한국   대만   중국   일본 
Habibula Kalakanis ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Habibula Kalakanis

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Habibula Kalakanis
Habibula Kalakanis, 1929 m.
Gim? apie 1890 m.
Kalakanio km., Afganistanas
Mir? 1929 m. lapkri?io 2 d. (~39 metai)
Kabulas
Pareigos Afganistano karalius
1929 m. sausis?spalis

Habibula Kalakanis (ir Ba?? Sakao , apie ? 1890 m. ? 1929 m. lapkri?io 2 d.) ? Afganistano karalius, vald?s 9 m?nesius per 1929 m.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Habibula gim? Kalakanio kaime apie 1890 m. netoli Kabulo , d?l ko buvo pramintas Kalakanie?iu. Jis buvo ?emakilmis tad?ikas ir pramintas Ba?e Sakao ( Bach-e saqqau ), ?vandens ne??jo s?numi“, nes jo t?vas Aminula u?sidirbdavo ne?iodamas vanden?. Sakoma, kad jis u?si?m? ?vairiais darbais, kol 1919 m. prad?jo tarnauti Osman? kariniui garnizonui Kabule, i? kurio pab?go pasigrob?s ?autuv? ? Pe?avar? , kur kiek laiko dirbo arbatos pardav?ju. Po to jis kal?jo Para?inare 11 m?nesi? u? ?siver?im? ? svetimus namus. Po 1924 m. Mangalo mai?to Afganistane jis prad?jo pl??ikauti kalnuose. Sakoma, kad su savo b?riu jis buvo gailestingas varg?ams, ta?iau negail?jo valstyb?s pareig?n? ir turting? keliautoj?. Ilgainiui jis tapo nepatenkint?j? karaliaus Amanulos modernizavimo reformomis provincijos gyventoj? lyderiu. Kai j? par?m? kohistanie?i? paj?gos ir kilo pu?t?n? gen?i? mai?tai ? rytus nuo Kabulo Habibula pasinaudojo situacija ir 1928 m. gruod? ?siver?? ? Kabul?. Vyraujant sostin?je mai?a?iai Amanula i? jos pab?go, o sost? perdav? broliui Inajatulai, kuris po 3 dien? jo atsisak?. 1929 m. sausio 17 d. Habibula pasiskelb? valdovu.

Habibula atstovavo tradici?kai nusiteikusiems gyventojams, kurie nepri?m? Amanulos reform?. Savo inauguracin?je kalboje Habibula tvirtino: ?A? paskelbiau ?vent?j? kar? vardan tikrojo tik?jimo apsaugos ir kad apsaugo?iau jus, broliai, nuo bedievi?kumo ir stokos, kad sustabdyti valstyb?s i?do ?vaistym? mokykl? statyboms, o i?dalinti pinigus kareiviams, kad jie neb?t? alkani, ir muloms, kad jie mokyt?“. Kit? dien? jis paskelb? proklamacij?, kurioje kaltino Amanul? daug kuo pa?eidus ?ariat? , ?ad?jo at?aukti privalom?j? karin? tarnyb?, u?daryti visas mokyklas. Vasar? atnaujino valstybini? i?mok? mok?jim? dvasininkams, buvo atidaryta nauj? medresi? . Buvo at?auktos daugelis Amanulos reform?, ypa? t?, kurios taikytos moterims, persekiojami intelektualai, u?daryti laikra??iai . Sakoma, kad u?grob?s karali?kuosius r?mus Habibula per?m? 750 t?kst. svar? sterling? , kas jam pad?jo trumpam laikui i?silaikyti vald?ioje. Ta?iau valstyb?s i?das buvo tu??ias d?l Amanulos i?laid? reformoms ir, nors Habibula ?ad?jo at?aukti mokes?ius, norint i?silaikyti jam teko juos padidinti. Prie? j? formavosi opozicija. Be to, buvo visi?kai ai?ku, kad tad?ikas nesulauks Afganistane ilgai vald?iusi? pu?t?n? durani? palaikymo. Nei D. Britanija, nei soviet? Rusija nerizikavo pripa?inti oficialiai jo karaliumi. Po Pirmojo pasaulinio karo, tiek britai, tiek rusai nor?jo ramyb?s prie savo sien?, o Habibulos propaguotas islamizmas k?l? pavoj?. Jie susitar?, kad Muhamedas Nadiras i? durani? , kur? r?m? britai, bus tinkamas kandidatas. Habibulos Kalakanio reali vald?ia niekuomet nei??jo i? Kabulo ir keliolikos kit? did?i?j? miest? rib?. Iki 1929 m. vasaros jo r?m?jai atsilaik? prie? Muhamedo Nadiro paj?gas rytuose, o Kandahare gilzajai , i? opozicijos duraniams, sabotavo Amanulos bandymus suorganizuoti savo paj?gas. Habibulos nauji mokes?iai nuteik? prie? j? provincij? ?emdirbius, turto konfiskavimo akcijos k?l? nepasitenkinim?. Gal? gale jis prad?jo leisti popierinius ir netgi pinigus, pagamintus i? odos, bei prastesn?s kokyb?s monetas. Habibulai praradus palaikym? 1929 m. spalio 13 d. Muhamedo Nadiro paj?gos ??eng? ? Kabul? ir jis spalio 15 d. pasiskelb? karaliumi. Habibula pab?go ? gimt?sias vietas, i? kuri? buvo i?viliotas melagingai pa?ad?jus saugum?, ir nu?udytas 1929 m. lapkri?io 2 d.

Afgan? istorikai Habibulos karaliavim? priskyr? laiming? aplinkybi?, Amanulos pareig?n? i?daviki?kumo kompleksui. Prastuolis, bera?tis pl??ikas i? kaimo jiems atstovavo tamsum? ir reakcingum?. Kit? Afganistano istorik?, daugiausiai ne pu?t?n?, po?i?ris ? Habibula palankesnis. Am?ininkas, poetas Chalilula Chalilis tikino, kad Habibulai i?ties r?p?jo ?moni? gerov?, jis jaudinosi d?l socialini? reikal?, gentin?s nelygyb?s ir nebuvo toks tamsus kaip vaizduojamas. 2016 m. rasti Habibulos Kalakanio ir kartu nu?udyt? bendra?ygi? palaikai buvo perlaidoti Kabule. [1]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Modern Afghanistan? A History of Struggle and Survival , 2012, p. 95-99
  • Historical Dictionary of Afghanistan , 2012, p. 183