Gyv?n? teis?s

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gyv?n? teisi? ?alininkai teigia, kad gyv?nai tur?t? b?ti vertinami kaip teises turin?ios asmenyb?s, o ne ?moni? nuosavyb?.

Gyv?n? teis?s ? i? ?vairi? etikos pozicij? grind?iama id?ja, kuria pasisakoma u? vienod? tapa?i? ?moni? ir gyv?n? interes? vertinim?, d?l kurio pastariesiems b?t? suteiktos pamatin?s, j? poreikius atitinkan?ios, teis?s. Vienas pagrindini? gyv?n? teisi? ?alinink? argument? yra tas, kad gyv?nai, kaip ir ?mon?s, gali jausti skausm? , turi emocijas , individualius poreikius, yra s?moningi. Tai laikoma pakankama prie?astimi juos vertinti kaip teises turin?ias asmenybes, o ne kaip ?moni? nuosavyb?. [1] Gyv?n? teisi? praktinis pritaikymas reikalauja gyv?n? nenaudoti kaip priemoni? tikslams pasiekti: ne?kalinti, ne?aloti, nei?naudoti, ne?udyti; vietoje to si?lomos ?vairios tiek ?moni? poreikius patenkinan?ios, tiek gyv?n? naudojimo nereikalaujan?ios alternatyvos. [2]

Gyv?n? teisi? klausimas tampa vis populiaresnis ?vairi? mokslo ?ak? akademiniuose sluoksniuose: id?jas suteikti gyv?nams tam tikras teises palaiko teisininkai bei teis?s akademikai Alanas Dershowitzas [3] , Laurence’as Tribe’as [4] , Gary Lawrence’as Francione [5] , sociologas Rogeris Yatesas [6] , politikos moksl? profesorius Robertas Garneris [7] ir kiti. Gyv?n? teisi? kursai yra skaitomi 121 i? 180 JAV teis?s mokykl?. [8]

?ios id?jos kritikai teigia, kad gyv?nai nesugeba daryti moralini? pasirinkim? ar sudarin?ti sud?ting? socialini? susitarim?, tod?l jie negali tur?ti ir joki? teisi?. Tokie filosofai, kaip Rogeris Scrutonas mano, kad tik ?mon?s turi pareigas ir kad ?i?vados yra nei?vengiamos: tik mes turime teises“ . [9] Teigiama, kad n?ra nieko blogo i?naudoti gyv?nus maistui, pramogoms ( cirkai , zoologijos sodai ir kt.) bei moksliniams tyrin?jimams , nors kartu ir pripa??stama, kad ?mon?s tur?t? vengti veiksm?, sukelian?i? gyv?nams nereikaling? skausm?. [10] Tokia pozicija da?niausiai vadinama gyv?n? gerove ir kai kuri? autori? yra suprie?inama su gyv?n? teis?mis. [11]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Elgesio su gyv?nais etika .
Plutarchas buvo vienas i? antikos filosof?, pasisakiusi? u? pareigas prie? gyv?nus.

?iuolaikin? gyv?n? teisi? samprata kilo i? ilg? debat? dar nuo antikos laik? tarp teigian?i?, jog gyv?nai nusipelno b?ti ?traukti ? moralin? bendruomen?, ir jiems oponuojan?i?. Nors jau tokie m?stytojai kaip Pitagoras , Teofrastas ar Plutarchas nepateisino kai kuri? elgesio su gyv?nais form? (pavyzd?iui, ?udymo d?l m?sos ), j? d?mesys buvo labiau sutelktas ? gyv?n? gerov?s gerinim? nei ? teisi? nuo bet kokio i?naudojimo suteikim?. Plutarchas tai buvo ?vardin?s ?od?iais ?tiesa ta, kad blogai elgiasi ne tie, kurie naudoja gyv?nus, bet tie, kurie juos naudoja netinkamai, neapgalvotai ir ?iauriai.“ [12]

