viso para?? daugiau nei 250 k?rini?. 1829 m. jis pasira?? 6 met? sutart? pasirodymams ?perlo sal?je, kurioje ?vyko daugiau nei ketvirtadalio jo k?rini? premjeros. ?vairiapusi?ka jo veikla l?m?, kad J. ?trausas tapo viena i? Vienos muzikin?s kult?ros garsenybi?. Ta?iau ilgi muzikavimo vakarai tvankiuose salonuose ir pasilinksminim? kult?ros gyvenimo b?das tikriausiai l?m?, kad tiek J. ?trausas, tiek jo konkurentas J. Laneris mir? jauni (J. ?trausas 45-eri?, J. Laneris 42-ej?). Kai J. Laneris i?liko vietiniu fenomenu, J. ?trausas siek? tarptautinio d?mesio. 1833 m. jis pirm? kart? su savo grupe pasirod?
Pe?te
. 1834 m. keliavo po Vokietijos provincijas, kur koncertavo Pr?sijos karaliaus ir besilankan?i? Rusijos caro ir carien?s akivaizdoje. 1838 m. jo 28 nari? orkestras ?e?ias savaites koncertavo
Pary?iuje
ir 33 savaites praleido ture po
Britanij?
. 1834 m. buvo paskirtas Vienos garnizono Pirmojo pulko muzikin?s grup?s vadovu, 1835 m. prad?jo vadovauti muzikantams Imperatori?k?j? r?m? pokyliuose. D?l savo pad?ties J. ?trausas buvo pramintas ?Austrijos Napoleonu“.
1842 m. J. ?trausas atsiskyr? nuo ?monos ir apsigyveno su meilu?e Emili Trampu?. Formaliai j? skyrybos ?vyko 1846 m. Tuo metu jo s?nus Johanas Jaunesnysis jau buvo suk?r?s savo, t?vui konkuruojan?i? muzikos grup?. Per 1848 m. revoliucinius ?vykius Vienoje t?vas ir s?nus par?m? skirtingas politines stovyklas: Johanas Jaunesnysis ? revoliucionierius, Johanas Vyresnysis ? tradicin? Habsburg? monarchij?. B?tent tuo metu jis para?? ?Radeckio mar??“, dedikuot?
mar?alui Radeckiui
ir Austrijos armijai. 1849 m. J. ?trausas su 31 muzikant? orkestru v?l keliavo po Europ? pasiekdamas Anglij?. Johanas ?trausas Vyresnysis mir?
1849
m.
rugs?jo 25
d. Vienoje, po u?sikr?timo
skarlatina
nuo vieno i? septyni? jo ir E. Trampu? vaik?. Piln? J. ?trauso k?rini? katalog? 1889 m. publikavo jo s?nus
Johanas ?trausas
Jaunesnysis. Da?nai Vienos vals? i?sivystymas siejamas su J. ?trauso Vyresniojo ir J. Lanerio k?rybine veikla, ta?iau i? tikro valsai jau buvo grojami Vienoje prie? juos.