Jean-Baptiste-Simeon Chardin

?anas ?ardenas

?ardeno autoportretas (apie 1775 m., Luvras )
Gim?	1699 m. lapkri?io 2 d. Pary?ius
Mir?	1779 m. gruod?io 6 d. (80 met?) Pary?ius
Tautyb?	pranc?zas

Veikla	XVIII a. rokoko dailininkas

Vikiteka	Jean-Baptiste-Simeon Chardin

?anas ?ardenas (piln. ?anas Batistas Simeonas ?ardenas, pranc. Jean-Baptiste-Simeon Chardin , 1699 m. lapkri?io 2 ? 1779 m. gruod?io 6 d.) ? XVIII a. pranc?z? rokoko dailininkas. Tap? natiurmortus ir ?anrines buitines scenas.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?anas Batistas Simeonas ?ardenas gim? 1699 m. lapkri?io 2 d Pary?iuje . Savo gyvenimo metu beveik nepaliko miesto. Jo t?vas buvo amatininkas, biliardo stal? gamintojas. B?damas 14 met? ?ardenas prad?jo mokintis Pierre Jacques Cazes (1676?1754) dirbtuv?se, po to ? pas Noel Nicolas Coypel (1690?1734). Tapytojo netrauk? istorin? tapyba. Pirmieji jo darbai buvo ma?? matmen? ?anriniai paveikslai, pavyzd?iui, ?Biliardo ?aidimai“. 1724 m. jis buvo priimtas ? tapytoj? ?v. Luko gildij?, 1728 m. eksponavo kelet? darb?, tarp kuri? ?Spindulys“ (1725?1726) ir ?Bufetas“ (1728). ^[1] ?ie darbai susilauk? didel?s s?km?s ir tais pa?iais metais ?ardenas buvo priimtas ? Karali?k?j? tapybos ir skulpt?ros akademij?. Stojimo vertinimui pateik? du natiurmortus. 1731 m. ?ardenas ved? Marguerite Saintard, kuri mir? 1735 m. ^[2] 1736 ar 1737 m. mir? dukt? Marguerite-Agnes (g. 1733).

Iki 1733 m. ?ardenas specializavosi natiurmort? tapyboje, po to labiau susidom?jo ?anrin?mis scenomis, nutap? ?Moteris, u?antspauduojanti lai?k?“ ir ?Moteris prie vandens statin?s“. 1737 m. i?stat? septynis ma?us ?anrinius paveikslus, kurie susilauk? s?km?s ir kritik? pripa?inimo. 1738 m. buvo sukurta paveikslo ?Moteris, u?antspauduojanti lai?k?“ gravi?ra. Gravi?ros pagal jo paveikslus plito ir populiarino ?ardeno vard?. 1740 m. jis buvo pristatytas karaliui Liudvikui XV , kuriam pasi?l? paveikslus ?Dirbanti mama“ ir ?Mandagumas“. 1744 m. ?ardenas ved? Francoise-Marie Pouget, kurios auk?tai vertinam? pastelin? portret? suk?r? 1775 m. Apie 1748 m. jis prad?jo v?l gr??ti prie natiurmorto ?anro, kur? buvo apleid?s d?l ?anrini? scen?. ^[3] ?ardenas tapo vienu gerbiamiausi? ir i?tikimiausi? Akademijos nari?. 1757 m. karalius jam skyr? atskirus kambarius gyventi Luvre. Eksponavo kiekvienais metais akademiniame Salone iki savo mirties 1779 m. Nuo 1755 iki 1774 m. jis buvo Akademijos i?dininku. Nuo 1761 iki 1774 m. buvo parod? supervizorius: pri?i?r?jo paveiksl? i?kabinim?. 1760 m. ?vedijos karalien? Luiza Ulrika apdovanojo j? medaliu u? gravi?ras, skirtas jai.

?ardeno k?riniai buvo populiar?s visoje Europoje, nors jis pats taip ir nei?vyko i? Pary?iaus, nekeliavo ? Italij? ar Nyderlandus mokytis i? t? ?ali? pripa?int? meistr?. 1766 m. Rusijos imperator? Jekaterina II u?sak? jam paveiksl?. Gyvenimo pabaigoje ?ardeno reg?jimas suprast?jo ir jis k?r? ry?kesni? spalv? pastel?s technika. Pirm? pastel? pristat? 1771 m. Salone. 1772 m. Venecijoje nusi?ud? jo vienturtis s?nus Pjeras ?anas (g. 1723), kuris buvo tap?s ?inomu tapytoju, laim?j?s Romos priz? akademijoje. Naujas Akademijos direktorius Jean-Baptiste-Marie Pierre apkarp? sen?j? nari? i?mokas ir j? ?tak?. ?anas ?ardenas mir? primir?tas 1779 m. gruod?io 6 d. Pary?iuje. ?ardeno vieta meno istorijoje prad?jo ?gauti vert? ma?daug po 1850 met?. ^[4] Jis laikomas vienu reik?mingiausi? XVIII a. pranc?z? rokoko atstov?. Jo natiurmortai laikomi geriausiais XVIII a. Europos tapyboje.