Fidelis Alechandras Kastras Rusas
(
Fidel Alejandro Castro Ruz
;
1926
m.
rugpj??io 13
d., Biranas ?
2016
m.
lapkri?io 25
d.) ?
Kubos
politikas. ?alies vadovas,
1959
m. nuvert?s diktatori? generol?
Fulchensij? Batist?
(
Fulgencio Batista
) ir tap?s ?alies ministru pirmininku. Nuo
1965
m. buvo
Kubos
komunist? partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius, nuo
1976
m. iki
2008
m. vasario 19 d. ?jo Kubos respublikos prezidento pareigas.
F. Kastras taip pat laikomas Kubos KP ?k?r?ju ir vadovu.
Fidelis Kastras ? imigranto i?
Ispanijos
, cukra?vendri? plantacijos savininko Anchelio Kastro
(Angel Castro)
bei jo vir?jos Linos Rus Gonsales
(Lina Ruz Gonzalez)
s?nus. Lank? kataliki?kas mokyklas Santjage, Orient?s provincijoje.
1945
m. ?stojo ?
Havanos
universiteto Teis?s fakultet?, studij? metu ?sitrauk? ? revoliucin? jud?jim?.
1947
m.
Dominikoje
dalyvavo kubie?i? bei Dominikos tremtini? nes?kmingame bandyme nuversti diktatori? generalisim?
Rafael? Truchilj?
(Rafael Trujillo)
. Kastro taip pat dalyvavo
1948
m. baland?
Kolumbijos
sostin?je
Bogotoje
vykusiose riau??se.
1950
m. baig? Havanos universitet?, ?gijo teis?s moksl? daktaro laipsn?, vert?si advokato praktika.
F. Kastras 1959 m. vizito JAV metu
1950
m. Fidelis Kastras ?stojo ?
Kubos Liaudies partij?
. Jis buvo vienas ?ios partijos kandidat? ? Atstov? r?mus rinkimuose, kurie tur?jo vykti
1952
m. bir?el?.
1952
m. generolui
Fulchensijui Batistai
(Fulgencio Batista)
?vykd?ius perversm?, nuvertus prezident? ir at?aukus rinkimus, F. Kastras organizavo kov? prie? diktatori?.
1953
m.
liepos 26
d. jis vadovavo sukilimui
Santjago de Kuba
mieste, kuriame dalyvavo 160 vyr?. 29 gyvi lik? sukil?liai, tarp j? F. Kastro ir jo brolis
Raulis
, buvo nuteisti 15 met? kal?ti. Po kiek laiko F. Batistai amnestavus sukil?lius, F. Kastro i?vyko ?
Meksik?
, kur ?k?r? ?
Liepos 26-osios jud?jim?
“. Jo tikslas buvo nuversti Kubos diktat?r?.
1956
m.
gruod?io 2
d. F. Kastro vadovaujama 82
revoliucionieri?
grup? laivu ?
Granma
“ atplauk? ? Orjenteso provincij? Kuboje. Po pirm?j? susid?rim? su kariuomene liko tik 12 nesugaut? ar nenu?udyt? kovotoj?, tarp j? broliai Kastrai,
?e Gevara
(
Che Guevara
). Jie atsitrauk? ?
Siera Maestros kalnyn?
ir t?s? partizanin? kar? prie? F. Batistos paj?gas. Augant partizan? skai?iui, F. Kastras s?kmingai kovojo prie? demoralizuot?, prastai vadovaujam? F. Batistos armij?. Ma??jant politinei paramai ?alies viduje ir vienam kariuomen?s pralaim?jimui sekant po kito, F. Batista
1959
m. sausio 1 d. paliko Kub?, t? pa?i? dien? sukil?liai (nedalyvaujant pa?iam Kastrui) ??eng? ? Havan?.
F. Kastras ? Havan? atvyko 1959 m. sausio 8 d. Kaip neabejotinas revoliucijos lyderis, F. Kastras tapo vyriausiuoju kariuomen?s vadu. Vasario 16 d. F. Kastro prad?jo eiti premjero pareigas, kurias ?jo iki
1976
m., kuomet ?m? eiti
Kubos
respublikos prezidento pareigas.
