Fosforas (P)
Periodin? grup?	Nemetalas
Atomo numeris	15
I?vaizda	?
Atomo savyb?s
Atomin? mas? ( Molin? mas? )	30,973761(2) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	128 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1011,8 kJ/mol ( eV )
Elektron? konfig?racija	[Ne] 3s² 3p³
Chemin?s savyb?s
Kovalentinis spindulys	106 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	2,19 (pagal Poling?)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	-3;+3;+5
Termodinamin?s savyb?s
Tankis	1,82 g/cm³
?ilumin? talpa	? J/(K·mol)
?iluminis laidumas	0,235 W/(m·K)
Lydymosi temperat?ra	317,3 K
Lydymosi ?iluma	0,63 kJ/mol
Virimo temperat?ra	553 K
Garavimo ?iluma	12,4 kJ/mol
Molinis t?ris	17,02 cm³/mol
Kristalin? gardel?
Kristalin? gardel?	?
Gardel?s periodas	? A

Fosforas  ? cheminis periodin?s element? lentel?s elementas, ?ymimas P , eil?s numeris 15.

Vienintelis stabilus izotopas yra ³¹ P.

Pavadinimo kilm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Baltasis (geltonasis) fosforas tamsoje ai?kiai ?vie?ia. ?i savyb? leido 1669  m. Hamburgo alchemikui ir vaistininkui Hennig Brand bei jo pad?j?jui Kunckel atrasti ?? element?, tod?l jis atitinkamai ir pavadintas: gr. phos  ? ?viesa + phoros  ? ne?antis.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Fosfor? pirmasis 1669  m. i?gavo alchemikas H. Brandas, jis kaitino ?lapalo , kvarcinio sm?lio ir anglies mi?in?. 1743 m. buvo pasi?lytas pramoninis fosforo gavimo b?das, j? gaunant i? fosforito, kvarcinio sm?lio ir anglies esant 1100?1300 °C temperat?rai.

Paplitimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Laisvas fosforas gamtoje nerandamas, jis b?na pasiskirst?s mineraluose , daugiausiai fosfatuose, pvz., apatito , fosfarito, ambligonito, vivianito, ksenotimo, monacito ir kituose.

Naudojimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Raudonasis fosforas yra naudojamas degtukams , puslaidininkiams gaminti, taip pat metalurgijoje .

Fosforas organizme [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kartu su kalciu fosforo yra kauluose ir dantyse. Taip pat jo, susijungusio su baltymais ir riebalais yra ?vairiuose audiniuose. Med?iag? apykaitoje fosfatai svarb?s kaip energijos tiek?jai. Fosforo junginiai veikia genetin?s informacijos perdavimo procesus. Sutrikus fosforo apykaitai, grei?iau susergama rachitu , kraujagysli? ateroskleroze, jau?iamas nuovargis, protinis ir fizinis nedarbingumas.

Fosforo yra gr?duose, ank?tin?se dar?ov?se, rie?utuose, ?irniuose, avi?? kruopose, ?uvyje, piene, m?soje.

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Bronius Matulis, Vitalijus Janickis, Neringa Petra?auskien?. Chemijos pagrindai . Kaunas: Technologija, 2006, 309?310 p. ISBN 9955-25-108-5 .

?is straipsnis apie chemin? element? yra nebaigtas . J?s galite prisid?ti prie Vikipedijos papildydami ?? straipsn?.