| Francois-Andre Danican Philidor
|
Portretas i? 1777 m. Londono antro leidimo knygos ??achmat? analiz?s pagrindai“.
|
| Pilnas vardas
| Francois-Andre Danican Philidor
|
|---|
| ?alis
| 
Pranc?zija
|
|---|
| Gim?
| 1726
m.
rugs?jo 7
d.
Dre
,
Pary?ius
,
Pranc?zija
|
|---|
| Mir?
| 1795
m.
rugpj??io 31
d.
(68 metai)
Londonas
|
|---|
| Titulas
| Stipriausias XVIII a. antros pus?s Europos ir pasaulio ?aid?jas
|
|---|
Fransua-Andre Filidoras
(
pranc.
Francois-Andre Danican Philidor
;
1726
m.
rugs?jo 7
d.
Dre
,
Ero ir Luaros departamentas
?
1795
m.
rugpj??io 31
d.
Londone
) ? muzikas, vienas i?
Pranc?zijos
komi?kosios
operos
k?r?j?, para??s daugiau kaip 20 oper? ir
?achmatininkas
: vienas i? stipriausi?j?
XVIII am?iaus
antrosios pus?s
Europos
ir pasaulio ?aid?j?. ?achmat? teoretikas. I?leido knyg? ??achmat? analiz?s pagrindai“, kuri tur?jo pasisekim?: buvo i?versta ? daugel? Europos kalb? bei pakartotinai i?leista 100 kart?.
[1]
[2]
F. Filidoras priklaus? giminei, kurios atstovai jau kelios kartos buvo
Pranc?zijos karali?
r?m? muzikantais. Karalius
Liudvikas XIII
jo senelio brol? Mi?el? Danikan? (
Michel Danican
), grojus?
obojumi
, su?av?tas jo grojimu ir prisimin?s anks?iau jam labai patikus?
ital?
obojinink? Filidori, pavadino Filidoru. ?i? pravard? v?liau prie vardo prisid?jo ir Mi?elio brolis ?anas Danikanas (
Jean Danican
), kurio s?nus Andre Danikanas Filidoras (
Andre Danican Philidor
;
1652
?
1730
) buvo irgi
kompozitorius
, taip pat, ir Fransua ? Andre Danikano Filidoro t?vas.
Fransua Filidoras gim?
1726
m.
rugs?jo 7
d.
Dre
miestelyje. Kai jis gim?, jo t?vui Andre Danikanui Filidorui (
Andre Danican Philidor
), buvusiam karaliaus
Liudviko XIV
r?m? muzikantui (
fagotas
), buvo 79 m., o motina, tre?ioji
[3]
(antroji
[4]
) t?vo ?mona Elizabeth Le Roy ? 48 metais jaunesn?. Fransua tur?jo i? viso 20 broli? ir seser?. Jo brolis i? ankstesn?s t?vo santuokos Anas Danikanas Filidoras (
Anne Danican Philidor
),
fleitistas
ir
kompozitorius
, buvo u? j? 45 metais vyresnis. Kai Fransua buvo 4 metai, t?vas mir? ir jis liko na?lai?iu.
Dveji metai po t?vo mirties, kai Fransua Filidorui buvo ?e?eri metukai, jis buvo priimtas
pa?u
?
Versalio r?m?
kapel?. D?ka muzikini? gabum? ir gero pasiruo?imo j? pri?m? 4-iais metais jaunesn?, nei numat? pri?mimo taisykl?s. Jis i?kart pateko ? grie?t? pa?? mokytojo ir kompozitoriaus Andre Kampra glob?.
1737
m. kai Fransua buvo 11 met?, jam leido pasirodyti su savo pirmuoju k?riniu karaliui
Liudvikui XV
. Karalius jaunojo atlik?jo pasirodymu liko patenkintas ir apdovanojo j? 5
luidorais
. Berniukas ir toliau k?r?
motetus
iki pat
1740
m., kai jam d?l
balso mutacijos
, teko atsisveikinti su kapelos
choru
.
Per praleistus kapeloje metus, jis su?inojo ir apie ?aidim?, kuris pakeit? likus? jo gyvenim?. Kiekvien? ryt?
Pranc?zijos karalius
i?klausydavo koply?ioje aukojamas
Mi?ias
ir joms pritariant?
chor?
