Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Irano atomin? programa
prad?ta dar
1959
m. D?l
Islamo revoliucijos
ir
Irano-Irako karo
darbai nutr?ko. Iki ?iol n?ra nei vieno prad?jusio veikti atomin?s elektrin?s
branduolinio reaktoriaus
, tik keli tyrimams naudojami reaktoriai. Iranui jau kuris laikas priekai?taujama, kad atomin? programa skirta
branduoliniam ginklui
sukurti, nors oficialiai Iranas teigia, kad siekiama
branduolin? energij?
panaudoti tik taikiems tikslams.
Nors Iranui priklauso pasaulyje did?iausi fosilinio kuro i?tekliai (
nafta
ir
gamtin?s dujos
kartu pa?mus), jau septintajame XX a. de?imtmetyje prad?ta galvoti apie j? ribotum?. Tuometinis ?achas
Mohamadaas Reza Pehlavis
pri?jo i?vad?, kad nafta yra per brangi, kad j? deginti siekiant gauti energij?.
Tokia Irano nuostata tiko ir
JAV
, kurios buvo did?iausiu naftos importuotoju ir branduolini? technologij? eksportuotoju. Taip su amerikie?i? pagalba buvo pad?tas pagrindas Irano atominei programai.
1967
m. i? JAV buvo pristatytas 5 megavat? galios tiriamasis reaktorius, kuris paleistas Irano atomin?s energijos organizacijos Teherano branduolini? tyrim? centre.
1975
m. JAV u?sienio reikal? ministras
Henris Kisind?eris
pasira?? JAV-Irano bendradarbiavimo branduolini? technologij? srityje memorandum? (
National Security Decision Memorandum 292
). Pagal j? Iranui tur?jo b?ti parduota branduolini? technologij? u? 6 milijardus doleri?.
Planuota iki
2000
m. pastatyti 23 branduolinius reaktorius. A?tuntajame de?imtmetyje buvo sudaryta daug papildom? susitarim?.
1976
m. Iranui buvo net pasi?lyta i? JAV nusipirkti ir eksploatuoti
plutonio
perdirbimo ?rang?. Taip Iranas b?t? gal?j?s vykdyti vis? branduolin?s energijos panaudojimo ir perdirbimo cikl?.
? ?alies vald?i? at?jus
Mahmudui Ahmadined?adui
pastatyta
Bu?ehro atomin? elektrin?
, planuojama sodrinti uran?. Tam ?m? pasiprie?intis dauguma pasaulio valstybi? ir organizacij?, ypa?
ES
ir
JAV
.