Pad?tis nesikeit? ir v?lesniais laikais. Viduram?iais did?iausi? ?tak? po?i?riui ? gyv?nus padar? krik??ioni? filosofai ?v. Augustinas ir Tomas Akvinietis man?, kad ?mon?s yra svarbiausias Dievo k?rinys, galintis naudoti gyv?nus savo tikslams ir turintis prie? juos tik netiesioginius ?sipareigojimus, susijusius su pareiga kitiems ?mon?ms arba Dievui. [13] XVII a. gyven? Ren? Dekartas , Thomas Hobbesas ir Johnas Locke’as taip pat nepritar?, kad gyv?nai gali tur?ti net ma?iausias teises. [14]

Stipresni? oponent? vyraujan?iam po?i?riui atsirado XVIII a. Tuomet ?anas ?akas Ruso teig?, kad ?mon?s turi ?sipareigojimus prie? gyv?nus vien d?l to, jog jie yra jau?ian?ios b?tyb?s, o jam pritar? ir modernaus utilitarizmo pradininkas Jeremy Benthamas, pasisak?s u? tai, kad elgesyje su gyv?nais privaloma atkreipti d?mes? ? j? geb?jim? kent?ti. Kita vertus, Imanuelis Kantas atmet? ?? teigin?, nes man?, kad moralin?s pareigos galimos tik prie? racionalias, vidin? vert? turin?ias b?tybes, t. y. ?mones, o gyv?nai negali b?ti vertinami i? moral?s pus?s ir visi prie? juos turimi ?sipareigojimai yra netiesioginiai. [15]

Nepaisant Ruso ir Benthamo pasisakym?, id?ja, kad gyv?nai gali bent i? dalies tur?ti kokias nors teises, nebuvo pla?iai priimta, o kartais tapdavo ir pajuokos objektu. Kai angl? feminist? Mary Wollstonecraft 1792 m. i?leido savo veikal? Moter? teisi? apgynimas , Kembrid?o universiteto profesorius Thomas Tayloras atsak? pavie?indamas savo anonimin? tekst? Gyvuli? teisi? apgynimas , nor?damas parodyti, jog Wollstonecraft argumentai yra tiek pat absurdi?ki, kaip ir gyv?n? teisi? id?ja. [16]

XIX a. ?ym?jo padid?jus? susidom?jim? gyv?n? apsauga. 1822  m. Anglijoje buvo i?leistas pirmasis pasaulyje ?inomas ?ymesnis gyv?n? apsaugos ?statymas, skiriantis baudas u? namini? gyv?n? mu?im?, ?alojim? ar kitok? blog? elges?. [17] V?liau jis buvo kelis kartus atnaujintas, ?traukiant ne tik gyv?n? gerov?s reikalavimus, bet ir u?draud?iant tam tikr? gyv?n? naudojim?: gaid?i?, ?un? kautynes bei gyv?n? pjudym? ?unimis. 1824  m. Londone buvo ?steigta pirmoji gyv?n? apsaugos organizacija ? Karali?koji ?iauraus elgesio su gyv?nais prevencijos asociacija, o Amerikoje analogi?ka organizacija atsirado 1866 m.

Tuo metu vyko ir aktyvesn?s diskusijos, ar gyv?nai gali tur?ti prigimtines teises. 1824 m. Lewisas Gompertzas savo darbe Moralinis dom?jimasis ?moni? ir gyvuli? pad?timi teig?, kad gyv?nai turi daugiau teisi? ? savo k?n? nei bet kas kitas ir kad ?mon?s privalo u?tikrinti j? gerov?, o 1879 m. Edwardo Nicholsono veikale Gyv?n? teis?s argumentavo, kad gyv?nai, kaip ir ?mon?s, turi prigimtin? teis? ? gyvyb?. [18] Gyv?n? apsaug? palaik? ir to meto ?takingas filosofas Art?ras ?openhaueris bei biologas ?arlzas Darvinas . [19] Kita vertus, anglas Henry Salt , 1894 m. i?leid?s veikal? Gyv?n? teis?s: nagrin?jimas atsi?velgiant ? socialin? progres? , tapo vienu i? pirm?j? autori?, pasisakiusi? u? gyv?n? teises ir kritikavusi? antropocentrizm? bei gyv?n? gerov?s didinim? kaip b?d? teisingai elgtis su gyv?nais. [20]

Peterio Singerio 1975 m. i?leista knyga Gyv?n? i?laisvinimas savo laiku buvo vienas svarbiausi? gyv?n? teises ginan?i? k?rini?.

