Gajus Julijus Cezaris
(
lot.
Gaius Julius Caesar
,
100 m. pr. m. e.
liepos 13
d. ?
44 m. pr. m. e.
kovo 15
d.) ?
Romos
valstyb?s veik?jas, karvedys, ra?ytojas, kil?s i? patricij? Julij? gimin?s.
[1]
[2]
Per
gal? karus
u?kariav?s
Galij?
Cezaris i?pl?t?
Romos valstyb?s
ribas iki ?iaur?s
Atlanto
pakrant?s ir prie Romos prijung? vis? dabartin?s Pranc?zijos teritorij?, taip pat buvo ?siver??s ?
Brit? salas
. Gajus Julijus Cezaris tur?jo puikius karinio stratego ir taktiko geb?jimus, nugal?jo prie?ininkus pilietiniame kare ir tapo Romos valstyb?s valdovu. Kartu su
Gn?jumi Pomp?jumi
prad?jo rom?n? visuomen?s ir valstyb?s reform?, kuri jau po jo mirties l?m?
Romos imperijos
susiformavim?.
Gyveno
Graikijoje
ir
Ma?ojoje Azijoje
.
78 m. pr. m. e.
gr??o ? Rom? ir kovojo su savo prie?ininkais. Karinei praktikai b?dingi dr?s?s taktiniai manevrai, sumanus naujos technikos panaudojimas, tiekimo tarnybos stiprinimas. Puolimo ir gynimosi veiksmus laik? lygiareik?miais ir sumaniai derino. Cezario laikais padid?jo vyriausiojo vado ir legion? vad? reik?m?. I?liko 7 ?Gal? karo u?ra??“ ir 3 ?Pilietinio karo u?ra??“ knygos.
61
-
60 m. pr. m. e.
vald? provincij?
Ispanijoje
.
60 m. pr. m. e.
gr??o ? Rom? ir su
Pomp?jumi
bei
Krasu
sudar? I
triumvirat?
.
58 m. pr. m. e.
paskirtas Narbonos Galijos vietininku. Iki
51 m. pr. m. e.
u?kariavo vis? Galij?, atr?m? german? puolimus,
55
-
53 m. pr. m. e.
sureng? s?kmingus karo ?ygius ?
Britanij?
ir Germanij?.
49 m. pr. m. e.
su kariuomene per?eng?
Rubikono up?
(ji skyr? Cezario valdomas sritis nuo
Italijos
) ir prad?jo kov? su Pomp?jumi d?l vald?ios (
53 m. pr. m. e.
?uvus
Krasui I
triumviratas
i?iro).
48
-
45 m. pr. m. e.
nugal?jo Pomp?jaus ir jo ?alinink? kariuomenes. Lemiamas m??is ?vyko ties
Farsalu
. Po Farsalo m??io nusivijo Pomp?j? ? Egipt?, kur pad?jo soste ?sitvirtinti Kleopatrai VII, o jos 47 m. pr. m. e. gimus? s?n? Ptolem?j? XV Cezarion? pripa?ino savo s?numi.
[3]
I? Egipto Julijus Cezaris patrauk? ? Ma??j? Azij?, kur nugal?jo Mitridato VI s?n? ir Pomp?jo r?m?j?
Farnak? II
prie Zelos.
[4]
Sutelk?s vald?i? (diktatorius ir liaudies trib?nas iki gyvos galvos, tur?jo cenzoriaus ?galiojimus), nebesilaik? populiari? demokratini? id?j?. Nors formaliai egzistavo respublika ir Cezaris atsisak?
Marko Antonijaus
pasi?lymo kar?nuotis
[5]
, Romoje buvo ?vesta Cezario karin? diktat?ra. Cezaris stiprino centralizuot? vald?i?, naikino provincij? atskirum? nuo Italijos ir konsolidavo
Vidur?emio j?ros
baseino vergvald?ius. Mok?jo laviruoti tarp ?vairi? socialini? grupi?.
46 m. pr. m. e.
reformavo
kalendori?
- metai tur?jo 365 dienas ir kas ketveri metai buvo pridedama papildoma diena.
[6]
Respublikos institucij? siaurinimas suk?l? senato respublikon? opozicij?.
Bruto
ir
Kasijaus
vadovaujami s?mokslininkai
Cezar? nu?ud?
.
Po Juliaus Cezario mirties
Romos forume
buvo pastatyta
Cezario ?ventykla
. Cezario
asmenyb?s kult?
prad?jo Romos imperatorius
Augustas
. V?liau dauguma valdov? dom?josi Juliaus Cezario historiografija - tarp j?
