?? straipsn? ar jo skyri? reik?t? per?i?r?ti. B?tina i?taisyti gramatines klaidas, patikrinti ra?yb?, skyryb?, stili? ir pan. I?tais? pasteb?tas klaidas, i?trinkite ?? prane?im?.

?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .

?? puslap? ar jo dal? reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus . Jei galite, sutvarkykite.

Japonijos istorija
Paleolitas
D?iomon laikotarpis
Jajoi laikotarpis
Kofun laikotarpis
Asuka laikotarpis
Nara laikotarpis
Heian laikotarpis
Kamakura laikotarpis
Muroma?i laikotarpis
Momojama laikotarpis
Edo laikotarpis
Meid?i laikotarpis
Tai?io laikotarpis
?iova laikotarpis
Heisei laikotarpis
Reiva laikotarpis

Heian laikotarpis ( jap. 平安時代 = Heian-jidai ) ? Japonijos istorijos laikotarpis, buv?s ma?daug nuo 794 iki 1185  m. ?iuo laikotarpiu buvo stipriai jau?iama budizmo , taoizmo ir Kinijos ?taka. Laikotarpis ?ymus menu , ypa? poezija ir literat?ra . Nors atrod?, kad ?al? valdo imperatoriai, did?iausia vald?ia buvo Fud?ivar? , kurie susij? per santuokas su imperatoriais, rankose. Pats ?odis Heian (平安) rei?kia ?taika ir ramyb?“.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Heian laikotarpio prad?ia laikomas ?vykis, kai sostin? imperatoriaus Kamu buvo perkelta i? Nagaoka-ky? ? Heian-ky? . Laikotarpis laikomas Japonijos meno, kuriuo ?av?josi v?lyvesn?s kartos, vir??ne. Tuo metu i?kilo samuraj? klas?, kuri prad?jo feodalin? laikotarp? Japonijoje.

Nors nominaliai ?al? vald? imperatorius, vald?ia buvo Fud?ivar? rankose, kurie su kitais kilmingaisiais savo interesus provincijose gyn? pasitelkdami karius, policij?, sargybinius. Kari? klas? palaipsniui gavo vis daugiau privilegij?. 939  m. Taira no Masakado sukilo Hita?io ?em?je ir beveik tuo metu Fud?ivara no Sumitomo sukilo vakaruose. Ta?iau kariai neper?m? vald?ios kaip buvo ?iog?nat? atveju.

D?l did?jan?ios kari? ?takos r?muose kilo H?gen sukilimas . Tuomet Taira no Kijomori atgaivino Fud?ivar? tradicij? paskirti an?k? imperatoriumi ir valdyti kaip regentui. Tairos klanas vald? iki Gempei karo , kuris ?ymi ?iog?nato prad?i?. Kamakura laikotarpis prasid?jo 1185  m., kai Minamoto no Joritomo at?m? vald?i? i? imperatori? ir ?k?r? bakufu arba Kamakuros ?iog?nat?.

Fud?ivar? regentyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kai imperatorius Kamu perk?l? sostin? ? Kiot?, jis ne tik sustiprino imperatoriaus autoritet?, bet ir pagerino vald?ios pad?t? geopoliti?kai. Nara buvo apleista tik po 70 met? i? dalies d?l vienuolio Domio ir budistini? institucij? stiprios ?takos pasaulietinei vald?iai. Kiotas buvo upe pasiekiamas i? j?ros, o geri keliai ved? ? rytines provincijas. Ankstyvasis Heian laikotarpis ( 784 ? 967  m.) t?s? Naros laikotarpio tradicijas. Sostin? buvo perstatyta Kinijos Tang? dinastijos sostin?s ?angano pavyzd?iu kaip ir Nara, tik padaryta didesne. Kamu steng?si pagerinti naudojam? Tang? stiliaus administracij?. Sistema, vadinama ricurio tur?jo atkurti Tang? imperij? Japonijoje, nepaisant ?mil?ini?ko i?sivystymo skirtumo tarp abiej? ?ali?“. Nepaisant Taika-Taih? reform? nuosmukio, imperatoriaus vald?ia buvo stipri ankstyvuoju Heian laikotarpiu. D?l Kamu nenoro vykdyti drastini? reform? buvo i?vengta ypa? a?trios politin?s kovos ir jis pripa??stamas vienu galingiausiu imperatoriumi Japonijos istorijoje.

