Holodomoras
(
ukr.
Голодомор
; i?
?морити голодом“ ? ?marinti badu“
) ?
1932
?
1933
m.
badas
Ukrainoje, kurio metu mir? nuo trij? iki keturiolikos milijon? ?moni?. Ukrainos vyriausyb? nuo 1991 m. siekia, kad Holodomoras b?t? pripa?intas
genocido
aktu. 2022 m. tai pripa?ino 20 valstybi?.
[1]
Lietuva (kaip
Baltijos asambl?jos
nar?) holodomor? genocidu pripa?ino 2007 m. lapkri?io 24 d.
[2]
1927 m. gruod?
Taryb? S?jungos Komunist? partijos
XV suva?iavime nustatytos priemon?s Taryb? S?jungos
industrializacijos
pagreitinimui, kurios ?trauktos ? 1928?1932 m. penkme?io plan?. Nuo iki tol buvusi? savanori?k?
kolektyvizacijos
eksperiment? buvo nuspr?sta pereiti prie prievartin?s kolektyvizacijos. Tuo siekta padidinti ?em?s ?kio produkcijos gamyb?, eksportuoti ?em?s ?kio produktus ir pajamas i? eksporto panaudoti pramon?s ?moni? ?rengimo finansavimui. Produkcijos augimo tik?tasi pasiekti per ?em?s ?kio naudmen? plot? sujungim? ir mechanizacijos taikym?. Be to nuspr?sta u?drausti privat? ?em?s ?kio produkt? sand?liavim?, kuris leistas
Naujosios ekonomin?s politikos
laikais. Fakti?kai prievartin?s kolektyvizacijos metu apdirbami ?em?s plotai suma??jo bei suma??jo auginam? galvij? bandos. Tr?kstant traukiamosios j?gos, o ma?inoms taip ir nepasirod?ius jav? plotai Ukrainoje susitrauk? 14 proc., o derlius suma??jo net 20 proc. Taigi
kol?kiai
ir
tarybiniai ?kiai
sugeb?jo i?gauti gerokai ma?esnius
derlius
i? hektaro nei anks?iau valstie?iai savo ?kiuose.
[3]
Josifas Stalinas
tur?jo ir politini? tiksl? ? pa?aboti ukrainie?i? valstietijos laisv?s siekius ir ?tvirtinti Ukrainoje soviet? vald?i?. Jau prie? tai sovietai ?m?si grie?t? represij? prie? ukrainie?i? inteligentij? ir dvasininkij?. 1926?1932 m. komunistai i??ud? 10 000 dvasinink?. Vien 1931 m. ?
Sibir?
i?tremta 50 000 intelektual?, tarp j? 114 ?ymiausi? ?alies poet?, ra?ytoj? ir meninink?. Tuomet soviet? ?vilgsnis nukrypo ? valstietij?, kuri prie?inosi kolektyvizacijai ir peraukl?jimui naujais komunistiniais principais. Imtasi naikinti ukrainie?i? kult?r?, kuri? tur?jo pakeisti vieninga sovietin? kult?ra, nors fakti?kai tai rei?k?
rusifikacij?
.
[4]
Holodomoras prasid?jo 1931?1932 m. ?iem? ir pavasar? i?tikusia sunkia sausra. Nepaisydamas
bado
, partijos aktyvas nustat? valstie?iams 44 proc. didesnes mokes?i? produktais normas. 1931 m. Ukrainoje i? valstie?i? buvo rekvizuota 7,2 mln. ton? gr?d?, o 1932 m. ?is kiekis nukrito iki 4,3 mln. Rekvizuoti gr?dai daugiausia buvo parduodami ? u?sien? siekiant gauti valiutos, kuri naudota industrializacijos programai bei gynybos pramonei vystyti.
[5]
[6]
Kaimuose ?mon?ms nebepakako maisto, tod?l jie badavo netur?dami k? valgyti.
Teigiama, kad bad? tikslingai suplanavo soviet? vald?ia, kad pa?abot? ukrainie?i?
nacionalizm?
. Kiti ?sitikin?, jog Holodomor? nul?m? ekonomin?s problemos, kurias suk?l? soviet? aktyviai vykdyta industrializacija.
Baigiantis 1933 m. milijonai ?moni? badavo ir mir? nuo bado Ukrainoje ir kai kuriose kitose
TSRS respublikose
. Istorikas Timothy Snyder tvirtina, kad Holodomoro metu mir? ma?daug 3 mln. ?moni?.
