D?ovanis Batista Pergolezis
(
it.
Giovanni Battista Pergolesi
,
1710
m.
sausio 4
d. ?
1736
m.
kovo 16
d. ?) ?
ital?
v?lyvojo baroko
kompozitorius
, vienas ?ymiausi? Neapolio mokyklos atstov?, ital? komi?kosios operos k?r?jas (
opera buffa
). ?ymiausias jo k?rinys ? religin? kantata ?Stabat mater“, vienas populiariausi? ? komi?koji opera ?Tarnait? ? ponia“ (
La serva padrona
).
D?ovanis Batista Pergolezis gim? 1710 m. sausio 4 d.
D?ezyje
(
Jesi
), Umbrijoje. Jis buvo vadinamas pravarde pagal gimtojo miesto vard? ir pagal gimin?s Draghi pavard?. Pavard? Pergolezis kilusi nuo miesto vardo
Pergola
, kuriame gimin? gyveno, kol persik?l? ? D?ez?. Kompozitoriaus t?vas Francesco Andrea Draghi-Pergolesi buvo kilming?j? savinink? ?emi? pri?i?r?tojas D?ezio apylink?se, motina ? Anna Vittoria Giorgi. Pergolezis tur?jo du brolius ir seser?, kurie visi mir? b?dami dar ma?i. Pats nuo pat vaikyst?s buvo labai silpnos sveikatos. Pradines muzikos ?inias jis gavo i? D?ezio katedros kapelmeisterio Francesco Santi, smuiko ? i? Francesco Mondini.
[1]
B?damas ma?daug 15 met?, remiamas Markizo Cardolo Maria Pianetti i?vyko ?
Neapolio
Poveri di Gesu Cristo
konservatorij?. Konservatorijoje jis mok?si pas Gaetano Greco, Leonardo Vinci ir Francesco Durante. U? mokslus mok?ti nereik?jo, nes jis dainavo konservatorijos berniuk? chore, v?liau
smuikavo
. Konservatorij? Pergolezis baig? 1731 metais.
Pirmoji Pergolezio oratorija (
drama sacra
) ??v. Vilhelmo Akvitanie?io atsivertimas ir mirtis“ (
La conversione e morte di San Guglielmo d' Aquitania
)
San Bartolomeo
teatre buvo atlikta 1731 metais,
opera seria
?Salustija“, pastatyta 1732 metai. Jaunojo kompozitoriaus talent? pasteb?jo princas Ferdinando Colonna Stigliano, kuris paskyr? Pergolez? savo kapelos kapelmeisteriu. Opera ?
Lo frate ‘nnamorato
“, para?yta neapolieti?ku dialektu, tur?jo pasisekim?. Pergolezis para?? muzik? keletui ?ven?i? ?v. Emidijaus garbei, nes po 1731 ir 1732 met? ?em?s dreb?jim? Neapolio miestas pra?? ?io ?ventojo pagalbos. 1733 metais Neapolyje buvo pastatyta Pergolezio opera ?Il prigionero superbo“. Vienu garsiausi? Pergolezio k?rini? tapo
intermezzo
tipo komi?ka opera ?Tarnait? ? ponia“ (
La serva padrona
).
1734 met? vasar? Pergolezis buvo paskirtas Neapolio miesto kapelmeisteriu. Ta?iau jau po m?nesio jo patronas Stiljano princas pasitrauk? ? Rom?, Pergolezis tikriausiai i?va?iavo su juo. Yra ?inoma, kad 1734 metais Romos
San Lorenzo in Lucina
ba?ny?ioje buvo atliktos Pergolezio mi?ios. ?? atlikim? r?m? Madalonio kunigaik?tis, kurio kapelmeisteriu Pergolezis tapo netrukus. 1734 met? bir?el? kompozitorius sugr??o ? Neapol?: ten suk?r? oper? karaliaus
Karolio
motinos gimimo dienai ?Adrianas Sirijoje“ (
Adriano in Siria
). Ji vertinama viena geriausi? Pergolezio oper?. Ma?daug tuo metu
San Bartolomeo
teatro kuratoriaus lai?ke minima, kad Pergolezis nebepopuliarus. Grei?iausiai d?l to jis sugr??o ? Rom?. 1735 metais Romos
Tordinona
teatrui Pergolezis para?? oper? ?Olimpiada" (
L’Olimpiade
). Ta?iau ji buvo taip prastai atliekama, kad, anot pasakojim?, ?i?rovas pasirodymo metu paleido Pergoleziui ? galv?
apelsin?
