Estonia (keltas)

?Estonia“
Kelto Estonia modelis Talino J?r? muziejuje
Bendra informacija
V?liava	Estija
Statytojas	?Meyer Werft“, Papenburgas , Vokietija
Nuleistas	1979 m. spalio 18 d.
Savininkas	1980?1988: ?Rederi Ab Sally“ 1988?1992: ?Effoa“ 1992?1993: ?Effdo 3 Oy“ 1993?1994: ?Estline Marine Co Ltd“
Nam? uostas	Talino uostas
Buv? pavadinimai	1980?1990: ?Viking Sally“ 1990?1991: ?Silja Star“ 1991?1993: ?Wasa King“ 1993?1994: ?Estonia“
B?sena	Nuskend?s
Charakteristikos
Tipas	keltas
Tona?as	15 566 t
Ilgis	157,02 m
Plotis	24,2 m
Grimzl?	5,56 m
Galia	17 652 kWt
Varomoji j?ga	4 × MAN 8L 40 /45
Greitis	21,2 mazgo
Keleiviai	1 190

?Estonia“ ? 1979 m. Papenburgo ( Vokietija ) laiv? statykloje pastatytas ma?in? ir keleivi? keltas. Kelet? kart? keit? savininkus, ?vairiu laiku vadinosi ?Viking Sally“, ?Silja Star“, ?Wasa King“. 1993 m. kelt? ?sigijo bendra Estijos ? ?vedijos ?mon? ?EstLine A/S“. Keltas pervadintas ? ?Estonia“ ir prad?jo kursuoti mar?rutu Talinas ? Stokholmas .

Katastrofos vietos koordinat?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

59°23′0″ ?. pl. 21°40′0″ r. ilg. / 59.38333°?. pl. 21.66667°r. ilg. / 59.38333; 21.66667 . Gylis ? 70?80 m.

Katastrofa [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1994 m. rugs?jo 27 d. 19.15 val. keltas i?plauk? i? Talino. Jame buvo 989 ?mon?s (803 keleiviai ir 186 ?gulos nariai), dauguma j? ? pagyvenusio am?iaus ?vedai . J?roje siaut? audra, v?jo greitis buvo apie 20 metr? per sekund?. Rugs?jo 28 d. apie 1 val. nakties d?l bang? ir vandens sl?gio kelto priekinis skydas atitr?ko, vanduo prad?jo pl?sti ? automobili? den?. Manoma, kad situacij? pablogino dar ir tai, jog keltas plauk? per dideliu grei?iu. Nuo ? denius patekusio vandens keltas pasviro ir prad?jo sk?sti. Paskutinis nelaim?s signalas priimtas 2.04 val.

Gelb?jimo sraigtasparniai atskrido ? nelaim?s viet? po poros valand?, v?liau atplauk? keleivinis keltas ?Mariella“. I?gelb?ti 137 ?mon?s (94 keleiviai ir 43 ?gulos nariai). Be ?inios dingo 757 ?mon?s (651 keleiviai ir 106 ?gulos nariai), atpa?inti 95 nuskend? ar vandenyje su?al? ?mon?s. Katastrofoje ?uvo 17 ?ali? pilie?iai, tarp j? trys lietuviai ^[1]. Tarp i?sigelb?jusi? buvo lietuvis vairuotojas Art?ras Tama?auskas. ^[2]

Tiriant katastrofos prie?astis, kelta daug versij?. ?iniasklaidoje buvo prane?im?, kad keltu buvo gabenami ? ?vedij? ginklai, atitek? Estijai i? pasitraukusios Rusijos armijos, tai gal?jo tapti jo ??ties prie?astimi. Taip pat buvo keliamos laivo susprogdinimo versijos.

Oficiali Estijos, Suomijos ir ?vedijos tarpvyriausybin? komisija padar? i?vad?, kad laivo katastrofos prie?astys buvo jo konstrukcijos tr?kumai ir nepalankios oro s?lygos. ^[3]

Kelto ?Estonia“ katastrofa ? did?iausia Europoje po Antrojo pasaulinio karo . ^[4]

V?lesni ?vykiai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2019 m. spal? Talino administracinis teismas patenkino ?uvusi?j? artim?j? pra?ym? prad?ti nauj? tyrim? ^[5].

Estijos premjeras Juri Ratas parei?k?, kad Vyriausyb?s nariai aptars ?Estonia“ katastrof? ir reikalavim? prad?ti nauj? tyrim?, kurio pra?o ?uvusi?j? artimieji.

2020 m. buv?s Estijos prokuroras Margus Kurmas parei?k?, kad nauja med?iaga i? laivo nuolau?? leid?ia manyti, jog keltas veikiausiai nuskendo susid?r?s su povandeniniu laivu ^[6]. M. Kurmas vadovavo 2004?2009 Vyriausyb?s komisijai, kuri tyr? kelto ?Estonia“ nuskendim? Baltijos j?roje 1994 m.

Naujausi tyrimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2021 m. bir?el? ?statymai, leid?iantys i? naujo tirti avarijos viet?, buvo patvirtinti ?vedijos ir Estijos parlament?. ^[7]^[8] I? karto po to ?vedijos tyr?jai paskelb? nuo 2021 m. liepos m?nesio prad?siantys naujus tyrimus avarijos vietoje. ^[9]

2023 m. liepos 25 d. ?Estonia“ priekin? rampa buvo i?kelta i? j?ros dugno ir mokslini? tyrim? laivu ?Viking Reach“ atgabenta ? Estijos ?iaur?je esan?io Paldiskio uost? tolimesniems tyrimams. ^[10]