Jeronimas Stroinovskis

Jeronimas Stroinovskis


Vyskupo herbas

Gim?	1752 m. rugs?jo 20 d. Choda?kove , Voluin?je , Ukraina
Mir?	1815 m. rugpj??io 5 d. (62 metai) Elniakampyje, Vilniaus rajonas

Veikla	teisininkas , teis?s filosofas, vienas ?ymiausi? savo laikme?io fiziokrat? , Vilniaus vyskupas nuo 1814 m. iki 1815 m. (admin. 1808?1813), Vilniaus universiteto rektorius, Ekonomini? disciplin? d?stymo pradininkas Vilniaus universitete, teologijos ir teis?s daktaras .

?ym?s apdovanojimai
Order ?wi?tego Stanisława

Vikiteka	Jeronimas Stroinovskis

Jeronimas Stroinovskis ( 1752 m. rugs?jo 20 d. Choda?kove , Voluin?je , Ukraina ? 1815 m. rugpj??io 5 d. Elniakampyje, Vilniaus rajonas ) ? teisininkas , teis?s filosofas, vienas ?ymiausi? savo laikme?io fiziokrat? , Vilniaus vyskupas nuo 1814 m. iki 1815 m. (admin. 1808?1813), Vilniaus universiteto rektorius, Ekonomini? disciplin? d?stymo pradininkas Vilniaus universitete, teologijos ir teis?s daktaras .

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mok?si pijor? mokykloje Zlo?ove . 1778 metais ?stojo ? pijor? ordin?.

Nuo 1776 m. iki 1780 m. Var?uvos pijor? Kilming?j? kolegijos d?stytojas (d?stomi dalykai ? matematika , filosofija, prigimtin? ir politin? teis?, politin? ekonomija), nuo 1781 m. iki 1783 m. Krokuvos mokytoj? seminarijos lietuvi? kandidat? prefektas, Krokuvos universiteto teologijos ir teis?s bei politin?s ekonomijos profesorius, nuo 1799 m. iki 1806 m. rektorius. V?liau studijavo teis?s filosofij? Italijoje. Nuo 1791 m. Edukacin?s komisijos Lietuvoje narys, ?vietimo reorganizatorius; nuo 1806 m. vyskupas. Peterburgo Romos katalik? kolegijos d?stytojas ^[1]. Nuo 1783 m. iki 1793 m. Prigimtin?s teis?s katedros ved?jas (pasek?jas ? teisininkas ir ekonomistas fiziokratas Simonas Malevskis , teis?s kurs? be esmini? pakeitim? d?st?s pagal pirmtako knyg?).

J. Stroinovskis pareng? ir i?leido veikal? ? ? Prigimtin?s , politin?s teis?s , politin?s ekonomijos ir tarptautin?s teis?s mokslas “ ( lenk. Nauka prawa przyrodzonego, politycznego, ekonomiki politycznej i prawa narodow . Wilno, 1785). Knygos turinys atitiko J. Stoinovskio d?styt? teis?s kurs?. Veikale i?d?st? visuomen?s ir vald?ios tarpusavio santyki? principus, d?l savo po?i?rio laikytinas kaip Konstitucijos ? kaip visuotin?s ?moni? sutarties, kuriai esant ?mon?s nepraranda savo ?gimt? teisi? ? ?alininkas. I?leisti 5 leidimai. 1809 m. veikalas buvo i?leistas Peterburge ( rus? kalba ) ir buvo naudojamas kaip politin?s ekonomijos vadov?lis Rusijos imperijos mokyklose.

J. Stroinovskis reng? Lietuvos civilin? ir Baud?iam?j? (kriminalin?) kodeksus, prisid?jo rengiant 1803 m. Vilniaus universiteto statut? ^[2].

Nuo 1814 m. Vilniaus vyskupas.

Darbai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dirbdamas Vilniaus universitete, J. Stroinovskis pareng? ir i?leido svarbiausi? savo veikal? ? Prigimtin?s, politin?s teis?s, politin?s ekonomijos ir tarptautin?s teis?s mokslas (Nauka prawa przyrodzonego, politycznego, ekonomiki politycznej i prawa narodow… Wilno, 1785). Savo knygoje Stroinovskis pasisak? prie? feodalin? sistem?, gyr? ekonomin? laisv?, pasisak? u? baud?iaunink? asmenin? laisv?, si?l? apmokestinti ?em?s savininkus, ?taigavo reikalingum? kelti ?em?s ?kio gamyb? ir propagavo visuotin? ?vietim?. Nors knygos turinys atitiko J. Stoinovskio d?styt? teis?s kurs?, ta?iau ?is veikalas buvo reik?mingas ir vertinamas ne tik Lietuvos Vyriausiojoje mokykloje. J. Stroinovskio veikalo populiarum?, aktualum? ir reik?m? teis?s ir politikos moksl? raidai Europoje liudija penki jo leidimai. Be to, 1809 m. ?is veikalas rus? kalba buvo i?leistas Peterburge ir kaip politin?s ekonomijos vadov?lis naudotas Rusijos imperijos mokyklose. J. Stroinovskis reng? Lietuvos civilin? ir kriminalin? kodeks? , daug padar? ruo?iant 1803 m. Vilniaus universiteto statut? .