. Da?nai muzikantams tekdavo palaukti atvykstan?io
monarcho
, tad buvo nusistov?jusi praktika, kad, kai kurie i? j?, ?degindavo“ laisv? laik?, ?aisdami ?achmatais ant ?alia ?ventov?s pastatyt? stal?, nes
kortomis
?ventov?je nebuvo leid?iama ?aisti. B?tent ten, Fransua Filidoras ir susipa?ino su ?iuo ?aidimu. Kai jam buvo 10 met?, jis pats pasisi?l? vyresniam muzikantui, kurio partnerio t? dien? nebuvo, su?aisti ?achmat? partij?. Vyro nuostabai, jis patyr? prie? vaik? pralaim?jim?. Tai neliko nepasteb?ta ir jau sekant? ryt? jo lauk? eilut? saugusi?j?, norin?i? i?bandyti j?gas su ma?uoju
talentu
.
Kai b?nant 14-kos F. Filidorui pasikeit? jo vaiki?kas balsas ir jam teko palikti r?m? kapel?, orkestre jis jau buvo stipriausiu
?achmatininku
ir prad?jo lankytis
Pary?iaus
kavin?se, kur savo ?aidimo meistri?kumu stebino visus. Pragyvenimui u?sidirbdavo mokydamas muzikos, dainuodamas bei perra?in?damas natas.
1741
m. F. Filidoras aptiko kavin? ?Re?ans“, kur prad?jo lankytis ir laim?jo ma?us prie? to meto pranc?z? intelektualus
Volter?
ir
Ruso
. Ten jis sutiko ir
Pranc?zijos
?achmat? ?empion?, kuris netrukus tapo jo mokytoju ?
Legal?
. ?iam tuo metu buvo 40 met? ir jis Pary?iuje netur?jo var?ov?. B?tent Legalis paskatino F. Filidor? prad?ti ?aisti ne?i?rint ? lent?. F. Filidorui tai nebuvo sunku, nes jis buvo ?prat?s naktimis, gul?damas lovoje, skai?iuoti variantus. Kai jis pasteb?jo, kad ?is ?aidimo b?das nesunkiai sekasi, prad?jo ?aisti vienu metu su dviem var?ovais. Kai
1744
m. vienas toks atvejis suk?l? did?iul? sensacij?, F. Filidoras buvo ?trauktas ?
pranc?z?
ra?ytojo
ir
filosofo
D. Didro
redaguojam?
Enciklopedij?
.
Susi?av?j?s ?achmatais Pary?iuje, ma?ai beskirdamas laiko muzikos mokiniams, juos prarado, nors muzika niekados jo s?mon?je nebuvo dingusi.
1745
m. jam pasi?l? organizuoti
Roterdame
talentingos 13-kamet?s
klavesino
muzikant?s
koncertus
. Jis sutiko, bet nuvyk?s ?
Olandij?
, su?inojo, kad koncertai d?l staigios muzikant?s mirties at?aukiami ir atsid?r? keblioje pad?tyje: be l??? gr??imui ir gyvenimui.
[4]
Tad ?m?si u?darbiauti mokydamas ir ?aisdamas tarptautin?mis ?a?k?mis,
[5]
ar ?achmatais, da?niausiai su
Anglijos
kariuomen?s
karininkais
Hagoje
. ?inia apie stipr? jaun? ?achmatinink? pasiek? angl?-oland? armijos vyriausi?j? vad?, kuris buvo ?achmat? gerb?jas. ?is pasir?pino, kad F. Filidoras gal?t? vykti ? Anglij?.
[6]
Anglijoje
jaun?j? ?achmatinink? sutiko gerai ir greitai jis pateko ? geriausi? Anglijos ?aid?j? kompanij?. Seras Abrahamas Jansenas ir Filypas Stama buvo puik?s
pranc?z?
kompozitoriaus
var?ovais, nors jis abu juos
Londono
Slauterio kavin?je ?veik?. Su F. Stama buvo ?aid?iamas ne?prastas 10 partij? ma?as, kuriame lygiosios buvo u?skaitomos, kaip Stamos laim?jimas. Net ir tokiomis taisykl?mis F. Filidoras laim?jo (+8, -1, =1, oficialus rezultatas 8:2). Nuo to laiko jis buvo laikomas stipriausiu pasaulyje.
1751
m. su?inoj?s, kad
Pr?sijos karalius
Fridrichas II
m?gsta
?achmatus
, F. Filidoras i?vyko ?
Berlyn?
