Fridtjof Nansen norv. Fridtjof Nansen
Gim?	1861 m. spalio 10 d. Oslas , Norvegija
Mir?	1930 m. gegu??s 13 d. (68 metai) Lysakeris , Norvegija
Sutuoktinis (-?)	Eva Nansen
Vaikai	Odas Nansenas
Veikla	keliautojas, okeanografas, diplomatas, politinis ir visuomen?s veik?jas
?ym?s apdovanojimai
Nobelio taikos premija
Vikiteka	Fridtjof Nansen
Para?as

Fritjofas Nansenas ( norv. Fridtjof Nansen , 1861 m. spalio 10 d. Store Frenas prie Kristianijos, dab. Oslas ? 1930 m. gegu??s 13 d. Lysakeris prie Oslo) ? Norvegijos keliautojas, okeanografas, Arkties tyrin?tojas, diplomatas, politinis ir visuomen?s veik?jas. ^[1]

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mokslin? veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1880 m. baig? mokykl?, mok?si zoologijos Kristianijos universitete , nuo 1897 m. universiteto profesorius. 1902 m. F. Nansenas Kristianijoje ?k?r? centrin? okeanografijos laboratorij?. Jis patobulino srov?s grei?io matavimo metodik?, sukonstravo batometr? , tiksl? areometr? .

?Fram“ ekspedicija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1888 ? 1889 m. su O. Svedrupu ir kitais keturiais keliautojais slid?mis per?jo pietin? Grenlandij? i? ryt? ? vakarus nuo Gyldenveleso fiordo iki Ameraliko fiordo ir nustat?, kad sal? dengia ledynai. 1893 m. su O. Svedrupu laivu ?Fram“ i?plauk? i? Kristianijos, tik?damiesi pasinaudodami j?r? srov?mis ir led? dreifu pasiekti ?iaur?s a?igal? . 1893 m. rugs?jo m?n. ? ?iaur?s vakarus nuo Naujojo Sibiro sal? laivas ??alo ir ?m? dreifuoti ? ?iaur?s vakarus, art?damas prie ?iaur?s a?igalio. Po met? laivas pasiek? 83°24' ?iaur?s platumos, ta?iau pakeit? krypt?. F. Nansenas, suprat?s, kad laivu a?igalio nepasieks, laivui vadovauti paliko O. Svedrup?, o pats 1895 m. kovo m?n. su F. H. Johansenu (1867?1913) ?unimis kinkytomis rog?mis patrauk? a?igalio link. Po trij? savai?i? pasiek? 86°14' platum?, tur?jo pasukti atgal. Liepos m?n. keliautojai pasiek? Prano Juozapo ?em? ir liko ?iemoti. 1896 m. pavasar? i?keliavo ? pietvakarius, nor?dami pasiekti ?picbergen? , bet bir?elio m?n. juos netik?tai surado F. D?aksono brit? ekspedicija, su kuria jie 1896 m. rugpj??io m?n. gr??o ? Norvegij?. Beveik tuo pa?iu metu gr??o ir i? ledo netoli ?picbergeno i?silaisvin?s laivas ?Fram“. Dreifo metu atlikti tyrimai paneig? nuomon?, kad Arkties vandenynas seklus, buvo surasta netgi dideli? gelmi?, nustatyta vandenyno vandens masi? strukt?ra, atrasta ?em?s sukimosi ?taka led? jud?jimui.

Politin? veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1906 ? 1908 m. F. Nansenas ? pirmasis Norvegijos ambasadorius Did?iojoje Britanijoje , po Pirmojo pasaulinio karo ? Norvegijos delegatas Taut? S?jungoje , nuo 1921 m. rugpj??io m?n. Taut? S?jungos Vyriausiasis pab?g?li? komisaras. Siekdamas pad?ti rus? pab?g?liams, po 1917 m. Spalio perversmo palikusiems t?vyn?, ?steig? special? dokument? ? pab?g?li? identifikacin? kortel?, kuri prad?ta vadinti ? Nanseno pasu “. 1921 m. organizavo pagalb? badaujantiems Pavolgio gyventojams. Jis organizavo pab?g?li? perk?lim? ir pri?mim? po 1922 m. Turkijos ir Graikijos karo , dalyvavo paramos operacijose 1924 m. perkeliant arm?n? kilm?s asmenis i? Sirijos .

?vertinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• 1922 m. apdovanotas Nobelio taikos premija
• Jo vardu pavadinti:
  • Nanseno kalnas , Tian ?anis ;
  • Nanseno s?siauris , Kanada ;
  • Nanseno fiordas , Grenlandija ;
  • Nanseno dubuma , Arkties vandenynas .
• ?steigtas Nanseno pab?g?li? apdovanojimas .

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Slid?mis per Grenlandij?, 1890 m.
• Eskim? gyvenimas, 1891 m.
• Framas keliauja ? a?igal?, 1897 m.
• Norvegijos ?iaur?s poliarin? ekspedicija, 1893?1896. Tyrim? rezultatai, 1900?1906 m.
• Kelion? po Sibir?, 1914 m.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]