XX a. ir toliau daug?jo gyv?n? apsaugos ?statym?, ta?iau, kaip teigia Debbie Legge, egzistuojantys teis?s aktai did?ia dalimi buvo susieti su ?moni? interesais, tokiais kaip nuosavyb?s gynimas, o ne tiesiogiai su ?sipareigojimais gyv?nams. [21] Be to, po Antrojo pasaulinio karo ?ymiai i?augo gyv?n? naudojimas ?moni? reikm?ms (pavyzd?iui, m?sos ir kit? gyv?nini? produkt? vartojimas), buvo atrasta nauj? intensyvesni?, ta?iau gyv?n? gerov?s po?i?riu labiau kritikuotin? gyvulininkyst?s metod?.

XX a. 7-ajame de?imtmetyje Anglijoje , Oksfordo universitete susiformavo vadinamoji ?Oksfordo grup?“ ? b?relis intelektual?, nepritarian?i? gyv?n? naudojimui. Tarp j? buvo Ruth Harrison, 1964 m. i?leidusi populiaria tapusi? intensyvi? gyvulininkyst? kritikuojan?i? knyg? Gyv?n? ma?inos ; 1970 m. sukurto termino ? r??izmas “ autorius psichologas Richardas Ryderis; filosofai, knygos Gyv?nai, ?mon?s ir moral? autoriai Stanley ir Roslind Godlovitchai bei Johnas Harisas. Pastaroji knyga buvo viena i? paskat? filosofui Peteriui Singeriui para?yti savo darb? Gyv?n? i?laisvinimas (i?leist? 1975 m.), tapus? itin ?takingu tarp gyv?n? teisi? ?alinink? ir paskatinus? platesnes diskusijas.

Tuo pa?iu metu ?vairiose ?alyse prad?jo kurtis aktyvist? grup?s, savais metodais oponuojan?ios gyv?n? naudojimui. 1976 m. Anglijoje Ronnie Lee iniciatyva ?kurtas Gyv?n? i?laisvinimo frontas  ? prie?taringai vertinama organizacija, u?siimanti gyv?n? gelb?jimu i? laboratorij? ar ferm?, o kartais ir niokojanti joms priklausan?i? nuosavyb?. Po ketveri? met? Amerikoje prad?jo veikti PETA .

Pradedant XX a. pabaiga gyv?n? teis?s sulaukia nema?o d?mesio akademin?je, politin?je ir kitose sferose. ?iaur?s Karolinos universiteto profesoriaus Tomas Reganas 2001 m. ra??, kad per pra?jusius 20 met? apie gyv?n? teises filosofai prira?? daugiau nei per 2000 met? prie? tai [22] , o ?ymus Toronto advokatas Claytonas Ruby 2008 m. duotame interviu teig?, kad gyv?n? teisi? klausimas i?liks svarbus ir ateityje. [23]

Filosofija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vienas i? b?d? gyv?n? teisi? ?alininkams skleisti savo id?jas yra informacini? akcij? gatv?se rengimas (nuotraukoje ? 2007  m. informacin? akcija Kaune ).

Gyv?n? teisi? koncepcija teigia, kad visi (arba kai kurie) gyv?nai turi teis? ? savo gyvenim?; kad jie nusipelno (ar jau turi i? prigimties) tur?ti tam tikras moralines teises; kad kai kurios pagrindin?s j? teis?s turi b?ti saugomos ?statym? . Gyv?n? teisi? po?i?ris atmeta nuostat?, kad gyv?nai yra papras?iausiai gamybos prek?s ar turtas, skirtas ?mogaus labui. D?l ?ios prie?asties reikalaujama ne gerinti gyv?n? laikymo s?lygas, o visi?kai nutraukti gyv?n? naudojim?.