. Lank?si
Potsdame
, kur buvo Fridricho Did?iojo r?mai. ?ia jo var?ovais, kuriems F. Filidoras duodavo lengvat?
?irg?
, buvo karaliaus r?m? ?aid?jai, su kai kuriais i? j?,
karalius
?aisdavo ?achmat? partijas. Karalius steb?jo jo ?aidim?, bet su juo ne?aid?. Berlyne jis dar ?aid?, ne?i?r?damas ? lent?, simultan? su trimis ?aid?jais, kur? laim?jo. Lankydamasis Berlyne, jis ne tik ?aid? ?achmatais, bet ir gilino savo ?inias
muzikoje
ir kompozicijoje. Sekan?i? met? viduryje jis paliko
Pr?sijos
sostin? ir vyksta pas Valdeko princ?, kur 8 m?nesius naudojosi jo svetingumu. Dar tris savaites pavie??j?s
Heseno
-
Kaselio
landgrafo
r?muose, F. Filidoras gr??o ?
Anglij?
.
[7]
F. Filidoro biustas ant Pary?iaus operos teatro sienos
Po 9 met?,
1754
m., tur?damas 28 metus, F. Filidoras gr??o ?
Pary?i?
. ?ia jis savo veikl? pa?vent? muzikai ir ?achmatams.
1755
m. kavin?je ?Re?ans" jis laim?jo ma?? prie?
Legal?
, ta?iau muzika jo s?mon?je vis dar liko pirm?ja. Jo muzikiniam stiliui kelion?s tur?jo ?takos ? jis pager?jo, ta?iau jo kaip kompozitoriaus s?km? nebuvo garantuota. Pra?jus 9 metams po jo i?vykimo i? Pary?iaus daug kas j? buvo pamir?? kaip muzikant?. Jo pateiktas sakralin?s muzikos k?rinys, siekiant karaliaus r?m?
kapelmeisterio
posto, buvo ?vertintas ?kaip per daug itali?kas“ ir pareig? jis negavo. Tai past?m?jo F. Filidor? nuo sakralin?s muzikos pereiti ? komi?k?j?
oper?
.
1759
m. jis para?? pirm?j? oper? ?Batsi?vys Blezas“, kuri susilauk? ?i?rov? d?mesio.
1760
m.
vasario 13
d., b?damas 34-eri?, F. Filidoras ved? Angelique-Henriette-Elisabeth Richer, muzikant? ir
kompozitoriaus
dukter?. J? vedybos buvo s?kmingos: jiems gim? 7 vaikai (penki s?n?s ir dvi dukterys). ?eimyninis gyvenimas nesul?tino F. Filidoro veiklos.
F. Filidoras prad?jo kurti operas, kartais po dvi per metus: ?Sodininkas ir jo ponas“, ?Kalvis“ (1761 m.), ?San?a Pan?a savo saloje“ (1762 m.), ?Medkirtys, arba trys norai“ (1763 m.).
1764
m. suk?r? muzik? operai ?Burtininkas“, kurios
premjera
buvo sutikta ovacijomis.
1765
m. pagal
H. Fildingo
roman?
?Tomas D?onsas, rastinukas“ suk?r? oper? ?Tomas D?onsas“.
1766
m. para??, susilaukusi? didel?s s?km?s, pirm?j? savo tragedinio ?anro oper? ?Ernelind?“, kuri buvo rodoma 8 vakarus i? eil?s, bei susilauk?
karaliaus
pagyrimo. I? viso F. Filidoras para?? muzik? 20 oper?. Jis buvo giriamas d?l harmonijos, originalumo ir melodijos.
[6]
1772
m., kai F. Filidorui buvo 46-eri, jis i?vyko ?
London?
. Nuo
1775
m. daugiau d?mesio skyr? ?achmatams. Pakvietus Sent D?eimso
?achmat?
klubui kasmet,
?iem?
vyko ? London?, kur klubo nariams ved? ?achmat? u?si?mimus, o pas ?eim? ?
Pary?i?
gr??davo
vasar?
.
[5]
Tai truko apie 20 met?.
