Hindi kalba
(?????? ???? =
hind? bh??a
) ?
indoeuropie?i? kalb? ?eimos
,
indoarij? kalb?
at?akos kalba;
Indijos
valstybin? kalba ir viena i? dviej? pagrindini?
lingua franca
(su
angl? kalba
). Hindi ? tai viena i? dviej? sunormint?
hindustano kalbos
tarmi? (kita ?
Pakistane
vartojama
urdu kalba
). Tikslaus ?moni?, kalban?i? hindi skai?iaus nustatyti prakti?kai ne?manoma, nes didel? dalis ?moni? vartoja ne bendrin? hindi kalb?, o kuri? nors i? hindustano kalbos tarmi?. 2001 m. sura?ymo duomenimis, ?vairiomis hindi tarm?mis Indijoje kaip gimt?ja kalba kalb?jo 258 mln. ?moni?. Taip pat ?i kalba pla?iai vartojama ir kitomis kalbomis kalban?i? Indijos gyventoj? (ypa? ?iaurin?je ?alies dalyje) bei gausios ind?
diasporos
pasaulyje. I? viso hindi ir urdu kalbomis bei tarm?ms pasaulyje kalba apie pus? milijardo ?moni?.
Reklamos hindi kalba
Varanasyje
Hindi kalbos i?takos yra
prakritai
? ?nekamieji, supaprastinti
sanskrito
variantai, vartoti buitin?je kalboje. Prakrit? (v?liau vadint? apabhran?omis) ?taka Indijoje vis augo, jais prad?ta kurti literat?ra. Hindi kalba prad?jo formuotis i? ?ouraseni (vakar? hindi) ir ardhamagadhi (ryt? hindi) apabhran??.
XIII
?
XIV a.
? Indij? ?siver?? musulmonai, kalb?j?
arab?
,
pers?
,
tiurk?
kalbomis. U?kariautojai ?m? vartoti
Delio
apylink?se paplitus? ?ouraseni dialekt?, ?mai?ydami ? j? daug sav? kalb? ?od?i?. Taip susidar?
khariboli tarm?
, kuri ?iaur?s Indijoje greitai paplito kaip
lingua franca
. Pirmieji literat?riniai k?riniai khariboli kalba buvo ra?omi pers? poet? ir buvo u?ra?omi
arabi?kais ra?menimis
, o nuo XIX a. vid. hinduistai prad?jo u?ra?in?ti kalb?
devanagari
ra?menimis. Brit? valdymo laikais ? kalb? pateko daug angli?k? ?od?i?. Taip pat yra nuo senesni? laik? patekusi? portugali?k?, pranc?zi?k?, olandi?k? skolini?.
Ra?to paminklai yra i? VII?X am?iaus. Naujosiomis hindi tarm?mis (daugiausia brad?o ir avadhi) XV?XVIII a. sukurta daug religin?s ir gro?in?s literat?ros k?rini?. Dabartin? ra?omoji kalba susiformavo apie XIX a. vidur? khari boli (hindustani) tarm?s, i?st?musios brad??, pagrindu.
[1]
1950
m. khariboli tarm?s pagrindu sudaryta
bendrin?
hindi kalba (u?ra?oma devanagari) ir paskelbta oficialia Indijos kalba. Tiesa,
dravid?
apgyvendintoje piet? Indijoje bei vietomis
Bengalijoje
hindi sutinkama prie?i?kai ir daugelis ?i? kra?t? gyventoj? kaip
lingua franca
vartoja tik angl? kalb?. Valstijos lygmeniu hindi oficialia kalba yra paskelbusios ?ios valstijos:
Biharas
,
D?arkandas
,
Utarakhandas
,
Madja Prade?as
,
Rad?astanas
,
Utar Prade?as
,
?atisgarchas
,
Hima?al Prade?as
,
Harjana
,
Delis
.
Skiriamos 2 tarmi? grup?s:
- vakar? (khari boli, harijani,
brad?as
, kanaud?i, bundeli)
- ryt? (avadhi, bagheli, ?hatisgarhi).
