jap. 日本統治時代の朝鮮 kor. 日帝時代 (日帝時代) Japonijos okupacija Kor?joje
Aneksuota Japonijos imperijos
← 1910 ? 1945 →
V?liava Herbas
Himnas Japonijos himnas
Kor?ja Japonijos imperijos sud?tyje
Sostin?	Seulas
Religija	N?ra
Valdymo forma	konstitucin? monarchija
Era	Pirmasis pasaulinis karas Tarpukaris Antrasis pasaulinis karas
- Kor?jos aneksavimas	1910 m. rugpj??io 29 d.
-  Kovo pirmosios jud?jimas	1919 m. kovo 1 d.
- Antrojo pasaulinio karo pabaiga	1945 m. rugpj??io 15 d.
Valiuta	Kor?jos jena

Japonijos okupacija Kor?joje ? Kor?jos istorijos laikotarpis nuo 1910 iki 1945  m., kada ?alis buvo okupuota Japonijos imperijos . Laikotarpis baig?si Kor?jos padalijimu ? ?iaurin? ir pietin? dalis.

Per 35 metus trukus? valdym? Japonija gan stipriai prisid?jo prie ?alies ekonomikos augimo, modernizacijos, nauj? technologij? ?diegimo, ?em?s ?kio na?umo didinimo, sveikatos apsaugos ir ?vietimo sistemos gerinimo. Manoma, jog Japonijos valdymas pad?jo pagrindus spar?iam nepriklausomos Piet? Kor?jos ekonominiam augimui, suformavo nauj? verslinink? klas?. Vertinant tik i? materialin?s pus?s, daugumai kor?jie?i? Japonijos okupacija buvo naudinga. I? kitos pus?s, ?alyje buvo naikinamas kult?ros paveldas , veik? autoritarin? vald?ios strukt?ra, buvo var?oma politin?, kult?rin?, visuomenin? veikla, kor?jie?iai buvo ?eminami ir laikomi prastesniais u? japonus ?mon?mis, dalis j? patyr? i?naudojim?, vergij? .

Kor?joje ?is periodas vadinamas ?Japonijos priverstine okupacija“ ( hangul : 日帝 强占期, ild?e gangd?omgi ; hand?a : 日帝强占期), ?Japonijos imperiniu laikotarpiu“ (hangul: 日帝時代, ild?e ?id? ; hand?a: 日帝時代) arba ?V? administracija“ (hangul: 倭政, v? d?ong ; hand?a: 倭政), o Japonijoje kaip ?Kor?ja Japonijos valdymo laikotarpiu“ ( jap. 日本統治時代の朝鮮, nippon t?chi-jidai no ch?sen ).

Okupacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XIX a. paskutiniame de?imtmetyje Europos imperialistin?ms valstyb?ms keliant vis didesn? gr?sm? Ryt? Azijoje , Japonija , siekdama saugumo u?tikrinimo, nusprend? ?traukti Kor?j? ? savo ?takos zon?. ?alis s?kmingai pa?alino kit? dviej? regiono valstybi? ? Kinijos ir Rusijos  ? ?tak?, laim?dama prie? jas karus (?r. 1894?1895 m. kin?-japon? karas ir 1904?1905 m. Rusijos-Japonijos karas ). Kor?ja ? tai sureagavo bandymais paspartinti modernizacij? ir ie?koti s?junginink? u?sienyje, ta?iau i?liko ?ymiai silpnesn? u? Japonij?. 1910 m. rugpj??io 29 d. ?alis oficialiai tapo Japonijos imperijos dalimi.

Ankstyvasis laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Japonija Kor?joje ?steig? autoritarin? , centralizuot? vald?ios strukt?r?, kurios vir?uje buvo generalinio gubernatoriaus institucija. Naujoji vald?ia nesunkiai numal?ino politinio ir intelektualinio elito pasiprie?inim?, ta?iau jai sunkiau sek?si kovoti su buvusiais Kor?jos armijos kareiviais, ?inomais Teisingumo armijos (kor. 義兵, Uibjong ) vardu, kurie dar kur? laik? prie?inosi partizaniniame kare . Per kelet? met? ?alyje buvo pertvarkyta ekonomika (?steigta moderni pinigin? ir bankin? sistema), ?vesti ?em?s mokes?iai, reformuotas ?vietimas. Kor?joje buvo nutiesti nauji gele?inkeliai, keliai, ?rengta uost? infrastrukt?ra, i?pl?sta sveikatos apsaugos sistema.

Nors Kor?jos gyventojai buvo oficialiai Japonijos pilie?iai , jie netur?jo joki? politini? teisi? nei savo ?alyje, nei Japonijoje. Kor?jie?iai negal?jo dalyvauti rinkimuose ? Japonijos parlament? , o pa?ioje Kor?joje jokie rinkimai nebuvo vykdomi. Vienintel? i? Kor?jos gyventoj? sudaryta politin? institucija ? Centrin? patariamoji taryba ? veik? labai ribotai ir buvo ne?takinga.