Nors Kamu atsisak? visuotin?s karo prievol?s 792  m., jis vis tiek vykd? karinius veiksmus nor?damas pavergti emi?i , gyvenusius ?iaur?s ir ryt? Japonijoje. Pasiek?s laikin? laim?jim? 794  m., jis paskyr? nauj? vad?, kuriam suteik? titul? Seii Tai?ogun. Iki 801  m. ?iog?nas nugal?jo emi?i ir i?pl?t? ?alies plot? iki rytin?s Hon?iu dalies. Ta?iau imperatorius silpnai kontroliavo provincijas. IX ir X a. daug provincij? buvo galing? ?eim? rankose, kurios niekino imperatoriaus brukam? kini?k? ?em?s ir mokes?i? sistem?. Heian laikais Japonija buvo stabili, bet vald?ia atsid?r? Fud?ivar? klano rankose.

Po Kamu mirties 806  m. ir kovos d?l sosto tarp jo s?n? buvo sukurtos dvi naujos pareigyb?s patobulinti Taika-Taih? administracin? sistem?. Imperatoriaus asmenin? kanceliarija u?tikrino tiesiogin? administracini? nutarim? tvarkym?, o Mettrolpolijos policijos departamentas pakeit? ceremoninius imperijos sargybos dalinius. Nos ?ios ?staigos laikinai sustiprino imperatoriaus vald?i?, jas greitai prad?jo ignoruoti kaip ir kitas kini?ko stiliaus ?staigas dar j? atsiradimo stadijoje. Kinijos ?taka baig?si su paskutini?ja misija pas Tangus 838  m. Tuo metu Kinijoje buvo nuosmukis, o kin? budist? persekiojimai suma?ino japon? pagarb? kini?koms institucijoms.

Kaip Sogos klanas kontroliavo imperatorius VI a., Fud?ivaros IX a. susigiminiavo su imperatoriais, o vienas i? j? buvo imperatoriaus kanceliarijos galva. Kitas Fud?ivara tapo regentu (Ses?o) nepilname?iui imperatoriui, bet buvo paskirtas dar vienas regentas (Kamparu). IX a. keli imperatoriai nes?kmingai band? sutramdyti Fud?ivaras. Valdant imperatoriui Daigo ( 897 ? 930  m.) Fud?ivar? regentyst? buvo sustabdyta, nes jis vald? tiesiogiai.

Ta?iau valdant Daigo Fud?ivaros nebuvo nustumtos nuo vald?ios, bet tapo stipresni. Silpn?jant imperatoriaus vald?iai Fud?ivaros su kitais kilming?j? klanais ir religin?mis institucijomis ?gijo vis didesnius dvarus (?oen) ir sukaup? gausesnius turtus X a. prad?ioje. Heian laikotarpio prad?ioje ?teisinus dvarus, religin?s institucijos, kurioms jie priklaus?, siek? j? nuosavyb?s nuolatinio pripa?inimo, mokes?i? panaikinimo ir imuniteto imperatoriaus inspekcijoms. ?emdirbiai pamat?, kad jiems patogiau priklausyti dvarams mainais u? dal? derliaus. ?mon?s ir ?em? vis labiau buvo u? imperatori?kojo apmokestinimo rib? ir pad?tis tapo tokia kaip prie? Taika reform?.

Pra?jus keliems de?imtme?iams po Daigo mirties Fud?ivar? vald?ia tapo absoliuti. Apie 1000  m. Fud?ivara no Mi?inaga gal?jo kar?nuoti ar nuversti imperatori? kada panor?j?s. Tradiciniams pareig?nams buvo palikta ma?ai vald?ios ir visk? tvark? Fud?ivar? klano privati administracija.

Samuraj? i?kilimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ankstyvuoju laikotarpiu, kai ?aukimas ? armij? b?davo kontroliuojamas r?m?, provincijos aristokratai netur?jo ?takos karo reikaluose. Ta?iau 792 m. ?lugus sistemai vietiniai didikai par?pindavo armijai kari?. ?oen? savininkai tur?jo ?moni?, kai jie ?gijo naujas karines technologijas (nauji treniravimo metodai, galingesni lankai, ?arvai, arkliai ir kardai) ir susid?r? su blog?jan?ia pad?timi IX a., karin? tarnyba tapo neatsiejama ?oeno dalimi. Ne tik ?oenai, bet ir visuomenin?s ir religin?s institucijos suformavo sargybini? b?rius. Palaipsniui provincijos auk?tuomen? tapo nauju kariniu elitu, kuris r?m?si kario (bu?i) ir samurajaus idealais.

Bu?i interesai buvo ?vair?s ir jie nukirto senus j?gos saitus X a. Bendri interesai, ?eim? saitai ir kilm? suk?r? karines grupes, kurios tapo ?eimos administracijos dalimi. Laikui b?gant karin?s ?eimos prad?jo telktis aplink r?m? aristokratus, kurie tapo svarbiomis provincij? fig?romis. Karin?s ?eimos gaudavo presti?? d?l ry?i? su r?mais ir j? suteikt? karini? titul?. Fud?ivaros , Tairos , Minamoto klanas buvo i?kiliausios ?eimos, kurias r?m? naujasis karinis elitas.

