Keletas stebim? gravitacini? l??i?
Gravitacinis l??is
? rei?kinys, kuomet ?viesa i? labai tolimo ir ry?kaus ?altinio (pvz.,
kvazaro
) ?u?linksta“ u? masyvaus ar?iau esan?io objekto - pavyzd?iui, didel?s kompakti?kos galaktikos. Gravitacin? ?viesos u?linkim? u? masyvi? objekt? pirmiausiai numat?
Alberto Ein?teino
sukurta
bendroji reliatyvumo teorija
.
Fricas Zwicky jau
1937
metais sp?jo, kad galaktik? spie?iai gal?t? elgtis kaip gravitaciniai l??iai, ta?iau eksperimenti?kai ?io rei?kinio egzistavim? patvirtino tik
kvazaro
Q0957+561
steb?jimai
1979
metais.
?viesa u?linksta u? masyvaus ar?iau esan?io objekto. Oran?in?s rodykl?s rodo regim?j? kvazaro pad?t?, baltos - tikr?j? spinduli? trajektorij? i? ?altinio.
Gravitacinis l??is susidaro, kai masyvaus objekto (
galaktikos
ar
juodosios skyl?s
) gravitacinis laukas nukreipia tolimesnio ?viesos ?altinio spindulius nuo tiesaus kelio. ?viesos ?altinis atrodo tarsi ?iedas, esantis u? masyviojo objekto. ?? rei?kin? pirm? kart? pamin?jo fizikas Orestas Chvolsonas
1924
metais, o
1936
metais gravitacinius l??ius kiekybi?kai apra?? A. Ein?teinas.
Susidar?s nutolusio ?viesaus objekto vaizdas b?na arba ?iedas, dar vadinamas
Ein?teino ?iedu
, arba keletas pasikartojan?i? i?kraipyt? ?altinio vaizd?, i?sid?s?iusi? aplink artimesn? masyv? objekt?.
Gravitacinio l??io rei?kinys yra gana silpnas ? ar?iau esan?ios galaktikos, kurios mas? apie 100 mlrd.
Saul?s
masi?, sukurt? tolimesnio kvazaro atvaizd? pad?tys danguje skirsis tik keliomis
lanko sekund?mis
.
Kvazaro QSO 2237+0305, kitaip vadinamo
Ein?teino kry?iumi
atvaizdai d?l gravitacinio l??io efekto.
Bendroji reliatyvumo teorija
teigia, kad masyv?s k?nai ?i?kreivina“
erdv?laik?
, tod?l ?viesos kelias irgi nukrypsta nuo ties?s. ?i? teorij? pirm? kart? patvirtino
Art?ras Stenlis Edingtonas
1919
m.
Saul?s u?temimo
metu, kuomet arti Saul?s danguje esan?i? ?vaig?d?i? pad?tys atrod? pakitusios.
Ein?teinas suprato, kad astronominiai objektai taip pat gali u?lenkti ?viesos spindulius, ta?iau jis nagrin?jo atvejus, kai gravitaciniais l??iais yra atskiros ?vaig?d?s, o d?l palyginti silpno j? gravitacinio lauko ?is rei?kinys yra nykstamai ma?as.
Tik 1979 m., tyrin?jant kvazar? Q0957+561, atsitiktinai buvo atrastas gravitacinio l??io efektas. I? prad?i? buvo manoma, kad tiriamas objektas ? tai du identi?ki greta esantys kvazarai. Tik v?liau buvo suprasta, kad tai du vieno kvazaro atvaizdai.
Gravitaciniai l??iai sukoncentruoja ?vies? i? tolimesni? objekt?, taigi silpni ir nutol? objektai atrodo ry?kesni ir juos lengviau tirti.
Galima steb?ti palyginti ma?us objektus, esan?ius m?s? galaktikoje, ir ie?koti planet? kitose ?vaig?d?i? sistemose.
Stebint gravitacinio l??io efekt?, galima tirti apytiksl?
nematomosios med?iagos
kiek? ?vies? u?stojan?iame k?ne.