. 1735 metais vasar? kompozitorius sunkiai susirgo. Jis dar sp?jo para?yti komi?k? oper? ?Flaminijas" (
Il Flaminio
), kuri buvo s?kmingai atlikta Neapolyje. ?ios operos librete minima, kad Pergolezis dirbo tuo metu
vargonininku
.
1736 metais
liga
Pergolez? privert? pasitraukti ? pranci?kon? kapucin? vienuolyn?
Pocuolyje
?alia Neapolio. Tuomet jis padovanojo turt? tetai nam? ?kvedei Cecilijai Giorgi. Vienuolyne prie? pat mirt? Pergolezis para?? garsiausius savo k?rinius: ?Stabat mater“ ir ?Salve Regina“. Pergolezis mir? 1736 met? kovo 16 d. Pocuolyje (pagal kitus ?altinius ? kovo 15 ar kovo 17). Jis buvo palaidotas bendrame varg?? kape prie Pocuolio katedros. Sp?jama kompozitoriaus mirties prie?astis ?
tuberkulioz?
. Markizas Domenico Corigliano di Rignano, kuris tuo metu tur?jo ?Stabat mater“ rankra?t?, pasir?pino Pergolezio atminimo lenta Pocuolio katedroje. V?liau ?i lenta perkelta ? katedroje kompozitoriui skirt? atminimo koply?i?.
[2]
Pergolezis nebuvo ved?s, netur?jo vaik?. ?inoma, kad kompozitorius buvo ?simyl?j?s kilming? panel? Marij? Spinelli, kuriai ?eima u?draud? u? jo tek?ti. Marija mir? 1735 metais d?l ?sudau?ytos ?irdies“.
Po mirties Pergolezio populiarumas staiga i?augo. Atsirado leid?j?, kurie, nor?dami pasipelnyti, jo vardu i?leisdavo anoniminius k?rinius. Tod?l yra keblu nustatyti tikr?j? Pergolezio k?rybin? palikim?. Nors kompozitoriui priskiriama apie 320 k?rini?, tik 32 i? j? yra neabejotinai jo. Vienuolikoje Pergolezio rankra??i? i?lik? 8 k?riniai, tarp j? ir ?Stabat mater“.
[3]
Pergolezio k?rinius (25 tomai) Romoje 1939-1941 metais i?leido F. Caffarelli.
Kantata ?Stabat mater“ yra para?yta C minoru soprano ir alto vokaliniam duetui ir styginiams. Lotyni?kame XIII am?iaus pranci?kon? vienuoli? sukurtame sekvencijos tekste "Stabat mater dolorosa" (Stovi motina skausminga) parodomos ?v?. Mergel?s Marijos kan?ios d?l nukry?iuoto s?naus Kristaus. ?Stabat mater“ bene paskutinis, labiausiai ?inomas
[4]
kompozitoriaus k?rinys, vienas da?niausiai atliekam? baroko muzikos k?rini?. Kantata para?yta Neapolio
Santa Maria dei Sette Dolori
ba?ny?ios kilming?j? bendruomenei: ja nor?ta pakeisti
Alessandro Scarlatti
to paties pavadinimo k?rin?.
?anas ?akas Ruso
k?rinio ??angos duet? pavadino puikiausiu, ypa? jaudinan?iu i? bet kurio kompozitoriaus para?yt?.
[5]
Pergolezio ?Stabat mater“ su Lietuvos kameriniu orkestru, vadovaujamu Sauliaus Sondeckio, ne kart? yra atlik?s mergai?i? choras "
Liepait?s
". Jo opera ?Tarnait? ? ponia“ buvo pastatyta
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
1970 metais (re?isier?
Vlada Mik?tait?
).
[6]
- ↑
Oxford Music Online
- ↑
Oxford Music Online
- ↑
Francesco Degrada. ?Pergolesi studies“, t. I. Pendragon Press, ? 1986, p. 6
- ↑
?Stabat Mater“. Courier Dover Publications, ? 1997. Introduction
- ↑
Francesco Degrada. ?Pergolesi studies“, t. I. Pendragon Press, ? 1986, p. 3
- ↑
Lietuvi?koji enciklopedija, t. 17, p. 782.