[1]
Jo ?aidimai, ne?i?rint ? lent? (su keturiais var?ovais), tapdavo spektakliais, pritraukian?iais ? klub? jo r?m?jus. Didel? F. Filidoro populiarum? parod? ir
1781
m. amerikie?io
i?rad?jo
,
mokslininko
ir
diplomato
Bend?amino Franklino
, kuris buvo ir ?achmat? m?g?jas, apsilankymas ?Re?ans“ kavin?je, norint gauti F. Filidoro autograf? ant knygos ??achmat? analiz?s pagrindai“. Kai B. Franklinas paliko kavin?, jos savininkas pasak?: ?Fransua, J?s k? tik ant savo knygos pad?jot autograf?
Amerikos
ambasadoriui
“! Vis tik, F. Filidoras niekados nebuvo palik?s
muzikos
, paskutinis jo muzikinis k?rinys sukurtas
1795
m.
F. Filidoro kelion?s tarp Pary?iaus ir Londono t?s?si iki
1792
m. B?damas 65 m. jis paliko
Pranc?zij?
paskutin? kart? ir nebegr??o. Nors jis palaik?
Pranc?zijos revoliucij?
, bet jo kelion?s ?
Anglij?
dav? naujajai Pranc?zijos vyriausybei pretekst? j? laikyti i?daviku. Po
1795
m., kai teroras prie? ?kontrrevoliucionierius“ buvo pasibaig?s, Filidoras kreip?si ? nauj?j? Pranc?zijos vyriausyb? pra?ydamas leisti gr??ti namo. Deja, jis buvo ?trauktas ? emigrant?, smerkiam? kaip i?davikai, s?ra??. Tad buvo pasmerktas leisti savo paskutines dienas svetur. Mir? Londone
1795
m.
rugpj??io 24
d.
[8]
Didel? reik?m? F. Filidoras skyr?
p?stininkams
?Jie yra partijos siela“ ra?? jis savo knygoje ??achmat? ?aidimo analiz?“. Pagal F. Filidor? p?stininkai turi b?ti i?d?styti nenutr?kstama grandine. Fig?roms skiriamas pagalbinis vaidmuo: jos turi pad?ti p?stininkams ver?tis ? priek?, trukdyti var?ovo kontr?aidimui ir ? kov? ?sijungti baigiamajame etape.
F. Filidoras pasi?l? ?aidimo technik?, padedan?i? p?stinink? grandinei ver?tis ? priek?, taip pat trukdan?i? var?ovo p?stinink? ver?im?si. Jisai pripa?ino p?stinink? centro reik?m?, nurod? jo stipryb?s ir silpnumo po?ymius.
F. Filidoras yra pateik?s ir kit? id?j?, kurios n?r? praradusios savo reik?m?s ir ?iais laikais.
Savo
?achmat?
id?jas jis neretai pagr?sdavo bendro pob?d?io samprotavimais, nepasitelkdamas ? pagalb? konkre?i? variant?, o tai jau buvo jau naujovi?kas pad?ties vertinimo b?das.
Didel? reik?m? teikdavo fig?r? tarpusavio s?veikai: ?Tikros atakos vykdomos, naudojant daug fig?r? ir retai atakuojama viena, ar dviem“, ? sak? jis.
Pagrindinis F. Filidoro nuopelnas yra tai, kad jis pirmasis susiejo visas ?achmat? partijos stadijas ? visum?, naudodamas fig?r? ir p?stinink? jud?jim? bendrojo plano vykdymui, o
taktik?
?
strategijai
. Jis suformulavo pozicinio ?aidimo pamatus, buvo pirmuoju ?achmat? strategu.
[1]
[9]
Kaip sak? R. Reti, jis buvo ?jis buvo did?iausiu ?achmat? m?stytoj? tarp vis? iki tol gyvenusi?“.
G. Kasparovas
knygoje ?Mano ??ymieji pirmtakai“ ra?o:
- ?Filidoras buvo tiek paj?gesnis u? savo am?ininkus, kad iki gyvenimo pabaigos su jais ?aisdavo tik duodamas jiems lengvat?. Tod?l pats reik?mingiausias
XVIII a.
?achmat? ?vykis buvo ne jo pergal?s, o absoliu?iai naujovi?ko vadov?lio ??achmat? ?aidimo analiz?“ i?leidimas… Filidoras pirmasis paband? … atrasti ? dar ?imt? met? iki
?teinico
? kai kuriuos bendruosius ?aidimo principus“.
[10]
1748
m. F. Filidoras gr??o ?
Olandij?
