Hernanas Kortesas
(
isp.
Hernan Cortes
, pirmasis
Valle de Oaxaca
markizas,
1485
m. Medeljino mieste,
Estremad?ros
provincijoje, Ispanijos
Kastilijos
karalyst?je ?
1547
m.
gruod?io 2
d.
Castilleja de la Cuesta
mieste
Sevilijos
provincijoje Ispanijoje) ? ispan?
konkistadoras
, 1521?1530 m.
Naujosios Ispanijos
generalgubernatorius.
[1]
Kortesas gim? Medeljino mieste,
Estremad?ros
provincijoje, Ispanijos
Kastilijos
karalyst?je, smulki? bajor? ?eimoje. Tai buvo vienturtis
Martin Cortes
ir
Catalina Pizarro Altamirano
vaikas. I? motinos pus?s, jis buvo antros eil?s
Francisco Pizarro
pusbrolis (konkistadaro, u?kariavusio
ink?
imperij?).
E. Kortesas studijavo teis?
Salamankos
universitete, ta?iau
1501
m., b?damas 17 met?, gr??o namo, tuo supykdydamas t?vus, nor?jusius, kad jis kaip ir senelis studijuot? teis?.
Galiausiai Kortesas ?m? tarnauti kariuomen?je ir 1504 m. i?plauk? ?
Vest Indij?
, kur dirbo pas savo giminait?,
Espanjolos
valdytoj?
Nicolas de Ovando
.
[2]
Jis dalyvavo
Kubos
u?kariavime, u? tai gavo didel? ?em?s vald? ir
ind?n?
verg?. ?kis buvo tvarkomas pagal
enkomjendos
sistem?, kuri puikiai veik? ispanams u?kariavus
Kanar? salas
(kur buvo i?naikinti vietiniai
gvan?iai
), ta?iau Naujajame pasaulyje ji pasirod? pra??tinga vietiniams gyventojams. Kubos kampanijos brutalumas, ir po to sekusi masin? ind?n? ??tis (nuo u?kre?iam?j? lig?, sunkaus darbo ir nevilties) l?m? E. Korteso po?i?r? ? ind?nus. D?l to v?liau, jau tap?s
Naujosios Ispanijos
generalkapitonu jis ?velniau elg?si su meksikie?iais (tai tapo viena i? prie?as?i?, kod?l Meksikoje iki ?iol i?liko daug grynakrauj? ind?n?).
1517
m.
Francisco Hernandez de Cordoba
ir
1518
Juan de Grijalva
ekspedicijos link
Jukatano
krant? gr??o aptikusios labai ma?ai
aukso
, ta?iau jos i?girdo pasakojimus apie tolimesn? ?al?, kurioje es? labai daug aukso. E. Kortesas skubiai pardav? arba i?nuomojo savo ?emes, o u? gautus pinigus ?sigijo laiv? ir atsarg?, bei Kubos gubernatoriaus
Diego Velazquez de Cuellar
(kuris buvo tolimas E. Korteso giminaitis) buvo paskirtas ekspedicijos vadu. Oficialus kelion?s tikslas buvo i?tirti tariamas ?emes vakaruose ir prekiauti su jomis. E. Kortesui buvo u?drausta imtis kolonizacijos, ta?iau jis (anks?iau studijav?s teis?) ?tikino gubernatori? ?traukti nuostat? d?l nenumatyt? priemoni?, kuri? galima imtis be leidimo i? auk??iau, vadovaujantis ?tikraisiais kar?nos interesais“. Ta?iau paskutin? minut? gubernatorius, laik?s E. Kortes? per daug ambicingu, apsigalvojo.
Ernanas Kortesas i?silaipina Verakruse
1519
m. Kortesas i?plauk? i? Kubos su 11 laiv?, 500 vyr? ir 15 ?irg?. Ekspedicija trumpam sustojo prie
Jukatano
krant?. Nors ten buvo labai ma?ai aukso, bet ekspedicij? papild? 2 vert?jai ? i? sudu?usio ispan? laivo i?sigelb?j?s ir 7 metus tarp
maj?
gyven?s j?reivis (mok?j?s maj? kalb?), bei verg?, v?liau tapusi E. Korteso meilu?e,
La Malinche
(mok?jusi nahuatli? ir maj? kalbas).
