Janko Kersnik
Janko Kersnikas
(
slov?n
.
Janko Kersnik
,
1852
m.
rugs?jo 4
d. Brdo pri Lukovici,
Slov?nija
?
1897
m.
liepos 28
d.
Liubliana
) ?
slov?n?
ra?ytojas
ir
politikas
.
Janko Kersnikas gim? bajori?kos kilm?s ?eimoje ir vaikyst? praleido Brdo pri Lukovici miestelyje, t?vo pilyje.
Gimnazij?
lank?
Liublianoje
, ta?iau septintoje klas?je buvo priverstas j? baigti d?l tautini? ?sitikinim? ir buvo priverstas mokytis namuose, kur su mokytojo Frano Leveco d?ka susidom?jo
slov?n? literat?ra
. V?liau metus jis studijavo teis?
Vienoje
, po to mokslus t?s?
Grace
, kur ir ?gijo teisin? i?silavinim?. Gr???s ? Liublian?, atliko praktik?
prokurat?roje
.
1878
metais jis persik?l? ? gimt?j? miestel? ir, i?laik?s egzamin? notaro vietai u?imti, dirbo notaru iki pat savo mirties.
1883
metais Kersnikas pirm? kart? buvo i?rinktas provincijos susirinkimo
deputatu
, v?liau tapo vieno i? ?Valstie?i? draugijos“ skyri?
prezidentu
, o po dvej? met? tapo Lukovicos miestelio
meru
.
1889
metais Kersnikas ir v?l buvo i?rinktas provincijos susirinkimo deputatu.
1897
metais, susirg?s
tuberkulioze
, ra?ytojas mir?.
Prab?gus metams po ra?ytojo mirties, dr. Franas Vidicas ?Iliustruotame tautos kalendoriuje“ j? apra?? kaip auk?t?, eleganti?k?, gra?aus veido barzdot? vyr?, nesusivar?ius? ir linksm? draugijoje bei prid?r?, kad ra?ytojas visada buvo gerai nusiteik?s ir paslaugus, ir d?l to visi j? myl?jo, gerb? ir maloniai priimdavo bet kurioje draugijoje.
1895
metais laikra?tyje ?Slov?n? tauta“ buvo ra?oma, kad Kersnik? valstie?iai labai myli ir net vadina ?savo Janko“.
Kersnikas laikomas slov?n? poetinio
realizmo
pradininku bei ry?kiausu jo atstovu. Ra?ytojo kalba realisti?kai atspindi kasdien? gyvenim?. Realizmo vir??n? jis pasiek? savo
miniati?romis
, publikuotomis rinkinyje ?Valstie?i? paveikslai“ (?Kme?ke slike“). Kiekvienos i? ?i? trumpu?i? miniati?r? centre vaizduojama ry?ki, ?domi asmenyb?, valstietis, kovojantis d?l savo pragyvenimo, jo silpnyb?s, doryb?s ir aistros, ?viesesnio gyvenimo tro?kimas, sugeb?jimas i?sisukti i? b?dos bei ?eimyniniai santykiai. Kersnikas slov?n? literat?roje svarbus dar ir d?lto, kad suformavo i?silavinusi? slov?n? kalb?.
Ra?ytojas prad?jo kurti dar
gimnazijoje
, tuo metu ra?? voki?kus
eil?ra??ius
, did?iausi? ?tak? jam dar? slov?n?
poetas
Simonas Janko. Ta?iau v?liau jis susidom?jo Frano Levco k?ryba, kurios skatinamas, atsisak? k?rybos vokie?i? kalba ir prad?jo ra?yti slov?ni?kai. Nepaisant to, kad k?rybos prad?ioje Kersnikas ra?? eil?ra??ius,
slov?n?
literat?ros istorijoje jis yra labiau ?inomas kaip
prozininkas
. Pirmuose Kersniko proziniuose bandymuose ry?ki
Romantizmo
?taka, matyt, tuo metu j? veik? draugo
Josipo Jur?i?iaus
k?ryba.
1881
metais, baigdamas ra?yti tuo metu jau mirusio Jur?i?iaus roman? ?Pl??ikai“ (?Rokovnja?i“). Jis atsisveikino su romantizmu ir v?lesniais metais rei?k?si kaip realizmo atstovas. B?damas dvarininku, gerai pa?inojo dvaro gyvenim? bei jo silpnybes, o kaip
notaras
, tvark?s valstie?i? reikalus, pa?ino ir kaimo gyvenim?. B?tent d?l to savo darbuose vaizdavo ir didikus, ir valstie?ius.
Svarbiausi Kersniko darbai:
romanai
?Ciklamenas“ (?Ciklamen“) ir ?Agitatorius“ (?Agitator“) bei
pasakojimas
?Jaros diduomen?“ (?Jara gospoda“).
- Na ?erinjah
(
1876
)
- Rokovnja?i
(
1881
)
- Lutrski ljudje
(
1882
)
- Ciklamen
(
1883
)
- Gospod Janez
(
1884
)
- Agitator
(
1885
)
- Testament
(
1887
)
- Kmetske slike
(
1891
)
- Jara gospoda
(
1893
)
- O?etov greh
(
1894
)
- Ma?kova o?eta
- Kako je stari Molek tatu iskal
- Dohtar Konec in njegov konj
Kersniko k?ryba (slov?n? kalba)
[neveikianti nuoroda]