??ia reikalaujama ne didesni? ar ?varesni? narv? laboratorijose, bet kad toki? narv? i?vis neb?t?; ne ?tradicinio” ?kininkavimo, bet visi?kai nutraukti gyvulininkyst?; ne ?humani?kos” med?iokl?s, bet tokia barbari?ka veikla visi?kai i?nykt?. Neteisingumas turi b?ti tiesiog sunaikintas ? taip buvo padaryta su vergija, vaik? darbu ar moter? nelygybe. Visais ?iais atvejais nebuvo dalin?s reformos, nes tai teb?t? kita to paties neteisingumo forma. Gyv?n? teisi? filosofija reaguodama ? gyv?n? i?naudojim? reikalauja to paties ? u?drausti. Tai rei?kia ne pakeisti kokias nors smulkmenas ar sugrie?tinti s?lygas, o u?baigti pat? i?naudojim?.“  ? Tom Regan [24]

Gyv?n? teisi? filosofija neteigia, kad ?mon?s ir kiti gyv?nai yra lyg?s visais aspektais. Pavyzd?iui, nereikalaujama balsavimo teisi? vi?toms ar teis?s ? universitetin? moksl? karv?ms. Ta?iau laikomasi nuomon?s, kad vienodi gyv?n? ir ?moni? poreikiai tur?t? b?ti vertinami kaip moraliai lyg?s.

?Vienodo vertinimo principo esm? yra ta, kad moraliniuose svarstymuose mes skiriame vienod? d?mes? vienodiems veiksmo atitinkam? subjekt? poreikiams“  ? Peter Singer [25]

?io principo nesilaikymas ir vienos r??ies interes? i?k?limas vir? analogi?k? kitos r??ies interes? yra laikomas diskriminaciniu bei ?vardinamas kaip r??izmas .

?Rasistas pa?eid?ia lygyb?s princip?, teikdamas didesn? reik?m? savo ras?s interesams kitos ras?s interes? s?skaita. Ly?i? lygyb?s prie?ininkas pa?eid?ia lygyb?s princip?, teikdamas pirmenyb? savo lyties interesams. Pana?iai tas, kas laikosi diskriminacijos pagal r???, mano, kad jo r??ies interesai yra auk?tesni u? kit? r??i? interesus. Bet visais atvejais principas vienas ir tas pats“  ? Peter Singer? [26]

Kai kurie aktyvistai bei akademikai pabr??ia skirtum? tarp s?moning? gyv?n? ir kit? gyvyb?s form?, teigdami, kad tiktai s?moningi gyv?nai gali tur?ti teis? ? savo gyvenim? nepriklausomai nuo to, kaip jie yra vertinami ?moni?. Pavyzd?iui, Peteris Singeris laikosi nuomon?s, jog gyv?nai neturi ?mogui b?dingo geb?jimo save ?sivaizduoti ateityje, tod?l pats gyvyb?s t?stinumas jiems n?ra reik?mingas ir jie netur?t? tur?ti teis?s ? gyvyb?. Tokiu atveju gali b?ti pateisinamas staigus beskausmis gyv?no nu?udymas ir jo naudojimas maistui ar kitokioms reikm?ms. Ta?iau toks po?i?ris susilaukia kritikos i? t?, kurie mano, jog egzistuoja pakankamai ?rodym?, jog gyv?nai yra s?moningi ir vertinantys savo gyvyb?. [27]

Praktine gyv?n? teisi? i?rai?ka yra laikomas veganizmas  ? gyv?nin?s kilm?s produkt? atsisakymas ir kitokio gyv?n? naudojimo nepalaikymas.

