Ibadizmas

Ibadizmas ar Ibadija ? islamo ?aka (kartais vadinama sekta, kartais ? tik?jimo mokykla ), atsiradusi VII a. arab? kalifate. Ibadizmo i?pa?in?jai ? ibaditai. Dominuoja Omane (apie 2,5 mln. tikin?i?j?). Bendruomen?s gyvena Al?yre ( Mzabo sl?nyje ), Libijoje (Nafusos kalnuose), Tunise ( D?erbos saloje ) ir Zanzibaro saloje . Manoma, kad XXI a. pr. pasaulyje gyveno iki 3 mln. ibadit?.

Nuostatos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ibadizmas yra atskira islamo ?aka, nepriklausanti nei vienai i? dominuojan?i? sunit? ir ?iit? ?ak?. Ibaditai tvirtina, kad i?pa??sta seniausi? ir autenti?kiausi? islam?. Ibadizmo i?takos yra VII a. charid?it? jud?jime. Ibaditai tai pripa??sta, ta?iau atmeta mint?, kad yra charid?itai ar j? at?aka. Literat?roje jie da?nai apib?dinami nusaiki?ja charid?it? at?aka. Skirtingai nuo charid?it?, kurie bet kur? musulmon?, parod?ius? stabmeldyst?s po?ymi?, laik? neatitaisomai nusid?jusiu, netikin?iuoju, kur? reikia grie??iausiai nubausti kaip apostat? ? ibaditai tok? musulmon? laiko tikin?iuoju, bet tokiu, kuris tinkamai neatsid?koja Dievo parodytam gerumui. Tokiu b?du ibaditai nelaiko stabmeld?iais t? musulmon?, kurie meld?iasi atsisuk? ? Mekos Kaabos ?ventyklos pus?. Pasak ibadizmo, netikusio musulmono nereikia bausti ar rodyti jam prie?i?kumo, tik apriboti draugi?kum?. Su netikusiais musulmonais galima susisieti vedybiniais ry?iais, valgyti j? paruo?t? gyvulin? maist?, paveld?ti j? turt?. Ibaditams leid?iama melstis kartu su sunitais. Vakar? tyrin?tojai, apsilank? Omane, tvirtino, kad ibadit? tikintieji yra ma?iau nepakant?s ir fanati?ki nei sunit? ar ?iit?. Jie cituoja sunit? hadis? veikalus, Buchario , Muslimo ir kt.

Teologijoje ibaditai artimi mutazilit? mokyklos mokymui. Jie atmeta bet kokius Dievo antropomorfinius apibr??imus. Teigia, kad siela niekuomet negal?s pamatyti Dievo, Dievas neturi joki? kit? savybi?, kurios nesuderinamos su jo am?inumu. Ta?iau ibaditai oponuoja mutazilit? dievi?kosios valios koncepcijai. Ibaditai, skirtingai nuo sunit?, laiko, kad kalifai Usmanas , Ali ir Muavija I vald? neteisingai. Jie atmeta mint?, kad pra?ymai Mahometui ar prana?o ?siki?imas aname pasaulyje gal?t? pagelb?ti nusid?j?liams. Jie tiesiogiai priima Korano teigin?, kad, jei nusid?j?lis yra pasmerktas kan?ioms pragare, tai i? j? jau niekuomet nei?sivaduos. Ibaditai meld?iasi nuleid? rankas kaip ?iitai ir malikitai , yra skirtum? maldos ?od?iuose. Ibadit? nuomone, penktadienio malda n?ra visuotin? ir privaloma. Ji tur?t? b?ti rengiama tik did?iuosiuose miestuose ir tik valdomuose teisingo valdovo. Teisingo valdovo doktrina svarbi ibadizme ir susijusi su imamo doktrina. Imamas tur?t? b?ti renkamas pagal savo tik?jimo doros savybes, o ne pagal ras? ar kilm?, ir gali b?ti nu?alintas, jei elgiasi neteisingai. Paskutinis ibadit? imamas buvo Achmadas ibn Saidas (vald?s 1754?1783 m.), po jo vald? titulavosi sajidais, ir dar v?liau ? sultonais, taip galutinai sekuliarizuodami savo vald?i?.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

