Heb?jus

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Hebei )
Heb?jus
河北省
Valstyb? Kinijos vėliava  Kinija
Administracinis centras ?idziad?uangas
Prefekt?ros 11
Gubernatorius Guo Gengmao 郭庚茂
KKP komiteto sekretorius Bai Keming 白克明
Gyventoj? (2020) 74 610 235 [1]
Plotas 189 809 km²
Tankumas (2020) 393 ?m./km²
ISO 3166-2 CN-13
Tinklalapis www.hebei.gov.cn
Vikiteka Heb?jus Vikiteka
Taihango kalnai
?engd? vasaros r?mai

Heb?jus ( kin. 河北,  pinyin : Heb?i ) ? provincija rytin?je Kinijos dalyje. 189 t?kst. km². Administracinis centras ? ?idziad?uangas .

Administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Heb?jus provincija padalinta ? 11 prefekt?r? lygmens miest?:

  • ?idziad?uangas (石家庄市 Shiji?zhu?ng Shi)
  • Tang?anas (唐山市 Tangsh?n Shi)
  • ?inhuangdao (秦皇?市 Qinhuangd?o Shi)
  • Handanas (邯?市 Hand?n Shi)
  • Singtajud (邢台市 Xingtai Shi)
  • Baodingas (保定市 B?oding Shi)
  • D?angdziakou (?家口市 Zh?ngji?k?u Shi)
  • ?engd? (承德市 Chengde Shi)
  • Cangd?ou (?州市 C?ngzh?u Shi)
  • Langfangas (廊坊市 Langfang Shi)
  • Heng?ui' (衡水市 Hengshu? Shi)

?ie vienetai dalijami ? 172 apskri?i? lygmens administracinius vienetus (22 apskri?i? lygmens miestus, 108 apskritis, 6 autonomines apskritis ir 36 rajonus). Pastarieji ? ? 2207 savivaldybi? lygmens vienetus (vien? vie??j? miesto biur?, 937 miestus, 979 savivaldybes, 55 etnines savivaldybes, 235 porajonius).

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Did?ioji Heb?jaus teritorijos dalis yra ?iaur?s Kinijos lygumoje . Vakarin?je provincijos pus?je kyla Taihang kalnai , ?iaurin?je ? Jano kalnai ( Yan shan ). ?iaur?je i? ryt? ? vakarus per Heb?j? eina Did?iosios Kinijos sienos atkarpa. Auk??iausia provincijos vir?ukaln? ? Siao-utai ( Xiaowutai ; 2882 m).

Rytuose Heb?j? riboja Bohajaus j?ra . Provincijos centrin? ir pietin? dalys yra Haih?s baseine, ?iaur?s rytai ? Luano up?s baseine. Did?iausias e?eras ? Baijangdianas ( Baiyangdian ).

Klimatas ?emyninis musoninis, saus? temperat?ros svyruoja nuo -16 iki -3 °C, liep? nuo 20 iki 27 °C. Metinis krituli? kiekis 400?800 mm (daugiausiai vasar?).

Kult?ra ir turizmas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Provincijoje kalbama kin? mandarin? dialektais, kurie pana??s ? Pekino ?nekt?, tapusi? pagrindu bendrinei kin? kalbai. Vakaruose, kur Heb?jus ribojasi su ?ansi , kalbama Jin dialektais.

Heb?jaus kin? operos atmainos vadinamos Pingdziu ( Pingju ), Hebei Bangdzi ( Hebei Bangzi ) ir Cangd?ou Kuaiban Dagu ( Cangzhou Kuaiban Dagu ). Populiariausia atmaina yra Pingdziu. Jos tekstai artimi ?nekamajai kalbai, taigi lengvi suprasti.

Provincijos centre esanti ?iujango ( Qujang ) sritis gars?ja Dingd?ou ( Dingzhou ) porcelianu .

Hebei virtuv?je vartojama daug kvie?i? , avienos, pup?.

Tarp turist? lankom? objekt? yra:

  • ?anhai per?ja ( Shanhai guan ). ?ios Did?iosios Sienos rytiniame gale esan?ios per?jos b?ta strategi?kai svarbios. Ming dinastijos valdymas baig?si, kai 1644 m. generolas U Sangui atv?r? vartus mand?i?r? paj?goms.
  • Did?iosios Sienos atkarpa, statyta Ming laikais.
  • ?engde vasaros r?mai (priklauso UNESCO Pasaulio paveldui ).
  • Dzunhua ( Zunhua ) ir Isian ( Yixian ) esantys ?ing dinastijos imperatori? kapai.
  • Seniausias akmeninis arkinis tiltas Kinijoje ? D?aod?ou Andzi ( Zhaozhou Anji ) tiltas, statytas Sui laikais.
  • Senoji provincijos sostin? Baoding.
  • Sibaipo ( Xibaipo ) miestelis, esantis apie 90 km nuo ?idziad?uango. 1948  m. gegu??s 26 d. ? 1949  m. kovo 23 d. i? ?ia veik? Kinijos komunist? partijos Centrinis komitetas.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. CHINA: Provinces , citypopulation.de
Kinijos Liaudies Respublikos administracin?s teritorijos

Provincijos : Anhujus | ?inghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | D?edziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guid?ou | Hainanas | Heb?jus | Heilongdziangas | Henanas | Hub?jus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Si?uanas | ?andongas | ?aansi | ?ansi |

Autonominiai regionai : Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidin? Mongolija

I?skirtieji miestai : Pekinas | ?ong?ingas | ?anchajus | Tiandzinas

SAR : Honkongas | Makao