Gyv?n? teisi? teorijos gali b?ti skirstomos ? utilitarin? , deontologin? , abolicionistin? ir kitus po?i?rius.

Abolicionistinis po?i?ris [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Teis?s profesorius Gary Lawrence’as Francione , vienas ry?kiausi? abolicionistin?s teorijos gyn?j?, savo darbuose ( ?Introduction to Animal Rights“ ir kt.) daro prielaid?, kad jei gyv?nai yra traktuojami kaip ?mogaus nuosavyb? , tada bet kokios teis?s, kurios jiems gali b?ti suteiktos, b?t? tiesiogiai pamintos nuosavyb?s, t. y. priklausomumo ?mogui, statuso. Jis atkreipia d?mes?, kad mintis vienodai traktuoti savo nuosavyb? ir savo paties interesus yra absurdi?ka . Netur?dami pagrindin?s teis?s neb?ti traktuojamiems kaip ?mogaus nuosavyb? gyv?nai neturi joki? teisi? apskritai.

?Gyv?nai yra m?s? turimos prek?s ir neturi jokios vert?s, i?skyrus t?, kuri? nusprend?iame suteikti mes, nuosavyb?s tur?tojai. Gyv?n? buvimas nuosavybe paver?ia niekais visas pastangas ie?koti pusiausvyros pagal humani?ko elgesio ar gerov?s ?statymus, nes mes i? tikro ie?kome pusiausvyros tarp savinink? poreiki? ir nuosavybe tapusi? gyv?n? poreiki?. Nereikia ypatingai gerai i?manyti nuosavyb?s teis? ar ekonomik?, kad suprastum, jog tokia pusiausvyra retai arba niekada nenusvirs ? gyv?n? pus?. […] Tai, kad gyv?nai yra nuosavyb?, mums leid?ia nekreipti d?mesio ? j? norus ir sukelti jiems skausm?, kan?i? ar net mirt?, kai tai yra ekonomi?kai naudinga“  ? Gary L. Francione [28]

Vienintelis galiojantis ir lemiamas veiksnys moralin?s vert?s tur?jimui, Francione teigimu, yra jautrumas . Jis taip pat tvirtina, kad Jungtin?se Valstijose n?ra jokio tikrojo gyv?n? teisi? jud?jimo ? kad ten egzistuoja tik jud?jimas u? gyv?n? gerov?. Bet kokios pastangos, kurios n?ra nukreiptos ? gyv?no kaip ?mogaus nuosavyb?s statuso panaikinim?, yra klaidinan?ios ir nei?vengiamai baigiasi gyv?no eksploatacijos institucionalizavimu. ?ios pastangos yra logi?kai nenuoseklios ir pasmerktos niekada nepasiekti savo tikslo, t. y. gyv?n? naudojimo ?mogaus reikm?ms panaikinimo. Francione laikosi nuomon?s, kad visuomen?, kuri vertina ?unis ir kates kaip ?eimos narius, bet tuo pa?iu metu u?mu?a karves , pauk??ius ir kiaules maistiniams poreikiams, parodo savo ?moralin? ?izofrenij?“ .

Gyv?n? teis?s ?statymuose [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nors dauguma teis?s akt? traktuoja gyv?nus kaip ?daiktus“, pastaruoju metu auga poreikis teisi?kai pripa?inti gyv?no asmenyb? bei suteikti jam kai kurias bazines teises ir (arba) privilegijas. Yra nema?ai ?statym?, kurie tai reglamentuoja: Jungtin?s Karalyst?s Gyv?n? gerov?s ?statymas [29] , Mokslini? proced?r? su gyv?nais ?statymas [30] , Eksperiment? su ?mogbe?d?ion?mis draudimas ; Lietuvoje galioja Gyv?n? globos, laikymo ir naudojimo ?statymas [31] , su gyv?n? teis?mis glaud?iai susij? Veterinarijos tarnybos ?sakymai Veterinarijos reikalavimai gyv?n? globos namams [32] , Laboratorini? gyv?n? veisimo, dauginimo, prie?i?ros ir transportavimo veterinarijos reikalavimai [33] ir kt. Visgi ?ie ?statymai yra vertinami prie?taringai d?l nepakankamos gyv?n? interes? apsaugos ir ekonomi?kai nauding? gyv?n? naudojimo form? ?teisinimo. [34]