Maisto produkcijos nuosmukis, gyventoj? gaus?jimas, ?eim? konfliktai d?l resurs? suk?l? Fud?ivar? nuosmuk? ir karinius neramumus X a. pabaigoje ir XI a. Galingieji klanai kov?si tarpusavyje, savinosi ?emes, ?kurdavo savo re?imus ir kitaip k?l? neramumus.

Fud?ivaros kontroliavo sost? iki imperatoriaus Go-Sand?ijo ( 1068 ? 1073  m.) valdymo. Jis buvo pirmasis Japonijos imperatorius, kurio motina nebuvo Fud?ivara nuo IX a. Go-Sand?ijas band? atstatyti centrin? vald?i? pats valdydamas ?al? ir skelbdamas reformas, kurios apkarp? Fud?ivar? ?tak?. Jis suk?r? pareigyb?, kuri tur?jo u?siimti dvar? dokument? per?i?ra ir legalizavimu. Dauguma ?oen? nebuvo teisi?kai sertifikuoti, tad daugelis kilming? ?eim? i?sigando, kad praras savo ?emes. Be to ?is imperatorius suk?r? In?o pareigyb?: imperatorius atsistatydindavo savo ?p?dinio naudai, pasilikdamas sau vald?i?, kad grumt?si su Fud?ivar? regentais.

In?o u?pild? galios vakuum?, kur? paliko Fud?ivar? nuosmukis. Fud?ivaros i?saugojo savo visuomeninius postus, bet priimant sprendimus ? juos nebebuvo kreipiamas d?mesys. Laikui b?gant daugum? Fud?ivar? buvo pakeisti, daugiausiai kylan?io Minamoto klano nariais. Kai Fud?ivaros prad?jo nesutarti tarpusavyje ir suskilo ? dvi frakcijas, in?o vald? ?al?. 1086 ? 1156  m. vald?ia buvo in?o rankose, o kari? kasta vis stipr?jo. Vyriausyb?je dominavo karin? j?ga, o ne pilietinis autoritetas.

Kova d?l sosto XII a. viduryje suteik? Fud?ivaros ?ans? sugr??ti ? vald?i?. Fud?ivara no Jorinaga palaik? atsistatydinus? imperatori? kruviname m??yje 1156  m. prie? ?p?din?, kur? r?m? Taira ir Minamoto klanai ( Hogen sukilimas ). Galiausiai Fud?ivaros pralaim?jo, senoji vald?ios sistema buvo pakeista, in?o tapo bej?gis, o kariai per?m? r?m? reikalus pakeisdami Japonijos istorijos t?km?. 1159  m. susigr?m? Tairos ir Minamoto klanai ( Heid?i sukilimas ) ir po to Tairos 20 met? vald? ?al?. Tairos u?sidar? r?muose ir nekreip? d?mesio ? provincijas. Galiausiai Minamoto no Joritomo sukilo prie? Tairas, kurie kontroliavo nepilnamet? imperatori? Antoku ( Genpei karas ).

Heian kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Budizmo pl?tra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Budizmas prad?jo plisti Japonijoje Heian laikotarpiu per dvi ezoterines sektas : Tendai ir ?ingon . Tendai atsirado Kinijoje ir pagr?sta Lotoso sutra, svarbiausia Mahajana budizmo sutra. Sai?o perk?l? Tendai ? Japonij?. ?ingon yra ? Japonij? perkelta kini?ka Chen Yen mokykla, kuri? ? Japonij? atgabeno vienuolis K?kai . Sai?o ir K?kai siek? sujungti valstyb? ir religij?, u?sitikrinti auk?tuomen?s param? ^[1] , d?l kurios atsirado nuomon? apie ?aristokrati?k? budizm?“ ^[2] . Svarbi Tendai doktrinos dalis buvo, kad nu?vitim? gali pasiekti ?bet kuri b?tyb?“ ^[3] . Sai?o taip pat siek?, kad Tendai vienuoli? ??ventinimas b?t? nepriklausomas ^[4] . Nusistov?jo artimi santykiai tarp Tendai ?ventyklos ant Hiei kalno ir imperatoriaus r?m?, kurie buvo to kalno ?laite ?sik?rusioje naujojoje sostin?je. Tod?l Tendai rod? didel? pagarb? imperatoriui ir tautai. Pats imperatorius Kamu buvo didelis Tendai patronas, o v?liau per kelis ?imtme?ius ?i sekta tapo labai galinga. K?kai dar? ?sp?d? Kamu ?p?diniams ir kelioms japon? kartoms ne tik savo ?ventumu, bet ir poezija, kaligrafija, skulpt?romis ir paveikslais. ?ingon d?l ?turting? simboli?, ritual? ir mandal? “ ^[5] dauk kam k?l? susi?av?jim?.

