?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Ekonomin? kriz?  ? ry?kus pasaulio, ?emyno, ?alies ar regiono, atskiro ekonominio objekto ar subjekto ekonomin?s b?senos pablog?jimas. Ekonomin? kriz? gali i?sirutulioti net iki neramum? ar socialinio sprogimo. Pagal tam tikras teorijas ekonomin? kriz? yra nei?vengiama ekonominio ciklo dalis.

Kriz?s bruo?ai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ekonomin? kriz? pasirei?kia ?ymiu gamybos apimties suma??jimu, susiklos?iusi? gamybini? ir prekybini? ry?i? tr?kin?jimu, ?moni?, ?staig?, bank? bankrutavimu , nacionalin?s valiutos nuvert?jimu , biud?eto deficitu , nedarbo augimu , techninio atnaujinimo sul?t?jimu. Kriz?s metu suma??ja realios vidutin?s gyventoj? pajamos.

kai kurios ekonomin?s kriz?s turi ir kitas prie?astis, kaip antai Rusijos finans? kriz? 2003?2004 m buvo valstyb?s politikos padarinys, kai tiesiog valstyb?s institucij? sprendimu buvo kei?iamos pinig? kupi?ros. Visas ?mones i?tiko depresija ir gamybos pertr?kiai.

Kriz?s i?vengimo priemon?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iuolaikin?s socialiai orientuotos rinkos ekonomikos turi galing? svert? krizi? padariniams ?velninti ? mokes?i? politika , pal?kan? normos poky?iai , nacionalini? rezerv? panaudojimas, pastang? derinimas tarptautiniu mastu. Priemon?s kriz?s padariniams verslo subjektuose ?alinti.

Kriz?s pasi?ymi konkre?iais neigiamais padariniais ir verslo subjektams esan?iais kriz?s veikimo teritorijose. Jei tai ekonomin? kriz?, tai sul?t?ja ?moni? apyvartos, krenta vartotoj? produkcijos perkamumo galia, ma?iau nuperkama ?moni? pagamintos produkcijos. ?mon?s priverstos ma?inti pelno santyk? tuo apribodamos savo pl?tr?, darbuotoj? skatinim? ir investavimo veiksmus. Jei tai finans? kriz? tai pablog?ja pasiskolinimo galimyb?s, investavimas ? pl?tr?, naujausias technologijas, gamybin? baz?. Gali tekti net atleisti dal? darbuotoj?, kas padidin? darbo kr?vius likusiems ir pablogina ?mon?s konkurencines galimybes.

Kriz?s atveju diesnis darbo kr?vis tenka visiems verslo subjekt? dalims: administracijai, vadybos sektoriui, kitiems darbuotojams. Pa?iu s?kmingiausiu kriz?s sprendimo variantu b?t? laikoma naujausi? ?moni? veiklos planavim? metod?, vadybos sprendim?, dabo na?umo technologij? greitam ?diegimui ir pritaikymui.

Tod?l s?kmingam verslo subjekt? darbui b?tina dar ikikriziniu periodu aktyviai dom?tis ir diegti naujausias prieinamas darbo metodikas ir prieinamus pasiekimus. Tam tinka:

• naujausios publikacijos ekonomikos vystymo temomis periodiniuose laidiniuose
• naujausios mokslin?s ekonomikos vystymo teorijos ?vairi? ekonomikos specialist?, teoretik? ir ekonomikos praktik?
• naujausios skelbiamos verslo subjekt? apyvartos ir pardavim? didinimo teorijos
• verslo subjektams skirt? seminar? ir kit? speciali? rengini? steb?jimas ir dalyvavimas juose