1519
m.
kovo 4
d. E. Kortesas i?silaipino Meksikos pakrant?s vietov?je, kuri? pavadino
Vera Cruz
(?Tikrasis kry?ius“; dabar toje vietoje yra
Verakruso
miestas). ?kurdamas miest?, jo gyventoj? (t. y. savo kareivi?) vardu jis gal?jo skelbti t? ?em?
Ispanijos
karaliaus
Karolio V
valda.
Vietiniai
Sempoalos
miesto gyventojai
totonakai
sutiko atvyk?lius su dovanomis, maistu ir auksu, taip pat moterimis, kurios pirmiausia b?davo pakrik?tijamos, o tik tuomet prie j? buvo prileid?iami ispan? kareiviai. I? totonak? E. Kortesas su?inojo, kad ?i ?alis valdoma
Teno?titlano
miesto valdovo. Netrukus atvyko
actek?
(me?ik?) imperatoriaus
Moktesumos II
(kitaip ? Montesumos) atstovai, atve?? daugiau dovan? ? tikriausiai, buvo tikimasi i?laikyti ispanus atokiau nuo ?alies, patenkinant juos auksu. Ta?iau efektas buvo prie?ingas ? tai dar labiau pakurst? ispan? tro?kim? ?engti toliau. E. Kortesas taip pat su?inojo, kad jis yra laikomas dievu
Kecalkoatliu
arba Kecalkoatlio atstovu (pagal actek? mitologij?, ?is dievas i?vyko ? rytus, bet buvo pa?ad?j?s sugr??ti. Sutapimo d?ka, 1519 m. buvo metai, kuriais, pagal actek? ciklin? kalendori?, tas sugr??imas ir tur?jo ?vykti). E. Kortesas pilnai i?naudojo ?? actek? tik?jim? savo naudai.
Nors kai kurie ekspedicijos dalyviai nor?jo kuo grei?iau (prekybos arba vagyst?s b?du) gauti kuo daugiau aukso ir gr??ti ? Kub?, E. Kortesas tokius rezultatus laik? per ma?ais, ir siek? sukurti imperij? ir tapti jos valdovu. Jis ?sak? nuskandinti visus laivus (i?skyrus vien? ma?? laiv? susisiekti su Ispanija), taip atkirsdamas galimybes atsitraukti ir panaikindamas dvejones tarp lojalumo jam ir Kubos gubernatoriui. Tuomet E. Korteso armija prad?jo ?yg? link legendomis apipinto
Teno?titlano
.
Kortesui atvykus ?
Tlaskal?
(ma?? nepriklausom? valstyb? actek? imperijos ?takoje), tlaskalie?iai sutiko ispanus su ginklu, ta?iau ispanai, ginkluoti ?aunamaisiais bei plieniniais ginklais bei tur?j? ?irgus, tlaskalie?ius nugal?jo. E. Kortesas tlaskalie?iaims pa?ad?jo, kad jei jie apsikrik?tys, taps jo pavaldiniais ir Ispanijos karaliaus vasalais, jis atleis jiems u? j? pasiprie?inim? ir nuvers pagrindin? j? prie??, imperatori? Moktesum?. Kitu atveju, visi tlaskalie?iai b?si? i??udyti. Tlaskalie?iai sutiko su ultimatumu, tuomet E. Kortesas t?s? savo ?yg?, papild?s armij? ma?daug 2000 tlaskalie?i? kari? bei ne?ikais. Taip pat buvo ?sigyta medvilnini? ?arv?, kurie pasirod? bes? efektyvesni prie? str?les nei ispan? turimi grandininiai ?arvai.
Pabr??tina, kad E. Kortesas savo valdovu skelb? tiesiogiai
?ventosios Romos imperijos
imperatori?
Karol? V
, taigi jis veik? nepaisydamas subordinacijos Velaskesui (tiesa, pastarasis irgi band? nustumti Dieg? Kolon?,
Kristupo Kolumbo
s?n?, kuriam priklaus? t?vo titulai, taigi ir ?Okeano j?ros admirolo“ titulas).
E. Kortesui atvykus ?
?olul?
(antr? pagal dyd? imperijos miest?),
La Malinche
(turb?t vienintel? i? visos armijos supratusi nahuatli? kalb?), paskleid? gand?, kad vietiniai nakt? planuoja nu?udyti ispanus jiems bemiegant. E. Kortesas, nors ir ne?inojo ar tai tiesa, ?sak? smogti prevencin? sm?g? ? ispanai su?m? ir nu?ud? vis? vietos diduomen?, padeg? miest? ir i??ud? gyventojus. Tuomet actek? imperatoriui Moktesumai E. Kortesas pasiunt? ?ini?, kad ?olulos valdovai su juo nepagarbiai elg?si ir d?l to buvo nubausti, bet jei Moktesuma su juo elgsis gerai, actekams nereiksi? jo bijotis.