Sietle ?sik?r?s projektas, pavadintas Great Ape Project , vykdo kampanij? u? tai, kad Jungtin?s Tautos priimt? deklaracij? d?l ?mogbe?d?ioni? teisi? i?pl?timo. Tuo siekiama goriloms , orangutanams , ?impanz?ms ir ma?osioms ?impanz?ms (bonobo) suteikti teises ? gyvenim?, individuali? laisv? ir apsaug? nuo kankinimo. [35] Nema?ai gyv?n? teisi? teisinink? traktuoja tai kaip pirm?j? ?ingsn?, leisiant? v?liau suteikti teises ir kitiems gyv?nams [36] [37] , ypa? po to, kai 2008  m. bir?elio 25 dien? Ispanijos parlamentas pri?m? sprendim? paruo?ti ?statym?, suteikiant? pagrindines teises ?mogbe?d?ion?ms. Pagal j? b?t? draud?iami ne tik eksperimentai, bet ir bet koks kitas ?i? gyv?n? naudojimas (cirkuose, televizijos reklamose, kino filmuose), ?skaitant pardavim? bei pirkim?. [38] .

Gyv?n? teis?s politikoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Politin?s partijos, ai?kiai pasisakan?ios u? gyv?n? gerov? ir gyv?n? teises, yra ?steigtos Ispanijoje , Jungtin?je Karalyst?je , Vokietijoje , Kanadoje , Austrijoje [39] ir Nyderlanduose . Nyderland? Partija u? gyv?nus ( Partij voor de Dieren ) yra pirmoji politin? partija pasaulyje, kurios pagrindinis darbotvark?s prioritetas yra gyv?n? apsauga ir gyv?n? teis?s. Partija turi dvi vietas Nyderland? Parlamente nuo paskutini? nacionalini? rinkim? 2006 met? lapkrit?.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ " Animal Rights . " Encyclopædia Britannica . 2007.
  2. ↑ Taylor, Angus. Animals and Ethics: An Overview of the Philosophical Debate , Broadview Press, May 2003.
  3. ↑ Alan Dershowitz ?Rights from Wrongs: A Secular Theory of the Origins of Rights“, 2004, p. 198?99, bei ?Darwin, Meet Dershowitz, ? The Animals' Advocate, ?iema 2002, dalis nr.21.
  4. ↑ “'Personhood' Redefined: Animal Rights Strategy Gets at the Essence of Being Human“, Association of American Medical Colleges, July 12, 2006.
  5. ↑ Animal Rights: The Abolitionist’s Approach
  6. ↑ [ http://human-nonhuman.blogspot.com/ Roger Yates blogas
  7. ↑ University of Leicester, Professor Robert Garner
  8. ↑ ?Animal law courses“ Archyvuota kopija 2013-03-13 i? Wayback Machine projekto., Animal Legal Defense Fund.
  9. ↑ Scruton, Roger. Animal Rights and Wrongs , Metro, 2000. ISBN 1-900512-81-5 .
  10. ↑ Frey, R.G. Interests and Rights: The Case against Animals . Clarendon Press, 1980 ISBN 0-19-824421-5
  11. ↑ Francione, Gary L. Introduction to Animal Rights, Temple University Press, 2000
  12. ↑ Plutarchas, Moralia, skyrius ?Apie gyv?n? protingum?“
  13. ↑ Gary Steiner. Anthropocentrism and its discontents. University of Pittsburgh Press, 2005. p. 112?131
  14. ↑ Gary Steiner. Anthropocentrism and its discontents. University of Pittsburgh Press, 2005. p. 132?162
  15. ↑ Gary Steiner. Anthropocentrism and its discontents. University of Pittsburgh Press, 2005. p. 162?171
  16. ↑ Singer, Peter. Animal Liberation. New York Review/Random House, second edition 1990, p. 1
