| Graik?-baktr? karalyst?
|
| buvusi karalyst?
|
←
|
256 m. pr. m. e. ? 125 m. pr. m. e.
|
→
|
|
 Location of
|
| Sostin?
|
Balchas
|
| Valdymo forma
|
monarchija
|
|
|
| Era
|
Senov?
|
| - Atsiskyrimas nuo Seleukid?
|
256 m. pr. m. e. m.
|
| - Nukariauja tocharai
|
125 m. pr. m. e. m.
|
|
|
Graik?-baktr? karalyst?
? valstyb? Vidurin?je Azijoje, gyvavusi
256 m. pr. m. e.
?
125 m. pr. m. e.
, kuri? vald? graik? kilm?s valdovai. Pagrindin? valstyb?s dalis buvo
Baktrijos
regionas (dab.
Afganistano
?iaur?je), bet karalyst? taip pat vald? ir kitas teritorijas dab.
Pakistane
,
Tad?ikijoje
,
Uzbekijoje
? istorinius
Sogdo
,
Ferganos
,
Arachosijos
ir kitus regionus.
Valstyb?s sostin? buvo
Balchas
.
Prielaidos karalystei atsirasti susiformavo silpstant
Seleukid? imperijai
. Ma??jant kontrolei rytiniams regionams, Baktrijos vietininkas (
satrapas
)
Diodotas I
paskelb? nepriklausomyb?. N?ra tiksliai sutariama, kada atsiskyrimas gal?jo ?vykti, ta?iau ?is ?vykis siejamas su 255 ar 246 m. pr. m. e. Ma?daug tuo metu nuo Seleukid? atsiskyr? ir gretima
Partos
satrapija, kurioje
247 m. pr. m. e.
? vald?i? at?jo iran?n? kilm?s
Ar?akas I
. ?i pro-persi?ka valstyb? vakaruose atskyr? Graik?-baktr? karalyst? nuo graik? civilizacijos centr?.
Demetrijaus I moneta.
Po Diodoto I vald? jo s?nus Diodotas II, o ?? 230 m. pr. m. e. nuvert? kitas graik? kilm?s didikas ?
Eutidemas
(
Strabonas
teigia j? buvus Sogdo satrapu). Eutidemo dinastija i?pl?t? karalyst?s teritorijas ?iaur?je iki pat Ferganos. Jis taip pat tur?jo atlaikyti Seleukid? karaliaus
Antiocho III
bandymus susigr??inti prarastas teritorijas. Trej? met? Balcho apgultis baig?si Eutidemo pergale, ir Antiochas III atidav? jo s?nui savo dukter?, taip sudarydamas taik?.
Valdant Eutidemo s?nui
Demetrijui
(200?180 m. pr. m. e.) karalyst? spar?iai pl?t?si ? vakarus (laikinai nukariavo partus), pietus (u??m? Arachosij?) ir ? rytus (u??m? Hinduku?o kalnus ir
Gandharos
region?). Jo laikais karalyst? vykd? klestin?i? prekyb? su
Kinija
,
Indija
ir sudar? prielaidas
?ilko kelio
formavimuisi.
Eukratido moneta.
|
| Senov?s Persijos istorija
|
| Proto-Elamo kult?ra
|
| Elamas
,
D?irofto civilizacija
|
| Kasitai
,
Mana
|
| Senov?s Irano regionai:
|
| Persija
,
Medija
,
Hirkanija
,
Parta
,
Margiana
,
Baktrija
,
Sogdas
,
Chorezmas
,
Arija
,
Arachosija
,
Drangiana
,
Gedrosija
,
Fergana
,
Turanas
|
| Medijos imperija
|
| Achemenid? imperija
|
| Makedonijos imperija
|
| Seleukidai
,
Graikai-baktrai
|
| Partai
,
Ku?anai
|
| Sasanidai
,
Eftalitai
|
| Irano istorija
,
Afganistano istorija
|
Po ekspansijos karalyst?je prasid?jo vidaus neramumai. Baktrijoje 170 m. pr. m. e. vald?i? uzurpavo grei?iausiai buv?s generolas
Eukratidas
. Tai sudar? prielaidas naujai u?kariautoms sritims rytuose visi?kai atsiskirti, ir ? ?ia pab?go Eutidemo dinastijos palikuonys, ?sitvirtin? kaip
indo-graikai
.
Nepavyko i?laikyti ir teritorij? vakaruose ? jas atkariavo Part? imperijos valdovas
Mitridatas I
. Tuo pat metu i? ?iaur?s dar?si vis stipresn? klajokli? gr?sm?.
Tocharai
i?
Tarimo baseino
u??m? ?iaurin? karalyst?s teritorij? ? derling? Ferganos sl?n?. Tuo pat metu, spaud?iami tochar?, ? pietus ?m? pl?sti
sakai
. Jie nusiaub? tiek gretim? Part? imperij?, tiek Graik?-baktr? karalyst?. Apie 155 m. pr. m. e. karalyst? buvo netekusi vis? savo teritorij? ? ?iaur? nuo
Amudarjos
(t. y. Sogdo regiono), kuriame ?sitvirtino tocharai.
Manoma, kad 125 m. pr. m. e. tocharai persik?l? per Amudarj? ir galutinai sunaikino karalyst?. Paskutinis jos valdovas
Helioklis
pab?go i? ?alies ir Kabulo sl?nyje ?k?r? dar vien? valstyb?, kuri laikoma viena i? Indo-graik? valstybi?.
Korintinis kapitelis i? Aleksandrijos ant Okso.
Graik?-baktr? karalyst?, nepaisant jos pad?ties Vidurin?je Azijoje, buvo stipriai helenizuota valstyb?, kurios diduomen? kalb?jo klasikine graik? kalba, ra?? graik? ra?tu, buvo puosel?jama graik? kult?ra. Nors
Part? imperija
j? atskyr? nuo graik? kult?ros centr?, karalyst? siek? palaikyti ry?ius j?ra, per helenistin? Egipt?.
Graik?-baktr? miestai Balchas ir
Aleksandrija ant Okso
atspindi auk?to lygio helenistin? kult?r?. Juose randami graik? teatrai, gimnaziumai, graiki?ko stiliaus namai, korintin?s kolonos. Ypa? graikai-baktrai i?vyst? monet? kalyb?, ir laikoma, kad jie pasiek? graiki?k? monet? meno vir??n?.
Visos datos yra apytiksl?s ir prie? m?s? er?.
- Diodoto dinastija:
- Eutidemo dinastija:
- Po Demetrijaus mirties karalyst? padalyta ? dvi dalis: vakarin? (Baktrija-Sogdas) ir rytin? (Paropamisadai, Arachosija, Gandhara).
- Eukratido dinastija:
- Eukratidas
(170?145),
- Platonas (166),
- Eukratidas II (145?140),
- Helioklis (145?130).