1519
m.
lapkri?io 8
d. ekspedicija pasiek?
Meksiko
sl?n? ir jame stovin?i? actek? imperijos sostin?
Teno?titlan?
. Moktesuma pasitiko E. Kortes? ant pylimo, vedusio ? sostin?, (kuri buvo ?sik?rusi e?ero, apsupto ugnikalni?, saloje). ?is susitikimas kartais vadinamas tikruoju
Naujojo pasaulio
atradimu ? ?ia susitiko civilizacijos, kurios t?kstan?ius met? vyst?si be jokio tarpusavio kontakto.
Montesuma pri?m? ispanus ir j? s?jungininkus ind?nus ankstesniojo imperatoriaus Achajakatlio (
Axayacatl
) r?muose. E. Kortesas pareikalavo daugiau dovan? ir aukso. Taip pat pareikalavo pa?alinti du stabus nuo pagrindin?s ?ventov?s-piramid?s, nuvalyti ?moni? krauj?, o ?ventov?s vietoje ?kurti Mergel?s Marijos ir ?v. Kristupo ?ventyklas. Visi ?ie reikalavimai buvo patenkinti. Tuomet E. Kortesas ?kalino Moktesum? savo paties r?muose ir, siekdamas apsidrausti nuo actek? sukilimo, pa?m? j? ?kaitu. Taip pat pareikalavo dar didesnio kiekio aukso (?is reikalavimas irgi buvo ?vykdytas).
Po keli? savai?i? Teno?titlane actek? ?nir?is ?m? did?ti. Be to, i? paj?rio at?jo ?inios, kad pakrant?je i?silaipino didesn?s ispan? paj?gos, Velaskeso pasi?stos suimti E. Kortes? u? nepaklusnum?. E. Kortesas paved? valdyti Teno?titlan?
Pedrui de Alvaradui
, o pats i??ygiavo link paj?rio, kur sumu?? i? Kubos atvykusias
Panfilo de Narvaez
vadovaujamas paj?gas. Su?inoj? apie ?aukso miest?“ Teno?titlan?, Narvaezo kareiviai sutiko prisijungti prie E. Korteso armijos.
E. Kortesui per kalnus sugr??us ? Teno?titlan?, ten jau buvo susidariusi sunki pad?tis. Alvarado sureng? actek? auk?tuomen?s ?udynes, po ko i?lik? gyvi i?sirinko nauj? imperatori? Kuitlahuak? (
Cuitlahuac
). Kuitlahuakas ?sak? apsupti r?mus, kuriuose buvo ispanai ir Moktesuma. Kortesas ?sak? Moktesumai kalb?ti nuo r?m? balkono ir liepti actekams leisti i?vykti ? paj?r?, ta?iau minia apm?t? Moktesum? akmenimis (nuo ko jis po keli? dien? mir?).
Nakt? ?
1520
m.
liepos 1
d., E. Kortesas nusprend? prasiver?ti i? apsupties, u?ver?iant vien? skyli? pylime (pylimus actekai buvo praard?, kad u?blokuot? ispanus). ?irg? kanopos buvo apm?turiuotos, ta?iau viena moteris pasteb?jo ispanus ir suk?l? aliarm?. Prasid?jo m??is, kuriame ispanams trukd? dar ir tai, kad jie buvo pasi?m? tiek aukso, kiek tik gal?jo pane?ti. Kova buvo tokia negailestinga, kad teigiama, jog min?toji skyl? kanale (kuri? ispanai tik?josi u?versti) buvo tiesiog u?versta ?moni? k?nais, taigi likusieji gal?jo pereiti per k?nus. Korteso gyvyb? i?gelb?jo tai, kad actekai nor?jo paimti j? gyv? ir paaukoti karo dievui Huicilopo?tliui. Kovoje ?uvo apie 400 ispan? ir 2000 ind?n?, ta?iau Kortesui, Alvarado ir kitiems stipriausiems kariams pavyko pab?gti i? Teno?titlano. I?sigelb?jo ir dalis moter?, tarp j?