[7]
TSRS vald?ia ilg? laik? neig?, kad ?is badas apskritai buvo,
NKVD
, o v?liau
KGB
labai l?tai atidar? archyvus, kad b?t? galima per?i?r?ti dokumentus, susijusius su Holodomoru. Ukrainos politikas Stefanas Chmara pos?dyje Ukrainos parlamente
Radoje
, kreip?si ? Kul?ytsk?: ?A? nor??iau kreiptis ? mokslininkus, ypa? Stanislav? Kul?ytsk?, kuris bando ?numu?ti“ auk? skai?i? iki 3?3,5 milijono ?moni?.“
[8]
A? i?analizavau ?iuos klausimus ir demografin? statistik? ir nusta?iau, kad buvo ma?iausiai 7 milijonai auk?.
[9]
Ta?iau yra kit? skai?iavim?, kuriuose teigiama, kad nuo bado Ukrainoje mir? apie 20 milijon? ?moni?.
[reikalingas ?altinis]
I?lik? liudijim? apie badme?io metu paplitus?
kanibalizm?
:
[10]
[11]
?I?gyvenimas buvo tiek moralinis, tiek fizinis klausimas. 1933 m. bir?el? gydytoja draugei ra??, jog ji kol kas netapo kanibal?, ta?iau nebuvo tikra, kad ?netapsiu tokia ligi tol, kuomet ?is lai?kas tave pasieks“. Geri ?mon?s mir? pirmi. Tie, kurie atsisak? vogti ar nesi?m?
prostitucijos
, mir?. Tie, kurie dalino maist? kitiems, mir?. Tie, kurie atsisak? valgyti
lavonus
, mir?. Tie, kurie atsisak? papjauti savo artim?, mir?. T?vai, atsisak? virsti kanibalais, mir? anks?iau, nei j? vaikai.“
[12]
TSRS vald?ia platino plakatus, kuriuose buvo para?yta: ?Valgyti savo vaikus ?
barbari?ka
.“
Daugiau nei 2500 ?moni? Holodomoro metu buvo nuteisti d?l kanibalizmo.
[14]
- ↑
https://germany.mfa.gov.ua/spivrobitnictvo/golodomor-v-ukrayini-1932-1933-rokiv/mizhnarodne-viznannya-golodomoru-yak-genocidu
Archyvuota kopija
2022-11-14 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
Посольство Укра?ни в Канадi.
?М?жнародне визнання Голодомору 1932 - 1933 рр. в Укра?н?“
(ukrainie?i?). МЗС Укра?ни. Suarchyvuotas
originalas
2013-05-10
. Nuoroda tikrinta
2012-03-14
.
- ↑
Manfred Hildermeier: Geschichte der Sowjetunion, 1917?1991: Entstehung und Niedergang des ersten sozialistischen Staates. C. H. Beck, 1998,
ISBN 978-3-406-43588-1
, S. 399.
- ↑
Raphael Lemkin:
Soviet Genocide in the Ukraine
(2012-03-02 kopija interneto archyve) Raphael Lemkin Papers, The New York Public Library, 1953.
- ↑
Oleksa Eliseyovich Zasenko:
Ukraine
. Encyclopædia Britannica, 2015
- ↑
Gerhard Gnauck:
?Holodomor“: Stalins brutalstes Mordwerkzeug war der Hunger
. In: welt.de. 22. November 2013, abgerufen am 7. Oktober 2018.
- ↑
https://web.archive.org/web/20100411025257/http://www.eurozine.com/articles/2009-06-25-snyder-en.html
- ↑
https://web.archive.org/web/20060721011333/http://www.zerkalo-nedeli.com/nn/show/420/36833/
- ↑
in Russian
Archyvuota kopija
2006-01-14 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
Margolis, Eric.
?Seven million died in the 'forgotten' holocaust“
.
ukemonde.com
.
Suarchyvuota
i? originalo 2017-09-09
. Nuoroda tikrinta
2017-10-08
.
- ↑
Сокур, Василий [Sokur, Vasily] (2008-11-21).
Выявленным во время голодомора людоедам ходившие по селам медицинские работники давали отравленные "приманки" ? кусок мяса или хлеба
.
Fakty i Kommentarii
(rus?).
Suarchyvuota
i? originalo 2013-01-20
. Nuoroda tikrinta
2012-07-27
.
{{
cite news
}}
: CS1 prie?i?ra: multiple names: authors list (
link
)
- ↑
Snyder, Timothy (2010).
Bloodlands: Europe Between Hitler and Stalin
. Basic Books. pp. 50?51.
ISBN
0-465-00239-0
.
- ↑
Boriak, Hennadii (2008 m. lapkri?io m?n.).
?Holodomor Archives and Sources: The State of the Art“
(PDF)
.
The Harriman Review
.
16
(2): 30. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2011-12-12.