Hol?teinas
(
vok.
Holstein
,
dan.
Holsten
,
lot.
Holsatia
) ? pietin?
Vokietijos
federalin?s ?em?s
?l?zvigas-Hol?teinas
dalis, istorinis Vokietijos regionas. Pavadinta pagal vienos i? trij?
saks?
gen?i? ?
hol?tenus
(sen.
vok.
Holtsaten
=
Holz
'medis', 'esantys prie med?i?').
Jutlandijos pusiasalis
Hol?teino regionas apima pietin?
Jutlandij?
. J? i? trij? pusi? riboja up?s. ?iaurin? regiono riba yra
Eideris
, kuris skiria nuo
?l?zvigo
, pietvakarin? riba ?
Elb?
, skirianti nuo
?emutin?s Saksonijos
, o pietrytin? rib? formuoja
?al?
, u? kurios yra
Meklenburgas
. Tai ? ?emum? kra?tas, turintis susisiekim? su j?ra. ? vakarus nuo jo yra
?iaur?s j?ra
(
Helgolando ?lanka
), o ? rytus ?
Baltijos j?ra
(
Meklenburgo ?lanka
).
Manoma, kad Hol?teino teritorija buvo
saks?
gen?i? prot?vyn?, i? kur v?liau saksai migravo ? pietus, anapus Elb?s.
VI a.
Hol?teinas ?jungtas ? saks? konfederacij?, kuri vadinama
Sen?ja Saksonija
. Tuo metu regionas buvo ?inomas pavadinimu
Nordalbingija
(?iaur?s Albingija).
IX a.
po nuo?mi?
Saks? kar?
region? nukariavo
Karolis Didysis
. Nor?damas susilpninti saks? j?gas, region? jis padalino pusiau (vadinam?ja
Saksonijos lima
), rytin? jo dal? atiduodamas slavams
obodritams
(j? grupei, vadinamai
vagrais
).
Nuo IX a. Hol?teinas priklaus?
Frank? imperijai
(v?liau ?
Ryt? Frank? karalystei
ir
?ventosios Romos imperijai
), ir buvo valdomas kaip
Saksonijos kunigaik?tyst?s
dalis. Nepaisydami nustatyt? rib?, slavai vagrai siaub? Hol?tein? ir reng? karo ?ygius iki pat Hamburgo miesto. Tik X a. prasid?jo intensyvesn? j? kristianizacija ir germanizacija.
1111
m. buvo sukurta
Hol?teino grafyst?
, pavaldi Saksonijos kunigaik?tystei. J? ?m? valdyti
?aumburg? dinastija
. Po Saksonijos sunaikinimo
1180
m., Hol?teinas tapo nepriklausomas. 1201?1227 m. region? kuriam laikui u?vald? Danija, ta?iau grafams pavyko atsiimti savo valdas. XIII?XIV a. rei?k?si feodalinis susiskaldymas: grafyst? suskilo ? 6 atskiras valdas, valdomas atskir? ?aumburg? linij?.
XV a.
jas v?l suvienijo
Hol?teino-Rendsburgo grafyst?
. Tuo metu regionas sustipr?jo ekonomi?kai: laisvasis
Liubeko
miestas vykd? intensyvi? prekyb? Baltijos j?roje. Jo inicijuota k?r?si
Hanzos lyga
, kurios pagrindin? kontora ir buvo Liubeke. Kitas regiono miestas,
Hamburgas
, irgi aktyviai dalyvavo ?iaur?s j?ros prekyboje.
Hol?teinas XVI a.
1459 m. mirus Hol?teino grafui Adolfui VIII, Hol?tein? paveld?jo Danijos karalius
Kristijonas I
i?
Oldenburg? dinastijos
. Oldenburgai region? i?laik? iki pat XIX a. Nepaisant to, Hol?teinas laikytas ?ventosios Romos imperijos dalimi ir priskirtas
?emutin?s Saksonijos imperinei apygardai
. 1474 m. grafyst? tapo
kunigaik?tyste
, ta?iau 1490 m. suskilo tarp dviej? dinastini? at?ak?: vien?, kartu su ?l?zvigu ir Danija vald? Danijos karaliai (
Hol?teinas-Gliuk?tadtas
), o kit? ? Oldenburg? at?aka (
Hol?teinas-Gotorpas
). Susiskaldymas t?s?si iki 1773 m., kuomet Danijos karaliai i?keit? savo valdyt?
Oldenburg?
? Hol?tein?-Gotorp?, ir tapo vienvald?iais regione.
1806 m. panaikinus ?ventosios Romos imperij?, Hol?teino kunigaik?tyst? tapo nepriklausoma valstybe, vis dar esan?ia personalin?je unijoje su Danija. ?i unija i?gelb?jo j? nuo Pranc?zijos imperijos okupacijos. 1815?1864 m. ji priklaus?
Vokietijos s?jungai
. 1863 m. mirus Danijos karaliui
Frederikui VII
, kilo ?p?dinyst?s klausimas. Tuo pasinaudodami, Hol?tein? pa?m?
Habsburg? monarchija
, bet netrukus, 1866 m., j? nukariavo
Pr?sijos karalyst?
. Sujungus su gretimu ?l?zvigu, ?ia sukurta
?l?zvigo-Hol?teino provincija
. 1876 m. prie jos prijungtos
Saksonijos-Lauenburgo
?em?s, o 1937 m.
Laisvasis Liubeko miestas
ir
Liubeko kunigaik?tyst?
. ?i provincija (v?liau
Tre?iojo Reicho
sud?tyje) buvo i?laikyta iki pat 1946 m. Brit? administracijos metu, provincijos pagrindu suformuota ?l?zvigo-Hol?teino ?em?.