Lietuvoje hindi kalba ir literat?ra d?stoma
Vilniaus universiteto orientalistikos centre
. I? hindi ? lietuvi? kalb? vertim? yra paskelbusi
Ona ?aneta Urbanavi?i?t?-Markevi?ien?
.
Pagrindinis straipsnis ?
Devanagari
.
Hindi kalba u?ra?oma devanagari ra?tu (tuo i? esm?s skiriasi nuo arab? ra?tu u?ra?omos urdu). Tiesa, ?ios kalbos u?ra?ymas ne?ymiai skiriasi nuo sanskrito: paskutinis ?od?io priebalsis nesudaro matros su a raide, tod?l n?ra naudojama virama, pvz., ??? bus tariama ne
R?ma
, o
R?m
. ?od?io gale
a
kartais tariama po
ligat?r?
, pvz., ???? ?
satya
. N?ra sanskritui b?ding? skiemenini? balsi? ?, ?, ?, o balsis ? pasitaiko tik i? sanskrito kilusiuose ?od?iuose. Ta?iau yra keletas papildom? ?enkl?, skirt? ?ym?ti i? arab?, tiurk? kalb? at?jusiems garsams ? ?? (
qa
), ?? (
?a
), ?? (
?a
), ?? (
za
), ?? (
?a
), ?? (
fa
), ?? (
?a
), ?? (
?ha
). Kita u?ra?ymo ypatyb? ? dalis
a
matr? ?odyje yra praleid?iama ? t. y. garsas
a
netariamas ?od?io viduryje esan?iame skiemenyje, jei aplink j? esan?iuose skiemenyse a taip pat n?ra praleista, pvz., ???? pagal sanskrito devanagari taisykles b?t? tariama
ka?ahala
, bet hindi bus tariama
ka?hal
(pirmame skiemenyje
a
visad i?lieka, paskutiniame visad nukrenta, prie?paskutiniame i?lieka, nes yra prie? skiemen?, praradus?
a
, o antrame skiemenyje i?nyksta, nes abu aplinkiniai skiemenys turi nei?nykusi?
a
). Tarp dviej? trump?j?
a
atsid?rus garsui
h
, tos
a
bus tariamos kaip
e
, pvz., ??? tariama ne
bahan
, o
behen
. Taip pat kiek skirtingai nuo savo sanskriti?kosios tarimo versijos hindi kalboje tariami dvibalsiai ?, ?, ? (pvz., ???? tariama labiau
keisa
, o ne
kaisa
, ?? ?
or
, ne
aur
). Nosiniai garsai ?od?io viduryje gali b?ti praleisti panaudojant
anusvar?
, pvz., ?odis
hindi
gali b?ti u?ra?omas ?????? arba ?????. Prakti?kai visada anusvara ?ymimi garsai ?, ?, ?, pvz., ?odis
pala?g
bus visad u?ra?omas
????
, o ne
?????
.
Greta devanagari ra?to gan pla?iai (ypa? virtualiojoje erdv?je) paplitusi lotyni?ka perra?a (neoficialus jos variantas be diakritini? ?enkl?).
Hindi yra
analitin?
. Turi 16 balsini?, 4 dvibalsines, 36 priebalsines fonemas, 2 gimin?s, 2 skai?ius, 3 linksnius, daug polinksni?. Vartojamos neutralioji, objekto ir subjekto konstrukcijos. Hindi leksikoje daug ?od?i? i?
sanskrito
. Vartojamas
devanagari ra?tas
.
Hindi daiktavard?iai kaitomi skai?iais, turi gimin?.
- Vyri?kos gimin?s ?od?iai, besibaigiantys
-?
, daugiskaitoje gauna gal?n?
-e
; pvz., ?????? → ?????? (
la?k?
→
la?ke
). Yra i?imtini? ?od?i?, kurie daugiskaitoje nekinta (pvz., ???? → ???? (
r?j?
→
r?j?
).
