?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Elektromagnetin? s?veika  ? viena i? keturi? pagrindini? fundamentali?j? s?veik? . Ji veikia tarp elementari?j? daleli? , turin?i? elektrin? kr?v? ir tarp elektri?kai neutrali? daleli?, kurios susideda i? dali?, turin?i? kr?v?. Pavyzd?iui, neutronas elektri?kai neutrali dalel?, ta?iau jis susideda i? turin?i? kr?v? kvark? . D?l to j? veikia elektromagnetin?s j?gos (jis turi nenulin? magnetin? moment? ).

Elektromagnetin?je s?veikoje dalyvauja kvarkai , elektronai , miuonai , taonai ir W bozonai ( ${\displaystyle W^{\pm }}$ bozonai).

Kvantin?je lauko teorijoje elektromagnetin?s s?veikos ne?iklis yra bemasis bozonas  ? fotonas .

Elektromagnetin? s?veika skiriasi nuo silpnosios ir stipriosios s?veikos tuo, kad tai yra toliveikos j?ga (kaip ir gravitacija ), atvirk??iai proporcinga atstumo kvadratui ( Kulono d?snis ). Nors elektromagnetin? s?veika daug stipresn? u? gravitacin?, didesniuose nei atomo dydis atstumuose ji ma?ai pasirei?kia, kadangi makroskopiniuose atstumuose teigiami ir neigiami kr?viai yra pasiskirst? beveik tolygiai ir did?ioji dalis med?iagos Visatoje yra elektri?kai neutrali.

Laidinink? su srove , patalpint? magnetiniame lauke veikia Ampero j?ga : ${\displaystyle {\vec {F}}_{A}=I\cdot [\Delta {\vec {l}}\times {\vec {B}}]}$

Elektring?j? dalel?, judan?i? magnetiniame lauke veikia Lorenco j?ga : ${\displaystyle {\vec {F}}_{L}=q\cdot [{\vec {V}}\times {\vec {B}}]}$

Elektromagnetin? s?veika ${\displaystyle 10^{36}}$ kart? stipresn? u? gravitacin? j?ga tuo pa?iu atstumu.