La Malinche
, Alvarado meilu?? ir dvi Moktesumos dukterys i? Korteso haremo. ?i actek? pergal? buvo praminta ?Li?dn?ja naktimi“ (
La Noche Triste
).
Prasiver??s i? miesto Kortesas ?sak? pastatyti 12 brigantin? miesto apgul?iai. Ind?nai ne?ikai atgabeno i? paj?rio visk?, kas liko nuo Korteso laivyno, tuo tarpu Korteso kariai u?kariavo visus miestus Teno?titlano e?er? ir kanal? sistemoje. ?i kampanijos faz? buvo brutali, tr?ko maisto (tlaskalie?iai maitinosi nu?udyt? prie?? m?sa, o ?krik??ionys“ ? ?uniena ir kukur?zais). Kareiviai taip pat grob? moteris, kurias Kortesas planavo paversti verg?mis. Gra?esniosios kartais b?davo paslepiamos mi?ke, nakt? su jomis miegama, o ryte paleid?iamos ? laisv? (arba vedamos).
Teno?titlano apgultis sutapo su
raup?
epidemija (ind?nai netur?jo imuniteto europie?i? atne?toms ligoms) ? net tarp Korteso s?junginink? ind?n? mirtingumas siek? 40 %, tad apgultame mieste jis tur?jo b?ti dar didesnis. Teigiama, kad Kortesas i? prad?i? siek?s i?saugoti miest?, ta?iau kadangi actekai gindavosi kiekviename name, atakuodami ispanus nuo stog?, ver?damiesi ispanai tur?jo griauti kiekvien? nam?. Galiausiai, beveik visas miestas buvo visi?kai sugriautas. Paskutinis actek? imperatorius, Kuautemokas, pasidav? Kortesui
1521
m.
rugpj??io 13
d. Sp?jama, kad mieste ?uvo nuo 120 000 iki 240 000 actek?.
Siekdamas atrasti auks?, prarast? per ?Li?dn?j? nakt?“, Kortesas buvo ?sak?s deginti ? nelaisv? paimto Kuautemoko kojas. Teigiama, kad v?liau d?l ?io nusikaltimo Kortesas prarado dvasin? pusiausvyr?, ir kai kuri? bendra?ygi? imtas laikyti i?prot?jusiu. 1522 m. Karolis V paskyr? Kortes? nukariaut? ?emi? generalkapitonu, o jo valdas pavadino Nauj?ja Ispanija.
Kortesas i?sireng? ? nauj?, beprasm? ?yg? per
Gvatemal?
?
Hond?r?
, kurio tikslas buvo nubausti Kortes? i?davus? kovos draug?. ?io ?ygio metu Kortesas ?sak? pakarti Kuautemok?.
Vos gyvas sugr???s i? Hond?ro ? Nauj?j? Ispanij?, Kortesas buvo d?iaugsmingai sutiktas netvarkos nukamuot? gyventoj?. Kortesas sugeb?jo kra?tui suteikti stabilumo ir net ka?kiek teisi? gyventojams. Ta?iau netrukus vald?i? per?m? i?
Kastilijos
atvyk? valdininkai, kurie vykd? kitoki? politik?. Kortesas kartu su vyriausiu s?numi i?vyko ? Kinij?, i? kur v?liau gr??o ? Europ?, kur v?liau dalyvavo karuose Italijoje. Kortesas mir? 1547 m.
Castilleja de la Cuesta
mieste
Sevilijos
provincijoje Ispanijoje.
?iuolaikin?je Meksikoje E. Kortesas yra vertinamas neigiamai, ta?iau jam yra pastatytas paminklas, keletas gatvi? ir aik??i? turi jo vard?.
Jo veikla ap?m? tiek sunkiai ?sivaizduojamus ?iaurumus, tiek ir puiki? karo strategij?, stengim?si, kad Meksika netapt? plantacij? ?alimi, atsid?kojim? savo s?jungininkams tlaskalie?iams, palaikomus santykius su vietos diduomene (Ispanijoje tebestovi viena Moktesumos palikuoni? pilis), po?i?r? ? ind?nus kaip pagarbos vertus prie?ininkus (ir ?eimos narius taip pat). Tuo pat metu, (jam pastatytas tik vienas paminklas).
- ↑
Cortes Hernan (Hernanas Kortesas), Cortez
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
, T. IV (Chakasija-Dir?i? kapinynas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2003. 207 psl.
- ↑
Cortes, Hernan:
Die Eroberung Mexicos. Drei Berichte an Kaiser Karl V.
S. 323