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nors ra?ytin? kin? kalba ( Kanbun ) liko oficialia Heian laikotarpio r?m? kalba, kana atsiradimas ir platus naudojimas l?m? japoni?kos literat?ros pl?tr?. Nepaisant keli? nauj? literat?ros ?anr? ( novel? , es? ) atsiradimo, ra?tingumas buvo ?prastas tik r?muose ir tarp vienuoli?.

?iuolaikinis Japonijos himnas ( Kimi ga Yo ) buvo sukurtas Heian laikotarpiu kaip ir Murasaki ?ikibu Sakm? apie princ? Gend?i , viena pirm?j? noveli? pasaulyje. Murasaki var?ov? Sei ?onagon savo steb?jimus ir apm?stymus patarnaujant imperatorienei sura?? Pagalv?s knygoje apie 990 m., kuri atskleid? kasdien? sostin?s gyvenim?. Heian laikotarpiu k?r? tokie poetai kaip Arivara no Narihira , Ono no Koma?i , Izumi ?ikibu , Murasaki ?ikibu , Saigio ir Fud?ivara no Teika . ?ymi japon? poema Iroha (いろは), kurios autoryst? neai?ki, sukurta Heian laikotarpiu.

Gro?is [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Heian laikotarpiu gro?is buvo ?gero asmens“ sudedamoji dalis. Aristokratai vyrai ir moterys balino veidus ir da?? juodai dantis. Idealus rafinuotas vyras tur?jo nery?kius ?sus ir ne?ymi? o?io barzdel?, o ideali moteris tur?jo ma?as raudonai da?ytas l?pas, o antakiai b?davo nuskutami ir i?raunami, o auk??iau kaktoje b?davo nubr??iamos j? linijos.

Moterys augindavo ilgus blizgan?ius plaukus, o rafinuot?j? formalioje aprangoje b?davo ?dvylikos sluoksni? drabu?is“ ( j?nihitoe ), kurio sluoksni? skai?ius b?davo ?vairus. Kostiumus nulemdavo pareigyb?s ir met? laikai, o moter? drabu?iai ypa? sek? to m?nesio ar met? laiko g?li? spalv? kombinacijos sistem?.

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nors Heian laikotarpis buvo nepaprastai taikus, bet teigiama, kad tuo metu Japonija nusilpo ekonomi?kai, o skurd? patyr? visi neskaitant ma?os grup?s i?rinkt?j?. Ry?i? lauk? kontrol? buvo pagrindinis pajam? ir galios ?altinis tokioms ?eimoms kaip Fud?ivaros ^[6] . Heian laikotarpiu aristokrat? ?ger?j? ?moni?“ ( Yokibito ) buvo apie 5 t?kst., o visoj ?aly apie 5 mln. ?moni?. Viena i? prie?as?i? kod?l samurajai per?m? vald?i? buvo ta, kad kilmingieji buvo nekompetentingi valdant provincijas ir ?al?. Apie 1000  m. vald?ia nebe?inojo kaip i?leisti valiut? ir pinigai prad?jo dingti i? ekonomikos. Pinigus pakeit? ry?iai. Patikimo tarpininko ekonomikoje (pinig?) stygi? netiesiogiai rodo to meto novel?s. Pavyzd?iui, pasiuntiniams buvo atsilyginama tokiais naudingais daiktais kaip senas kimono , o ne mokama alga. Fud?ivaros taip pat nesugeb?jo palaikyti reikiam? policijos paj?g?, tad keliuose siaut?jo pl??ikai. Tai irgi iliustruojama novel?se, kai pagrindiniai veik?jai bijo keliauti naktimis.

?oen (feod?) sistema leido kilmingoms ?eimoms sukaupti didelius turtus, o ?ie da?nai b?davo panaudojami meno ir kult?ros pl?trai.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Kitagawa, J., Religion in Japanese History (New York: Columbia University Press, 1966)
• Morris, I., The World of the Shining Prince; Court Life in Ancient Japan (Oxford: Oxford University Press, 1964)
• Weinstein, S., "Aristocratic Buddhism" in D. H. Shively and W. H. McCullough, (eds.), The Cambridge History of Modern Japan; Volume 2, Heian Japan , (Cambridge: Cambridge University Press, 1999)