Prigimtin?s teis?s teorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sekant fiziokrat? pa?i?romis ? teis?, valstyb? ir visuomen?, buvo kuriama prigimtin?s, politin?s ir tarptautin?s teis?s sistema. Sociologin? koncepcija grind?iama prigimtin?s teis?s teorija, kuri naudojama bur?uaziniam ?moni? lygyb?s principui ginti. Visuomeni?kumas es?s nat?rali ?mogaus b?kl?. Ai?kinama, kad ?mon?s savanori?kai sudar? visuomen?s sutart? savo nuosavybei ir laisvei apsaugoti. Prigimtin? teis? esanti suteikta paties Dievo, kuris laikomas pirm?ja prie?astimi. D?stoma metafizin? pa?i?ra ? am?in?, nekintan?i? ?mogaus prigimt?, kuri? pa?inus galima sukurti laiming? ?moni? visuomen?.

Filosofin?s ir visuomenin?s pa?i?ros [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Visuomenin?s Jeronimo Stroinovskio pa?i?ros pagr?stos fiziokrat? teorija. Pagal teis?s filosofijos i?vadas J. Stroinovskis artimas ?arlis Monteskj? . Jis stipriai kritikavo anks?iau d?styt? sholastin? filosofij? , buvo kar?tas XVIII am?iaus pranc?z? folosofijos ?alininkas, vienas i? ?viet?j?, supa?indinusi? Lietuvos visuomen? su XVIII am?iaus pranc?z? filosofijos id?jomis. Pa?inimo teorijoje J. Stroinovskis propagavo empirizm?, sensualizm?, buvo utilitarin?s etikos skelb?jas. Tuo budu m?stytojas d?jo tvirtus pamatus demokratinei m?stysenai Lietuvoje. Be Stroinovskio b?t? sunkiai suvokiama demokratin? dvasia Vilniaus universitete, kuri ?ia tvirtai ?si?aknijo XIX am?iaus prad?ioje.

Dorov?s norm? samprata [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I?ry?kindamas nat?rali? ?mogaus prigimt? Stroinovskis j? grind? dorov?s normomis, m?gindamas apibr??ti dorov?s mokslo objekt?. Dorov?s normos, pasak jo, vystosi priklausomai nuo ?mogaus ?ini? apie pasaul? ir valios. ?mogaus veiksmas gali atitikti priimtas normas, gali joms ir prie?tarauti. Veiksmus, kurie skatina ?gimtas savybes, jas ?adina, Stroinovskis vadina moraliniu g?riu, o prie?ingus ? moraliniu blogiu. Normali ?mogaus b?sena, pasak Stroinovskio, esanti tada, kai ?mogus gali patenkinti savo poreikius, s?lygojamus: k?no sandaros; i?silavinimo; ?pro?i? bei vie?osios nuomon?s. Poreikiai priklausantys nuo ?gimt? savybi?, yra svarbiausi, nes j? nepatenkin?s ?mogus nepaj?gt? egzistuoti. ?Jeigu ?mogus nesugeb?t? pa?inti ir netur?t? valios, ? ra?? Stroinovskis, ? ir visa jo veikla b?t? pajungta ?gimt? poreiki? tenkinimui, tada neb?t? dorovin?s priklausomyb?s ir pareigos. Ta?iau, tur?damas prot?, ?mogus pa??sta pasaul? ir supranta, ko jam reikia bei k? jis paj?gus padaryti, ir atsi?velgdamas ? tai konstruoja savo veiksmus.

Konstitucijos samprata [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Laisv?, pasak Stroinovskio, yra did?iausia vertyb?. Ta?iau vieno individo laisv? gali b?ti nukreipta prie? kit?. Tai J. Stroinovskis vadina savivale. Jo nuomone, politin?s vald?ios u?davinys sureguliuoti ?moni? tarpusavio santykius taip, kad vieni b?t? apsaugoti nuo kit? savival?s. J.Stroinovskio teigimu, feodalin? valstie?i? priklausomyb? ? ne prigimties ar tarpusavio susitarimo dalykas, o smurto rezultatas. D?l to ji ? prie?inga ?mogaus prigim?iai ^[3].

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ ?M?s? kalendorius“ Archyvuota kopija 2006-10-11 i? Wayback Machine projekto. hot.lt informacija
↑ ?Mokslas senajame VU“ ^{[neveikianti nuoroda]} VU MB informacija
↑ ?Lietuvos filosofin?s minties istorijos ?altiniai“ I tomas, Vilnius 1980 m.

Akademin?s pareigos
Prie? tai: Martynas Po?obutas	Vilniaus universiteto rektorius 1799 - 1806	Po to: Janas Sniadeckis
Romos katalik? ba?ny?ios vadovai
Prie? tai: Jonas Nepomukas Kosakovskis	Vilniaus vyskupas 1814 ? 1815 (adm. 1808 ? 1813 )	Po to: Tadeu?as Kundzi?ius

[1] ?M?s? kalendorius“ Archyvuota kopija 2006-10-11 i? Wayback Machine projekto. hot.lt informacija

[2] ?Mokslas senajame VU“ ^{[neveikianti nuoroda]} VU MB informacija

[3] ?Lietuvos filosofin?s minties istorijos ?altiniai“ I tomas, Vilnius 1980 m.

[1]

[2]

[3]