Insbrukas vok. Innsbruck
Insbrukas 47°16′00″ ?. pl. 11°23′00″ r. ilg.  /  47.26667°?. pl. 11.38333°r. ilg.  / 47.26667; 11.38333  ( Insbrukas )
Laiko juosta : ( UTC+1 ) ------ vasaros : ( UTC+2 )
Valstyb?	Austrija
?em?	Tirolio ?em?
Gyventoj? (2007)	117 916
Plotas	104,91 km²
Tankumas (2007)	1 124 ?m./km²
Vikiteka	Insbrukas
Kir?iavimas	Insbrukas

Insbrukas  ? miestas vakarin?je Austrijoje , prie Ino up?s, Alpi? sl?nyje; Tirolio ?em?s sostin?. Didelis transporto centras. Yra tarptautinis oro uostas , labai gerai i?vystyta miesto tramvaj? sistema, ? pietus nuo Insbruko Italijos kryptimi eina A13 kelias ( Brenerio autostrada ). Mieste i?vystyta tekstil?s, metalo, chemijos, vaist?, elektronikos ir elektrotechnikos, statybini? med?iag?, maisto pramon?. Dail?s amat? tradicijos (mozaikos, stiklo, metalo gaminiai, kiti suvenyrai). Mieste yra olimpinis stadionas ( 1964  m.). Insbrukas ? turizmo ir ?iemos sporto centras. 1669  m. ?kurtas Insbruko universitetas. Veikia Tirolio ?em?s, Tirolio liaudies meno, Alpi? muziejai, zoologijos ir botanikos sodai. Kasmet organizuojami muzikos festivaliai, turizmo, ?em?s ?kio mug?s.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Antikos laikais dabartinio miesto priemiestyje buvo rom?n? Veldidena gyvenviet?. Insbrukas pirm? kart? pamin?tas 1180  m. kaip Bavarijos graf? prekybos vieta. D?l patogios geografin?s pad?ties ir keli? sankirtos, greitai augo. 1239  m. gavo miesto teises. 1363  m. atiteko Habsburgams . Nuo 1420  m. Tirolio sostin?. 1669  m. Leopoldas I ?k?r? Insbruko universitet?. XIX a. pr. miest? trumpam vald? Bavarija . Miesto ?kio pl?tra ypa? paspart?jo XIX a. viduryje nutiesus gele?inkel?. Po Antrojo pasaulinio karo Insbruke 10 met? veik? Pranc?zijos okupacin?s kariuomen?s pagrindinis ?tabas.

Pavadinimo kilm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miestas i?sid?st?s prie Ino up?s ( vok. Inn ), tad jo pavadinimas rei?kia ?tiltas per In?“ ( vok. Brucke  ? tiltas).

Architekt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

X a. pilis (XVI a. perstatyta renesanso stiliumi), XIV a. vidurio miesto rotu?? su bok?tu. Daug ba?ny?i?, tarp kuri? XII a. ?v. Jok?bo, gotikos ir renesanso stiliaus R?m? ba?ny?ia, ?v?. Mergel?s Marijos Krik??ioni? pagalbos, ?v. Jono Nepomuko ba?ny?ia. Keli r?mai: Hofburg (XIV?XVIII a.), Neuhof (XV a.), Sarntheim (XVII a.), Tannenberg (XVIII a. pr.) r?mai. Insbrukas labai nukent?jo nuo bombardavim? per Antr?j? pasaulin? kar?, v?liau buvo atstatytas. 1973  m. pastatyti Kongres? r?mai. ^[1]

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mieste 1964  m. vyko IX ?iemos olimpin?s ?aidyn?s , 1976  m. ? XII ?iemos olimpin?s ?aidyn?s , ?ia 2008  m. vyko XIII Europos futbolo ?empionatas . Geriausia miesto futbolo komanda ? FC Wacker Innsbruck . Mieste 2012  m. rengiamos pirmosios jaunimo olimpin?s ?aidyn?s .

Lietuviai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XX a. ketvirtame de?imtmetyje Insbruko universitete teologij? studijavo daug lietuvi? kunig? (B. Andru?ka, J. Vai?nys , J. Stakauskas ), ra?ytojas J. Vaitkus. 1944  m. vasar?, baigiantis Antrajam pasauliniam karui , Insbruke gyveno apie 800 lietuvi?, kuri? dauguma trauk?si i? bombarduojamos Vienos . 1945  m. pavasar? mieste ?kurta lietuvi?ka parapija. Insbruke veik? 1946  m. pabaigoje sudarytos Austrijos lietuvi? tarybos buvein?. Nuo 1945 m. iki 1949 m. Inbruko universitete 29 lietuviams suteiktas daktaro laipsnis, veik? lietuvi? student? samb?ris Lithuania . Apie 1950  m. dauguma lietuvi? i?vyko ? JAV . 1980  m. Insbruke surengta Europos lietuvi? studij? savait?.

Nuotraukos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• 
  Hofburgo r?mai
• 
• 

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]