- Visas kitas gal?nes turintys vyri?kos gimin?s ?od?iai daugiskaitoje nekinta; pvz., ???? → ???? (
mak?n
→
mak?n
), ???? → ???? (
?dm?
→
?dm?
).
- Moteri?kos gimin?s ?od?iai, besibaigiantys
-i, -?
arba
-iy?
, daugiskaitoje gauna gal?n?
-iya
; pvz., ?????? → ???????? (
la?k?
→
la?kiya
).
- Kiti moteri?kos gimin?s ?od?iai daugiskaitoje gauna gal?n?
-?
; pvz., ??? → ????? (
b?t
→
b?t?
), ???? → ?????? (
m?t?
→
m?t??
).
Daiktavard?iai taip pat turi polinksni?, kuriais sudaromi daiktavard?io linksniai.
|
Polinksnis pakei?ia daiktavard? (arba b?dvard?, ?vard?) i? jo tiesiogin?s formos, ? netiesiogin?:
kamr?
? ?kambarys“, ta?iau ?kambaryje“ ?
kamre m?
.
Daiktavard?io tiesiogin?s ir netiesiogin?s formos
|
|
Tiesiogin? forma
|
Netiesiogin? forma
|
| Vyri?koji gimin?, kaitomieji
|
vns. ???? (
kamr?
)
|
vns. ???? ??? (
kamre m?
)
|
|
|
dgs. ???? (
kamre
)
|
dgs. ????? ??? (
kamro m?
)
|
| Vyri?koji gimin?, nekaitomieji
|
vns. ???? (
mak?n
)
|
vns. ???? ?? (
mak?n se
)
|
|
|
dgs. ???? (
mak?n
)
|
dgs. ?????? ?? (
mak?no se
)
|
| Moteri?koji gimin?, kaitomieji
|
vns. ????? (
bacc?
)
|
vns. ????? ?? (
bacc? ko
)
|
|
|
dgs. ???????? (
bacciya
)
|
dgs. ???????? ?? (
bacciyo ko
)
|
| Moteri?koji gimin?, nekaitomieji
|
vns. ???? (
mez
)
|
vns. ???? ?? (
mez par
)
|
|
|
dgs. ?????? (
mez?
)
|
dgs. ?????? ?? (
mezo par
)
|
Kilmininko polinksnis kei?ia objekto form? ? netiesiogin?, bet gimine derinamas su subjektu:
- ????? ?? ???? (
bacce k? m?t?
) ? ?vaiko motina“;
- ????? ?? ???? (
bacce k? pit?
) ? ?vaiko t?vas“;
- ????? ?? ????? (
bacce ke takiye
) ? ?vaiko pagalv?s“.
Hindi b?dvard?iai b?na derinamieji ir nederinamieji. Derinamieji b?dvard?iai vyri?kos gimin?s vienaskaitos vardininke turi gal?n?
-?
arba
-??
. Vyri?kos gimin?s daugiskaitoje jie gauna gal?n?
-e
, o moteri?kos gimin?s tiek vienaskaitoje, tiek daugiskaitoje
-?
:
B?dvard?io ????? (
acch?
, ?geras“) kaitymas
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| Vyri?koji gimin?
|
????? (
acch?
, geras)
|
????? (
acche
; geri)
|
| Moteri?koji gimin?
|
????? (
acch?
; gera)
|
????? (
acch?
; geros)
|
Nederinamieji b?dvard?iai n?ra kaitomi.
Veiksma?od?iai kaitomi laikais, j? sudarymas pagr?stas dalyvin?mis formomis, pvz., sakinys ?a? einu“ hindi i?rei?kiamas
m? j?t? h?
(??? ???? ???), kas pa?od?iui ver?iama kaip ?a? einantis esu“. Tod?l veiksma?odis turi b?ti derinamas su asmeniu:
m? j?t? h?
(??? ???? ???, ?a? einanti esu“),
ve j?te hai
(?? ???? ???, ?jie einantys yra“). Tokiu principu sudaromi esamasis ir b?tasis paprastieji laikai:
?vardis-veiksma?odis-veiksma?odis hon?