1919 m. kovo 1 d. ?vyko pirmosios didesn?s demonstracijos, kuriomis buvo rei?kiamas nepasitenkinimas Japonijos okupacija. Kovo pirmosios jud?jim? paskatino t? pa?i? met? saus? Pary?iaus taikos konferencijoje Woodrow Wilson paskelbti Keturiolika punkt? , kuriais palaikoma taut? apsisprendimo teis?. Tai suk?l? diskusijas tarp Kor?jos gyventoj?, ypa? tarp student?, intelektual? ir religini? lyderi?, kurie nusprend? atkreipti tarptautin?s bendruomen?s d?mes? ? Kor?jos siek? tapti nepriklausoma valstybe. Ta?iau ?alis nesulauk? u?sienio valstybi? palaikymo, o kovo 1 d. vykusios demonstracijos buvo ?iauriai numal?intos policijos ir armijos, ?uvo keli ?imtai ?moni?. Nepaisant ?ios nes?km?s, Kovo pirmosios jud?jimas buvo viena i? pagrindini? prie?as?i? paskatinusi? Kinijoje gyvenan?ius politinius aktyvistus 1919 m. baland?io 13 d. ?anchajuje ?kurti Laikin?j? Kor?jos Respublikos vyriausyb? .

Demonstracijos l?m? saugumo Kor?joje sugrie?tinim?, kuriuo buvo siekiama numal?inti visus nepriklausomyb?s id?j? palaikan?ius jud?jimus. Tuo pat metu buvo skatinamas ekonomikos liberalizavimas, padidintos Japonijos investicijos, ypa? ? ?em?s ?k?, leid?iama laisvesn? kult?rin? rai?ka. Tre?iajame XX a. de?imtmetyje atsiranda moderni Kor?jos literat?ra , teatras , muzika , kinas . Politin?je sferoje i? l?to stipr?jo nacionalistin?s ir komunistin?s id?jos. ^[1]

Japonijos nacionalizmo periodas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kor?jos pad?tis ?ymiai pasikeit? XX a. ketvirtajame de?imtmetyje, kai Japonijos vald?ioje ?sitvirtino nacionalistai. ?alis tapo svarbia i?tekli? baze, skirta patenkinti Japonijos karinius poreikius. Kor?joje buvo pastatytos naujos sunkiosios pramon?s gamyklos, suaktyvinta gamtini? i?tekli? gavyba. ?alyje pastebimai i?augo darbinink? klas?, padid?jo gyventoj? mobilumas, nes ie?kodami geresnio u?darbio, ?mon?s k?l?si i? kaimo ? miestus arba emigravo ? Japonij? , Mand?i?rij? . Be to, daug kor?jie?i? buvo mobilizuoti ? armij? arba priverstinai perkelti ? kitas Japonijos imperijos vietas kaip pigi darbo j?ga (apie 200 000 moter? buvo ?trauktos ? priverstin? prostitucij? ). Tai vyko palaipsniui ir 1945 m. u?sienyje gyveno beveik 4 milijonai (apie 16 % visos populiacijos) Kor?jos civili? ir kareivi?.

XX a. ketvirto de?imtme?io antroje pus?je Japonija Kor?joje prad?jo aktyviai taikyti kult?rin?s asimiliacijos program?, su siekiu ateityje prijungti Kor?j? kaip pilnavert? Japonijos dal?. Mokyklose buvo ?vesta japon? kalba , suvar?ytas kor?jie?i? kult?ros mokymasis, kalbos ir ra?to naudojimas, gyventojai buvo ver?iami savo vardus ir pavardes keisti ? japoni?kas, prad?tas stiprinti imperatoriaus kultas, populiarinamas ?intoizmas . Buvo panaikintos anks?iau susik?rusios socialin?s ir kult?rin?s organizacijos. ^[2]

Kor?jos skilimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Kor?jos padalijimas .

Po Japonijos pasidavimo Antrajame pasauliniame kare 1945 m. rugpj??io 15 d. JAV ir Soviet? S?junga pasidalino Kor?j? nuo 38 lygiagret?s atitinkamai ? pietin? ir ?iaurin? dal?. Rugpj??io 24 d. sovietai ??eng? ? Pchenjan? ir ?steig? savo karin? vald?i?, o u? poros savai?i?, rugs?jo 8 d., amerikie?iai ?k?r? Jungtini? Valstij? karin? vald?i? Seule . Veikiamos prasidedan?io ?altojo karo , abi pus?s siek?, kad b?sima valstyb? atitikt? j? globalius strateginius tikslus, ir palaik? joms palankias ?alies politines j?gas. Tod?l su Soviet? S?jungos pagalba ?iaur?je ?sitvirtino stalinistinis - komunistinis vienpartinis re?imas su Kim Ir Senu prie?akyje, o pietuose ? JAV palaikoma demokratin? santvarka, kurioje vyravo konservatyv?s de?inieji .

Derybos d?l Kor?jos suvienijimo nebuvo s?kmingos ir 1948 m. Kor?jos pusiasalyje susiformavo dvi atskiros valstyb?s: ?iaur?s ir Piet? Kor?ja . ^[3]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]