657 m. Pirmosios fitnos metu kalifo Ali paj?gos susitiko su kito pretendento ? kalifat?, Muavijos paj?gomis Sifino m??yje Sirijoje. Siekiant nutraukti m??? abi pus?s susitar? paskirti teis?jus, kad ?ie pagal Koran? i?siai?kint?, kuris i? j? yra teis?tasis kalifas. ?? veiksm? dalis Ali kari? palaik? Korano nustatym? i?davyst?, nes, pagal Koran?, tik Dievas nustato, kas turi vadovauti musulmonams ir, tokiu b?du, klausimo sprendim? perduodant ?moni? teismui yra pa?eid?iama Dievo valia. ?i Ali ?alinink? dalis palaik? Ali i?daviku, pasitrauk? ir ?k?r? atskir? frakcij? Haruros kaime prie Kufos . Savo lyderiu jie i?rinko Abdul? ibn Vahb? al Rasib?, kur? ibaditai pripa??sta buvus savo pirmuoju imamu. Ilgainiui ?i grup? tapo ?inoma charid?it? pavadinimu. 658 m. kalifo Ali paj?gos juos visi?kai sutriu?kino ir i??ud?. V?liau charid?itai ne kart? sukilo. Nuosaiki?j? charid?it? centras buvo Basra . Ibadit? pavadinimas kildinamas i? Abdulos ibn Ibado, kuris, sakoma, atskilo nuo charid?it? apie 686 m., kai kalifu tapo Abdulmalikas . Apie Abdul? ibn Ibad? ?inoma labai ma?ai. Tikruoju ibadit? organizatoriumi laikomas islamo ?inovas D?abiras ibn Zaidas, buv?s Abdulos ibn al Abaso draugu ir gyven?s Basroje , kur taip pat susik?r? mutazilit? mokykla. J? palaik? Abdulmaliko vietininkas Irake Had?ad?as ibn Jusufas , kuris tikriausiai mat? D?abiro veikloje nuosaikesn? tik?jimo variant?, kaip atsvar? charid?it? radikalams. Ta?iau v?liau j? santykiai pablog?jo, daugelis ibadit? buvo ?kalinti ar i?tremti ? Oman?.

Po Had?ad?o ibn Jusufo mirties 714 m. i?laisvintas D?abiro mokinys Abu Ubaida Muslimas ibn Abu Karima al Tamimis laikomas antruoju ibadit? imamu. Jis organizavo ibadit? teologijos skleidim? toliau nuo pagrindini? kalifato centr?: Omane, Jemene, Magribe, Chorasane. Tre?iuoju imamu laikomas Al Rabis ibn Habibas persik?l? ? Oman? ir sudar? ibadit? hadis? rinkin?. 745 m. Chadramaute ?sik?r? pirmoji ibadit? valstyb?. Jie 746 m. u??m? San? ir 748 m. sureng? ?yg? u?imti Mekos ir Medinos, kuris baig?si pralaim?jimu. 750?752 m. ten pat gyvavo antroji ibadit? valstyb?. 757 m. ibaditai u??m? Tripol? ?. Afrikoje ir 758 m. ? Kairuan? . 761 m. Abasidai i?vijo ibaditus i? Kairuano ir jie, vadovaujami Abdurachmano ibn Rustamo, ?k?r? Al?yre Rustamid? imamat? , kuris i?gyvavo iki 909 m. Fatimid? u?kariavimo. Ma?os ibadit? bendruomen?s i?liko ?. Afrikoje. Piet? Arabijoje gyvavo keliolika ibadit? imamat?, kuriuose tarpusavyje konkuravo Nizvos ir Rustako miest? mokyklos. XII a. viduryje imamatas ?lugo vald?i? pa?mus Nabhanid? dinastijai, kuri? valdym? ibadit? istorikai apib?dina kaip tironijos ir kar? laikotarp?. XVII a. pr. ibadit? imamatas buvo atkurtas ?sigal?jus Jarubid? dinastijai. XVIII a. viduryje juos pakeit? Saidid? dinastija. Saidas ibn Sultanas (vald? 1806?1856 m.) u?vald? teritorijas Ryt? Afrikoje. 1832 m. jis sostin? perk?l? i? Maskato ? Zanzibar? . 1861 m. jo s?n?s valstyb? padalino ? du sultonatus su sostin?mis Zanzibaru ir Maskatu. V?liau Arabijoje kilo keletas nes?kming? mai?t? siekiant atkurti religin? imamat?. 1964 m. antiarabi?ka revoliucija nuvert? j? vald?i? Zanzibare, o Omane valdanti ibadit? dinastija i?liko iki ?i? laik?.

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sunizmas
?iizmas
Vahabitai ? musulmon? sunit? sekta.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ersilia Francesca. Ibadi Theology. Rereading Sources and Scholarly Works . Georg Olms Verlag, 2015
Valerie J. Hoffman. The Essentials of Ibadi Islam . Syracuse University Press, 2012