.
Veiksma?odis kaitomas pa?alinus bendraties gal?n?
-n?
ir vietoje jos vartojant
-t?
(vyr. g., vns.),
-t?
(mot. g., vns. ir dgs.),
-te
(vyr. g., dgs.); pvz.,
bol
n?
(?kalb?ti“) ?
bol
t?
?
bol
t?
?
bol
te
.
Veiksma?od?io ???? (
hon?
; ?b?ti“) asmenavimas esamajame paprastajame laike
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| I asmuo
|
??? ??? (
m? h?
; A? esu)
|
?? ??? (
ham hai
; Mes esame)
|
| II asmuo
|
?? ?? (
t? hai
; tu esi)
|
??? ?? (
tum ho
; Tu esi, j?s esate)
?? ??? (
?p hai
; J?s esate)
|
| III asmuo
|
?? ?? (
jah hai
; jis/ji (?itas/?ita) yra)
?? ?? (
vah hai
; jis/ji (anas/ana) yra)
|
?? ??? (
je hai
; jie/jos (?itie/?itos) yra)
?? ??? (
ve hai
; jie/jos (anie/anos) yra)
|
Naudojant ?ias formas sudaromas esamasis laikas: ??? ????? ??? (
m? bolt? h?
? ?a? kalbu“, vyr. g.), ?? ????? ??? (
ve bolt? hai
? ?jos kalba“).
B?tajame da?niniame laike, prie?ingai nei esamajame,
hon?
kaitoma gimin?mis.
Veiksma?od?io ???? (
hon?
; ?b?ti“) asmenavimas b?tajame da?niniame laike
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| I asmuo
|
??? ??/?? (
m? th?/th?
; A? buvau)
|
?? ??/??? (
ham the/th?
; Mes buvome)
|
| II asmuo
|
?? ??/?? (
t? th?/th?
; tu buvai)
|
??? ??/??? (
tum the/th?
; Tu buvai, j?s buvote)
?? ??/??? (
?p hai
; J?s buvote)
|
| III asmuo
|
?? ??/?? (
jah th?/th?
; jis/ji (?itas/?ita) buvo)
?? ??/?? (
vah th?/th?
; jis/ji (anas/ana) buvo)
|
?? ??/??? (
je the/th?
; jie/jos (?itie/?itos) buvo)
?? ??/??? (
ve the/th?
; jie/jos (anie/anos) buvo)
|
Naudojant ?ias formas sudaromas b?tasis laikas: ??? ????? ?? (
m? bolt? th?
? ?a? kalb?davau“, vyr. g.), ?? ????? ??? (
ve bolt? th?
? ?jos kalb?davo“).
Veiksma?od?io ???? (
hon?
; ?b?ti“) asmenavimas b?simajame paprastajame laike
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| I asmuo
|
??? ?????/????? (
m? h?g?/h?g?
; A? b?siu)
|
?? ?????/????? (
ham hoge/hog?
; Mes b?sime)
|
| II asmuo
|
?? ????/???? (
t? hog?/hog?
; tu b?si)
|
??? ?????/????? (
tum hoge/hog?
; Tu b?si, j?s b?site)
?? hoge/hogi (
?p hoge/hog?
; J?s b?site)
|
| III asmuo
|
?? ????/???? (
jah hog?/hog?
; jis/ji (?itas/?ita) bus)
?? ????/???? (
vah hog?/hog?
; jis/ji (anas/ana) bus)
|
?? ?????/????? (
je hoge/hog?
; jie/jos (?itie/?itos) bus)
?? ?????/????? (
ve hoge/hog?
; jie/jos (anie/anos) bus)
|
Sudarant b?sim?j? laik? naudojamos ne
hon?
formos, o pridedamos specifin?s veiksma?od?io gal?n?s: ??? ??????? (
m? bol?g?
? ?a? kalb?siu“, vyr. g.), ?? ??????? (
ve bol?g?