Fidelis Kastras susitikime su Brazilijos prezidentu
Lula da Silva
Havanoje
Kastro ? vald?i? at?jo remiamas daugumos Kubos gyventoj?, nes pa?ad?jo sugr??inti
1940
m. konstitucij?, sukurti s??ining? valdymo aparat?, atkurti visi?kas politines ir pilietines ?moni? teises, prad?ti vykdyti nuosaikias reformas.
1959
m. Kastras, tap?s Kubos vadovu, pertvark? valstybin? santvark?
socializmo
pagrindais ir
Kub?
paskelb? socialistine respublika. Privatus verslas ir pramon? buvo nacionalizuota, prad?tos vykdyti ?em?s ?kio reformos. Kadangi tai buvo vienintel? komunistin? valstyb? Amerikos ?emyne, ji nedelsiant tapo
?altojo karo
konfrontacijos tarp
Taryb? S?jungos
ir
JAV
objektu.
1960
m. buvo pasira?yta prekybos sutartis su TSRS, o ekonominius santykius su Kuba JAV visi?kai nutrauk?.
1961
m. JAV nutrauk? ir diplomatinius santykius su Kuba.
F. Kastras tik?josi
TSRS
paramos, siekdamas atlaikyti JAV spaudim?.
1961
m. baland?io m?n. JAV suorganizavo ? Kub? intervencij? ? apginklavo apie t?kstant? savanori? ir i?laipino juos Kuboje, ta?iau ?sibrov?liai buvo nugal?ti Kubos ginkluot?j? paj?g?.
1959
?
1962
m. JAV Centrin?s ?valgybos Vadyba organizavo kelis pasik?sinimus ? F. Kastro gyvyb?. Po nepavykusios JAV intervencijos, Kastro papra?? TSRS pagalbos. Atsakydama ? ?? pra?ym?, TSRS dislokavo
Kuboje
40 branduolin? ginkl? galin?ias ne?ti raket?, o tai
1962
m.
spalio
m?n. suk?l? pasaulin? kriz?, kurios metu i?kilo branduolinio konflikto tarp TSRS ir JAV gr?sm?. Ta?iau
Kubos kriz?
pasibaig?, kai Taryb? S?junga sutiko i?ve?ti branduolines raketas i? Kubos u? tai, kad JAV pa?ad?jo nebandyti nuversti Kubos vald?ios.
Fidelis Kastras i?liko premjeru iki
1976
m., kai pagal nauj? konstitucij? buvo sukurta Nacionalin? Asambl?ja. Kastras tapo svarbiausios jos dalies, Valstyb?s Tarybos, pirmininku. Jis i?laik? vyriausiojo kariuomen?s vado ir Kubos Komunist? Partijos generalinio sekretoriaus postus. Pagrindinis jo pad?j?jas buvo brolis Raulis, ginkluot?j? paj?g? ministras.
Kastro bandymai kurstyti
marksistines
revoliucijas kitose
Lotyn? Amerikos
valstyb?se ?lugo, ta?iau Kubos kariuomen? bendradarbiavo su TSRS ir dalyvaudavo ?vairiuose tre?iojo pasaulio ?ali? konfliktuose. Nuo
1975
m. iki
1989
m. Kubos karin?s paj?gos kariavo
Angolos
pilietiniame kare komunistinio Angolos I?laisvinimo Liaudies Fronto pus?je.
1978
m. Kubos kariai pad?jo
Etiopijai
kariauti prie?
Somal?
.
Devintajame de?imtmetyje Kastras, da?nai pareik?davo apie savo pasiry?im? atnaujinti Kubos diplomatinius santykius su JAV, jei jos nutrauks prekybos embarg?, ta?iau atsakym? i? JAV vald?ios nesulauk?. Taryb? S?jungos subyr?jimas
1991
m. Kubos vald?iai buvo netik?tas ir rei?k? dosni? TSRS subsidij? pabaig?. Kastro iniciatyva Kuboje prad?tas ekonomikos liberalizavimas, ta?iau d?l iki ?iol besit?sian?io JAV embargo Kubos ekonomin? pad?tis ir ?iomis dienomis yra sunki.
2006
m.
liepos 31
d. d?l pa?lijusios sveikatos respublikos prezidento pareigas Fidelis Kastro perdav? broliui
Rauliui Kastrui
.
[1]
2008
m.
vasario 19
d. paskelb?, kad nepriims kitos prezidento kadencijos ir pasitraukia i? ?alies prezidento pareig?.