, kur para?? traktat? ??achmat? ?aidimo analiz?“. Jame buvo pateikiamos sugalvotos partijos, kuriose buvo rodoma, kaip prie
?achmat?
lentos reikt? strategi?kai teisingai organizuoti kov?. ?ioje
knygoje
jis pateik? savo legendin? teigin?, kad ?
p?stininkai
yra ?achmat? siela“. Taip jis nor?jo parodyti mobilios, paremtos p?stinink? grandin?s svarb?, vykdant s?kmingas atakas. Knyga tur?jo didel? pasisekim?:
brit?
generolas
Kumberlando
hercogas
u?sisak? 50 egzempliori?,
lordas
Sandvi?ius ? 10 ,
angl?
armijos
karininkai
? 119. I? viso
1749
m. buvo nupirkta 433 egzemplioriai. Netrukus knyga buvo i?versta ?
angl?
ir
vokie?i? kalbas
.
Partijos prad?ioje jis steng?si susieti atskirus ?jimus su b?simu ?aidimo planu, bet variant? detaliam nagrin?jimui neskyr? ypatingo d?mesio.
F. Filidoras analizavo ir s?kmingai juodaisiais ?aisdavo gynyb?:
1.e4 e5 2.?f3 d6
, kuri v?liau buvo pavadinta
Filidoro gynyba
.
Filidoro pad?tis,
1777
m.
|
|
| Lygiosios.
1.Bb3 Bb7 2. Ba3 e3. 3.Ba8 Kf3 4.Bf8+ Ke4 5.Be8+ Kd3 6.Bd8+
ir t. t.
|
F. Filidoras neatsisakydavo keitim? ir pad?ties supaprastinimo, jei tai vesdavo ? nauding? jam baigm?.
F. Filidoro
baigmi?
analizai: ?
bok?tas
ir
rikis
prie? bok?t?“, ?bok?tas ir
p?stininkas
prie? bok?t?“, ?
valdov?
prie? bok?t?“ (prie? bok?t? su p?stininku) ir kt. teb?ra svarb?s ir ?iuolaikin?je
?achmat?
baigmi?
teorijoje.
?Filidoro pad?ties“ ?inojimas ir ?iandien teb?ra naudingas visiems ?achmatininkams.
?inoma ir ?Filidoro taisykl?“ suformuluota ??achmat? ?aidimo analiz?s“ knygoje:
- ?Kai mano rikis ? baltalaukis, a? savo p?stininkus turiu laikyti juoduosiuose laukeliuose, nes tada gal?siu i?vyti var?ovo fig?ras, jei jos bandyt? ?sitvirtinti tarp p?stinink?“.
- ↑
1,0
1,1
1,2
Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. ? М.: Советская энциклопедия, 1990. ? С. 428?429. ?
ISBN 5-85270-005-3
- ↑
?Fransua - Andre Filidoras“
(angl?). Britanijos enciklopedija. Suarchyvuota i? originalo 2015-09-05
. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpj??io 11 d.
.
{{
cite web
}}
: CS1 prie?i?ra: netinkamas URL (
link
)
- ↑
G. Allen ir T. von der Lasa, The life of Philidor, musician and chess-player, Philadelphia 1863
- ↑
4,0
4,1
?Filidoras“
(angl?). Suarchyvuota i? originalo 2013-08-14
. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpj??io 11 d.
.
{{
cite web
}}
: CS1 prie?i?ra: netinkamas URL (
link
)
- ↑
5,0
5,1
?Fransua - Andre Danikanas Filidoras“
(angl?). 1832. Suarchyvuota i? originalo 2011-12-07
. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpj??io 11 d.
.
CS1 prie?i?ra: netinkamas URL (
link
)
- ↑
6,0
6,1
Я.И.Нейштадт. Некоронованные чемпионы ? М.: Физкултура и спорт, 1975. ? С. 8-47.
- ↑
G. Allen ir T. von der Lasa, The life of Philidor, musician and chess-player, Philadelphia: E.H. Butler & CO 1863. P.156.
- ↑
?Faktai apie Fransua Filidor?“
(angl?). Suarchyvuota i? originalo 2013-03-29
. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpj??io 11 d.
.
CS1 prie?i?ra: netinkamas URL (
link
)
- ↑
Шахматный словарь / гл. ред. Л. Я. Абрамов. ? М.: Физкултура и спорт , 1964. ? С. 363?366.
- ↑
Г. Каспаров. Мой великие предшественники, Американская легенда ? М.: РИПОЛ классик, Т1. 2005. С 14.
|
|