? ?jos kalb?s“).
B?tasis paprastasis laikas sudaromas prie veiksma?od?io ?aknies prid?jus gal?nes -a, -e, -?, -?.
Veiksma?od?io ???? (
hon?
; ?b?ti“) asmenavimas b?tajame paprastajame laike
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| I asmuo
|
??? ???/??? (
m? hu?/hu?
; A? tapau)
|
?? ???/???? (
ham hue/hu?
; Mes tapome)
|
| II asmuo
|
?? ???/??? (
t? hu?/hu?
; tu tapai)
|
???/?? ???/???? (
tum/?p hue/hu?
; j?s tapote)
|
| III asmuo
|
??/?? ???/??? (
jah/vah hu?/hu?
; jis-ji tapo)
|
??/?? ???/???? (
je/ve hue/hu?
; jie-jos tapo)
|
Prie?ingai nei b?tajame da?niniame laike, kur veiksma?od?io gimin? derinama tik su veik?ju, ?iame laike veiksma?odis gali b?ti derinamas ir su veik?ju, ir su sakinio objektu. Tai priklauso nuo veiksma?od?io tranzityvumo (tokie veiksma?od?iai kelia klausim?
k??
): tranzityv?s veiksma?od?iai veiksn? perkelia ? objekt?, tod?l su juo derinama gimin?, o prie sakinio veik?jo pridedamas polinksnis
ne
. Sakiniuose su netranzityviais veiksma?od?iais gimin? nustatoma pagal veiksn?.
- ??? ?? ?? ??? (
m? ghar me ?ya
) ? ?a? (vyr. g.) namo at?jau“ (netranz.);
- ????? ??????? ???? (
m?ne kit?bo parh?
) ? ?a? (gimin? nebesvarbu) knygas (mot. g.) skai?iau“ (tranz.).
T?stiniai (
continuum
) laikai nurodo veiksm?, vykstant? kalbamuoju momentu. J? sudarymo principas pana?us ? paprast?j? laik?, ta?iau veiksma?od?iai neturi gal?n?s, o gimin? ir laik? nurodo ?odelis
rahn?
. Forma:
?vardis-veiksma?odis be gal?n?s-rahn? forma-hon? forma
.
Pvz.,
- ??? (?? ???) ??? ??? ??? (
m? [is samay] bol rah? h?
? ?a? [?iuo metu] kalbu“, vyr. g.);
- ?? (?? ???) ??? ??? ?? (
tu [is samay] bol rah? hai
? ?tu [?iuo metu] kalbi“, mot. g.);
- ??? (?? ???) ??? ??? ?? (
m? [us samay] bol rah? th?
? ?a? [tuo metu] kalb?jau“, mot. g.);
- ?? (?? ???) ??? ??? ?? (
ham [us samay] bol rahe the
? ?mes [tuo metu] kalb?jome“, vyr. g.);
Hindi kalboje d?l kult?rini? aplinkybi? susidar? didel?
liepiamosios nuotakos
(
imperativus
) i?rai?kos b?d? ?vairov?. I?skiriami 4 paliepimo b?dai:
- Veiksma?od?io ?aknis be gal?n?s naudojama grubiam, ?sakmiam nurodymui, vartojamas tik su artimais bendraam?iais, tarnais: ??? (
bol
) ? ?kalb?k, kalbi“, ?? (
j?
) ? ?eik, eini“;
- Veiksma?od?io
bendraties
forma naudojama familiariam nurodymui, tiek vienaskaitoje, tiek daugiskaitoje: ????? (
boln?
) ? ?kalb?ki/kalb?kit“ (dgs.), ???? (
j?n?
) ? ?eiki/eikit“ (dgs.);
- Veiksma?odis su gal?ne
-iye
arba
-ie
naudojamas pagarbiam kreipimuisi, pra?ymui; tiek vienaskaitoje, tiek daugiskaitoje: ?????? (
boliye
) ? ?kalb?kite“, ???? (
j?ie
) ? ?eikite“;
- Veiksma?odis su b?simojo laiko gal?ne
iyeg?/ieg?
naudojamas itin pagarbiam, maloniam pageidavimui i?reik?ti: ???????? (
boliyeg?