  17. ↑ Legge, Debbi and Brooman, Simon. Law Relating to Animals. Cavendish Publishing, p. 40
  18. ↑ Taylor, Angus. Animals and Ethics. Broadview Press, 2009, p. 62
  19. ↑ Gary Steiner. Anthropocentrism and its discontents. University of Pittsburgh Press, 2005. p. 172?201
  20. ↑ Taylor, Angus. Animals and Ethics. Broadview Press, 2003, p. 61
  21. ↑ Legge, Debbi and Brooman, Simon. Law Relating to Animals. Cavendish Publishing, p. 50
  22. ↑ Regan, Tom. Defending Animal Rights, University of Illinois Press, 2001, p. 67.
  23. ↑ Dube, Rebecca. The new legal hot topic: animal law , The Globe and Mail, July 15, 2008.
  24. ↑ http://www.cultureandanimals.org/pop1.html Archyvuota kopija 2009-07-27 i? Wayback Machine projekto. The Philosophy of Animal Rights by Dr. Tom Regan
  25. ↑ Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976
  26. ↑ Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976
  27. ↑ http://www.abolitionistapproach.com/the-luxury-of-death/ Gary L. Francione. The Luxury of Death
  28. ↑ Francione, Gary L. Introduction to Animal Rights. 2000. Temple University Press. Psl. xxiv-xxv
  29. ↑ ?Animal Welfare Act, 2006“ (PDF) .
  30. ↑ ?Animal (Scientific Procedures) Act 1986“ . Suarchyvuotas originalas 2009-04-19 . Nuoroda tikrinta 2007-10-09 .
  31. ↑ ?Gyv?n? globos, laikymo ir naudojimo ?statymas“ . Lietuvos Respublikos Seimas, 2004.
  32. ↑ ?Veterinarijos reikalavimai gyv?n? globos namams“ . Valstybin? maisto ir veterinarijos tarnyba, 2004.
  33. ↑ ?Laboratorini? gyv?n? veisimo, dauginimo, prie?i?ros ir transportavimo veterinarijos reikalavimai, priimtas 1998-12-31, galioja nuo 1999-06-05“ . Valstybin? veterinarijos tarnyba.
  34. ↑ ?Animal Rights vs. Animal Welfare by Gary L. Francione“ . Suarchyvuotas originalas 2010-12-02 . Nuoroda tikrinta 2009-09-16 .
  35. ↑ ?Declaration on Great Apes“ Archyvuota kopija 2008-08-20 i? Wayback Machine projekto., Great Ape Project, retrieved 8 March 2007.
  36. ↑ Michael, Steven. ?Animal personhood: A Threat to Research“ Archyvuota kopija 2007-02-25 i? Wayback Machine projekto., The Physiologist , Volume 47, No. 6, December 2004.
  37. ↑ Steven Wise, who teaches animal rights law at Harvard Law School, has said of this approach, quoting economist Robert Samuelson: "Progress occurs funeral by funeral. " (Wise, Steven M. "Address at the 5th Annual Conference on Animals and the Law, ? Committee on Legal Issues Pertaining to Animals, Association of the Bar of the City of New York, September 25, 1999)
  38. ↑ ?Apes get legal rights in Spain, to surprise of bullfight critics“ . Times Online, 2008.
  39. ↑ ?Die Tierrechtspartei“ . Suarchyvuotas originalas 2009-03-24 . Nuoroda tikrinta 2009-04-01 .

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?   ?   A   ?   R
Gyv?n? apsauga
Id?jin?s kryptys
Teoretikai, ra?ytojai
Susijusios s?vokos
Veiklos sritys
Sprendimai
Aktyvistai
Organizacijos, aktyvist? grup?s
Kampanijos
Filmai
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gyv?n?_teis?s&oldid=7200961 "