Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gediminas Baravykas
(
1940
m.
baland?io 12
d.
Pasvalyje
?
1995
m.
vasario 25
d.
Vilniuje
) ?
Lietuvos
dailininkas architektas.
Remiantis koleg? pasakojimais, vienas svarbiausi? G. Baravyko architekt?ros bruo?? ? emocinis paveikumas, kuris atsispindi ir interjeruose.
[1]
1958
m. baig?
Vilniaus Salom?jos N?ries vidurin? mokykl?
.
1964
m. baig?
Lietuvos SSR valstybin? dail?s institut?
.
Nuo 1964 m. dirbo Miest? statybos projektavimo institute:
1970
?
1975
m. grup?s vadovas, 1975?
1984
m. vyriausiasis projekt? architektas, nuo 1984 m. skyriaus vir?ininkas. 1985?
1987
m. instituto vyr. architektas. Nuo
1978
m.
SSKP
narys. 1987?
1990
m. Vilniaus miesto vyr. architektas.
1988
m. SSRS dail?s akademijos docentas. 1990?
1992
m. Miest? statybos projektavimo instituto skyriaus vyr. architektas. 1992?
1995
m. projektavimo firmos ?Urbis“ vadovas.
[2]
[3]
2010
m. kovo 1 d. Vilniaus miesto vald?ia ?nipi?k?se esan?iai bevardei gatvei suteik? architekto vard?.
- 1972
m. paminklai kovotojams u? kol?kin? kaim? (
?aki? raj.
), revoliucionieriui
Zigmui Angarie?iui
(Vilnius, skulpt.
Alfonsas Ambrazi?nas
)
- 1973
m.
Jono Ragausko
antkapinis paminklas (Vilnius, skulpt.
Steponas ?arapovas
)
- 1974
m.
Vilniaus miesto santuok? r?mai
(Vilnius)
- 1974 m. poet?s
Salom?jos N?ries
paminklas (Vilnius, su
Gy?iu Ramuniu
, skulpt.
Vladas Vild?i?nas
)
- 1977
m. dviej? sali? kino teatras ?Maskva“ (Vilnius)
- 1977 m. memorialas koncentracijos stovyklos ?Oflag-53“ vietoje (
Pag?giai
, skulpt. S. ?arapovas)
- 1977?1978 m. buv.
Vilniaus auk?toji partin? mokykla
ir jos bendrabutis, dab.
Vilniaus pedagoginio universiteto
antrieji r?mai (Vilnius, su G. Ramuniu)
- 1979
m. paminklas komjaunuoliams pogrindininkams (
Kaunas
,
S?jungos aik?t?
)
- 1980
m. buv.
LTSR revoliucijos muziejus
, dab.
Nacionalin? dail?s galerija
(Vilnius, su
Vytautu Vieliumi
)
- 1983
m. paminklas Lietuvos partizanams pogrindininkams (Vilnius)
- 1984 m. Civilin?s metrikacijos biuras (
Anyk??i? koply?ia
)
- 1984 m.
?e?kin?s
visuomeninis prekybos centras (Vilnius, su
K?stu?iu Pempe
, Gy?iu Ramuniu)
- 1984 m. IX forto memorialinis ansamblis (Kaunas, su V. Vieliumi, skulpt. A. Ambrazi?nas)
- 1985
m. poilsio namai prie Bild?io e?ero (
Vilniaus raj.
, su K. Pempe, G. Ramuniu)
- 1987 m. aik?t? su skulpt?ra ?Pirmosios kreg?d?s“ (Vilnius, su
Algimantu Nasvy?iu
,
Vytautu Nasvy?iu
, skulpt.
Juozas Mik?nas
)
- 1993
m. gamykla ?AMH Elgama“ ir vie?butis (Vilnius, su kitais)
- 1994
m. paminklas kompozitoriui
Juozui Naujaliui
(
Raudondvaris
,
Kauno raj.
, skulpt.
Leonas ?uklys
)
- 1994 m.
Senosios Var?nos ?v. arkangelo Mykolo ba?ny?ia
(su arch.
Brunonu Bakai?iu
)
- 1996
m.
Palaimintojo Jurgio Matulai?io ba?ny?ia
(Vilnius, su kitais)
Vilniaus miesto savivaldyb?s
vald?ia
2010
m.
kovo 1
dien? pri?m? nutarim? suteikti kelioms bevard?ms Vilniaus gatv?ms pavadinimus. Buvo nutarta bevard? gatv? prie ?Forum Palace“ arenos, tarp
Konstitucijos prospekto
ir Up?s gatv?s pavadinti architekto garbei, juoba netoliese stovi architekto projektuota Nacionalin? meno galerija. Buvo numatyta surengti oficial? gatv?s atidarym?
baland?io 12
dien?, ta?iau d?l paskelbto valstybinio gedulo po
Lenkijos
delegacijos l?ktuvo aviakatastrofos prie
Smolensko
, i?kilm?s atid?tos ? penktadien?,
baland?io 16
dien?. Jos ?vyko 16 valand?. Susirinko architekto giminai?iai ir buv? darbo kolegos, grojant orkestrui buvo atidengta lentel? ?Gedimino Baravyko gatv?“. I?kilm?s prat?stos
Lietuvos architekt? s?jungos
b?stin?je, parodytas 6 minu?i? filmas apie architekt?.
[4]