) ? ?malon?kite kalb?ti“, ?????? (
j?ieg?
) ? ?malon?kite eiti“.
Neigiamam paliepimui naudojami du ?odeliai:
- na
? pagarbus neigimas, pvz., ?? ? ?????? (
?p na boliye
) ? ?j?s nekalb?kite“;
- mat
? kategori?kas draudimas, paprastai vartojimas tik su kamieninio tipo liepiam?ja nuosaka; pvz., ?? ?? ?? (
tu mat j?
) ? ?tu neik“.
Hindi kalboje laiko, vietos, b?do aplinkyb?ms i?reik?ti naudojami sud?tiniai polinksniai, einantys drauge su daiktavard?iu.
Svarbiausi polinksniai:
- ?? ??? (
ke lie
) ? d?l [tos prie?asties];
- ?? ??? (
ke p?s
) ? pas, prie;
- ?? ???? ?? (
ke bare me
) ? apie;
- ?? ??? (
ke sath
) ? su, drauge;
- ?? ???? (
ke adar
) ? viduje;
- ?? ??? (
ke ?par
) ? ant;
- ?? ???? (
ke n?ce
) ? po (vieta);
- ?? ???? (
ke piche
) ? u? (vieta);
- ?? ??? (
ke ?ge
) ? prie?ais;
- ?? ????/???? (
ke yaha/vaha
) ? pas;
- ?? ??? (
k? tarah
) ? lyg, kaip;
- ?? ???? (
k? taraf
) ? link.
Pvz., ????? ?? ???? ???? ??? (
v?k? ke n?ce sap hai
) ? ?po med?iu (
v?k? ke n?ce
) gyvat? (
sap
) yra (
hai
)“.
Prieveiksmis
hindi kalboje n?ra kaitomas ar derinamas. I?skiriami laiko, vietos, kokyb?s, b?do, prie?asties prieveiksmiai. Dalis ?od?i? gali b?ti vartojami ir kaip prieveiksmiai, ir kaip b?dvard?iai; pvz., ????? ????? (
acch? dost
) ? ?geras draugas“, ?? ????? ????? ?? (
vah acch? likhn? hai
) ? ?jis gerai ra?o“.
Hindi kalboje
skaitvard?iai
skirstomi ? kiekinius ir kelintinius. ?i kalba pasi?ymi itin sud?tingu skaitvard?i? sudarymo principu. Kiekiniai skaitvard?iai, prie?ingai nei daugelyje kit? indoeuropie?i? kalb?, nuo 0 iki pat 100 turi unikalius pavadinimus (t. y., n?ra principo ?de?imtis+vienetas“. Yra didel? ?vairov? dideli? skai?i?, kaitoma pagal ne?prast? sistem?, da?nai vartojama skai?iavimo sistema tuzinais.
Pagrindiniai kiekiniai skaitvard?iai:
- 0 ? ????? (
??nya
), 1 ? ?? (
ek
), 2 ? ?? (
do
), 3 ? ??? (
t?n
), 4 ? ??? (
c?r
), 5 ? ???? (
pac
), 6 ? ?? (
cha?
), 7 ? ??? (
s?t
), 8 ? ?? (
??h
), 9 ? ?? (
nau
), 10 ? ?? (
das
), 100 ? ?? (
sau
), 1000 ? ????? (
haz?r
).
Kelintiniai skaitvard?iai kaitomi ir derinami kaip b?dvard?iai. Jie sudaromi i? kiekinio skaitvard?io ?aknies, ta?iau jos pakinta.
- pirmas ? ???? (
pahl?
), antras ? ????? (
d?sr?
), tre?ias ? ????? (
t?sr?
), ketvirtas ? ???? (
chauth?
).
|
|
|
|
|
|
|