Napoleonas III
, prad?j?s, ta?iau nepabaig?s ra?yti mokslinio darbo apie Cezar?. Taip pat rimtai dom?josi
Karolis VIII Maloningasis
,
Imperatorius Karolis V
,
Suleimanas Didysis
,
Henrikas IV Burbonas
ir
Liudvikas XIII
(i?vert?s komentarus ? pranc?z? kalb?).
Julius Cezaris laikomas
cezarizmo
ikona. Cezarizmui b?dingas stiprus charizmati?kas lyderis, kurio vald?iai b?dingas asmenyb?s kultas, j?ga paremtas valdymas, prievarta ?vedama
socialin? tvarka
ir reik?mingas
kariuomen?s
vaidmuo.
[7]
Kai kurios istorin?s asmenyb?s, tokios kaip
Napoleonas Bonapartas
ir
Benitas Musolinis
, save laik? cezaristais.
[8]
[9]
Napoleon? domino ne tik Cezario karin? karjera, ta?iau ir jo santykis su pla?iosiomis mas?mis, t. y., tai, k? galima vadinti
populizmu
.
[10]
Gerai ?inomos Juliaus Cezario fraz?s, paprastai cituojamos lotyn? kalba: ?
Veni, vidi, vici
“ ir ?
Et tu, Brute?
“.
Cezaris buvo laikomas vienu geriausi? oratoriumi ir prozos autoriumi
lotyn? kalba
. I?liko tik Cezario kar? aptarimai.
- Commentarii de Bello Gallico
(
Gal? karo u?ra?ai
) ? septynios knygos, kurios apra?o vien? i? jo kampanij? ? gal? ir pietin?
Britanij?
,
50 m. pr. m. e.
- Commentarii de Bello Civili
(
Pilietinio karo u?ra?ai
) ? pilietinio karo ?vykiai i? Cezario perspektyvos.
Kiti darbai istori?kai priskiriami Cezariui, bet yra abejojama d?l j? autoriaus:
- De Bello Alexandrino
(
Aleksandrijos karas
), kampanija ?
Aleksandrij?
,
- De Bello Africo
(
Afrikos karas
), kampanijos ?
?iaur?s Afrik?
,
- De Bello Hispaniensi
(
Ispanijos karas
), kampanijos ?
Pir?n? pusiasal?
.
Darbas
Commentarii de Bello Gallico
tradici?kai yra studijuojamas pirm?j? arba antr?j? met? lotyn? kalbos student?, d?l ai?kaus jo lotyn? kalbos stiliaus.
- ↑
Pilnas vardas po
42 m. pr. m. e.
,
Gaius Iulius Caesar Divus
(Lotyni?kai: GAIVS IVLIVS CAESAR) (?ra?uose
IMP?C?IVLIVS?CAESAR?DIVVS
). Taip pat, ?ra?uose,
Gaius Iulius Gaii Filius Gaii Nepos Caesar
- ↑
Blackburn, B and Holford-Strevens, L. (1999 corrected 2003).
The Oxford Companion to the Year
. Oxford University Press. p. 671
- ↑
Cezar, Julius. In: Margaret R. Bunson
Encyclopedia of Ancien Egypt
. Facts on File, 2002. P.96.
- ↑
James Allan Evans (ed.) Arts and humanities through the Eras. Ancient Greece and Rome 1200 B.C.E.-476 C.E. Detroit: Thomson Gale, 2004.
ISBN 0-7876-9384-7
. P. 28.
- ↑
Cezar, Julius. In: Margaret R. Bunson
Encyclopedia of Ancien Egypt
. Facts on File, 2002. P.96.
- ↑
James Allan Evans (ed.) Arts and humanities through the Eras. Ancient Greece and Rome 1200 B.C.E.-476 C.E. Detroit: Thomson Gale, 2004.
ISBN 0-7876-9384-7
. P. 28.
- ↑
Caesarism, Charisma, and Fate: Historical Sources and Modern Resonances in the Work of Max Weber
. Transaction Publishers. 2008. p.
34
.
- ↑
Brown, Howard G. (2007-06-29). ?Napoleon Bonaparte, Political Prodigy“.
History Compass
.
Wiley
.
5
(4): 1382?1398.
doi
:
10.1111/j.1478-0542.2007.00451.x
.
- ↑
Hartfield, James (2012-09-28).
Unpatriotic History of the Second World War
. John Hunt Publishing. p. 77.
ISBN
9781780993799
.
Suarchyvuota
i? originalo 2019-12-28
. Nuoroda tikrinta
2019-08-20
.
- ↑
Canfora, pp. 12?13
Vikicitatos