[2]
2008
m.
vasario 25
d. jo brolis Raulis vieningai buvo i?rinktas Kubos nacionalin?s asambl?jos, kaip ?alies prezidentas.
[3]
Po kriz?s su
JAV
,
Kubai
u?mezgus diplomatinius ry?ius su Taryb? S?junga,
Kuba
tapo labai priklausoma nuo jos. ?i priklausomyb? sietina su ekonominiais santykiais ir karine parama. Taryb? S?junga atv?r? savo rink?
Kubai
. Taryb? S?jungai ir kitoms socialistin?ms ?alims teko did?ioji dalis
Kubos
eksporto. ?alia to, Taryb? S?junga teik? vis? ?manom? karin? pagalb? (teik? karin?s technologijas, siunt? ekspertus, karinius konsultantus). B?tent ?i pagalba leido Kubai sukurti palyginus stipri? armij?.
1968
m. ?aliai buvo suteiktos papildomos paskolos ir padidintas naftos eksportas.
Fidelio Kastro palaikyti artimi ry?iai su Taryb? S?junga suk?r? tam tikro lygio l??? santykiuose su ?e Gevara. ?e Gevara buvo labiau link?s vystyti ry?ius su
Kinija
.
Kubos vald?ia vadovaujama F. Kastro, kai kuriose ?alyse, ypa? JAV, kritikuojama d?l daug ?mogaus teisi? ir gerbtinos pilie?i? laisv?s neu?tikrinimo. O ?tai pasak F. Kastro ?alinink?, Kubai pavyko sukurti geriausi?
Lotyn? Amerikoje
sveikatos apsaugos ir ?vietimo sistem?.
Fidelis Kastras nuo pirmosios ?monos Mirtos Dias-Balart tur?jo s?n?, kurio vardas Fidelis ?Fidelitas“ Kastras Dias-Balartas. F. Kastras ir Mirta i?siskyr?
1955
m. Mirta paskui gyveno
Madride
,
Ispanijoje
. Ji i?tek?jo antr? kart?. Jos s?nus Fidelito gr??o ?
Kub?
ir dirbo Kubos atomin?s energetikos komisijoje, ta?iau buvo pa?alintas i? darbo t?vo iniciatyva.
Su antra ?mona, Dalija Soto del Valj?, Fidelis Kastras susilauk? penki? s?n?: Aleksisijo, Aleksanderio, Alechandro, Antonijo ir Anchelio.
Kol Fidelis dar buvo susituok?s su Mirta, jis tur?jo roman? su Naty Revuelta, jam gim? dukra Alina Fernandez-Revuelta. Alina i?vyko i?
Kubos
1993
m. ir ?iuo metu gyvena
Jungtin?se Amerikos Valstijose
. Ji kritikuoja t?vo vykdom? socialistin? politik?.
F. Kastro sesuo Chuanita Kastro (ispani?kai ?
Juanita Castro
) gyvena
JAV
nuo XX a. 7 de?imtme?io prad?ios.
Fidelis Kastro teigia es?s ateistas. Nuo vaikyst?s jis n?ra katalikas. Popie?ius
Jonas XXIII
ekskomunikavo Kastro,
1949
m. Popie?iaus Pijaus XII ?sakymu ekskomunikuoti komunistini? ?ali? vadovus. ?is veiksmas Kastro nepadar? didesn?s ?takos, nes jis prie? tai buvo i?si?ad?j?s Katalik? tik?jimo.
Popie?ius
Jonas Paulius II
aplank?
Kub?
1998
m.
2005
metais amerikieti?kas verslo ir finans? ?urnalas ?Forbes“ paskelb? turtingiausi? pasaulio ?moni? s?ra??. Pasak ?io ?urnalo, F. Kastro tur?jo 550 milijon? JAV doleri?. Es? daugiausia turto Kastro tur?jo valstybin?se ?mon?se.
2006
m. ?Forbes“ F. Kastro turt? ?vertino jau 900 milijon? JAV doleri?. ? ?iuos paskelbtus duomenis F. Kastro atsak?: ?Jei bus ?rodyta, kad a? turiu bent vien? doler? u?sienio banke, tai a? atsistatydinsiu“. I? esm?s prane?imai apie didel? Kastro turt? gal?t? b?ti pagr?sti, nes socialistin?je ?alyje, valstyb? ir F. Kastro kaip jos vadovas, kontroliuoja beveik visus ekonomikos sektorius.