Dykum?jimas

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dykum?jimo rizika pasaulyje.
   Labai didel?
   Didel?
   Vidutin?
I?d?i?vusi Aralo j?ra

Dykum?jimas  ? dirvos degradacija sausringo (aridinio), pusiau sausringo ir sauso subtropinio klimato srityse. [1] D?l to ple?iasi arba susidaro dykumos . Dykum?jim? sukelia v?jo i?pustymas, u?drusk?jimas , vandens atsitraukimas. Paprastai dykum?jimo prie?astys susijusios su tam tikra ?mogaus veikla ( antropogeninis dykum?jimas ), ta?iau gali b?ti ir nat?ralios, pvz., krituli? kiekio svyravimas, kai ilgi sausros laikotarpiai sukelia arba suintensyvina dykum?jim?.

Siekiant visuomen? pla?iau supa?indinti su dykum?jimo problema, Jungtin?s Tautos 2006-uosius buvo paskelb? Dykum? ir dykum?jimo metais.

Prie?astys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindin? ?mogaus sukeliama dykum?jimo prie?astis yra nuganymas , kai galvij? tankis esamomis klimato s?lygomis yra per didelis. D?l intensyvaus ganymo pa?eid?iama dirvos augalin? danga, o tai sukelia padidint? erozij? . [2]

Toliau seka mi?k? naikinimas, kas padaro ?em? atvir? erozijai, ir netinkama ?emdirbyst? , kada ?em? per trumpai paliekama atsigavimui, naudojamos netinkamos dr?kinimo , ?em?s dirbimo technologijos, netinkami augalai. D?l to kei?iasi dirvos sud?tis, intensyv?ja eroziniai procesai. Visa tai gali sustiprinti klimato poky?iai (?skaitant visuotin? at?ilim? ), kaip kad suma??j?s krituli? kiekis. [3]

?mon?s sausringose ?em?se gyvena ilg? laik? ir esant socialiniam stabilumui rasdavo b?d?, kaip s?kmingai i?vengti dirvos degradacijos. Dabartiniai dykum?jimo mastai yra kildinami i? spar?i? socioekonomini? ir politini? poky?i?. Pirmiausia tai stiprus gyventoj? augimas , kuris sukuria didesn? resurs? poreik?. Didinant maisto gavyb? yra suintensyvinama ?emdirbyst? , o kuro poreikiai patenkinami kertant mi?kus . Antra, valstybin? dykum?jim? patirian?i? ?ali? politika neretai tinkamai neskatina darni? ?emdirbyst?s praktik?, ?kininkams neskiriamas reikiamas d?mesys. Tre?ia, ?emdirbiai gyvena nestabiliomis s?lygomis, n?ra pakankamai ginama nuosavyb?s ? ?em? teis?. Tai sukuria iniciatyv? pasiimti i? ?em?s vis? ?manom? naud?, neinvestuojant ? jos i?saugojim?. Galiausiai d?l ?moni? migracijos ne visi naujai ?em? dirbti prad?j? ?mon?s ?ino b?dus, kuriais galima u?kirsti keli? dykum?jimui; tr?ksta mokym? apie darni? ?emdirbyst?. [4]

Dykum?jim? skatinantys veiksniai n?ra vien tik valstybi? vidaus politikos problema. Prie to prisideda ir tarptautin? prekyba , skatinanti Afrikoje ir kitose pasaulio dalyse auginti pardavimui skirtus augalus, reikalaujan?ius daug vandens ir alinan?ius ?em?, arba kitokiais b?dais siekti trumpalaikio, vietinius resursus naikinan?io pelno. Taip pat yra buv? atvej?, kai i?sivys?iusios ?alys ? besivystan?i? valstybi? rink? ?ve?a didelius kiekius d?l subsidij? pigi? maisto produkt? ir taip suma?ina vietini? ?emdirbi? pajamas bei galimyb?s investuoti ? ?em?s derlingum?. [5] [6]

Mastas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?ado e?ero plotas 1973?2001 m.

Sausringos ?em?s u?ima apie 40% visos ?em?s sausumos ploto; jose gyvena daugiau nei 2 mlrd. ?moni?, i? kuri? did?ioji dauguma (~90%) besivystan?iose valstyb?se. [7] Manoma, kad apie 70% sausring? ?emi? patiria dykum?jim?, i? kuri? kasmet netinkamais ?emdirbystei tampa apie 12 mln. hektar?. [8] [9] Did?iausi to mastai yra Afrikoje , ypa? Sahelio regione , ta?iau dykum?jimas pastebimas ir Azijoje ( Kinijoje , Indijoje , Irane , Mongolijoje , Pakistane , Sirijoje ), Piet? Amerikoje ( Peru , Bolivijoje , Kolumbijoje , Venesueloje ) bei Australijoje .

Pasekm?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dykum?jimas suma?ina ?em?s derlingum? ir vietini? gyventoj? galimybes apsir?pinti maistu, mediena kurui. Tai juos priver?ia persikelti ? kitas tos pa?ios valstyb?s vietas arba tapti tarptautiniais pab?g?liais . Kra?tutiniais atvejais dykum?jimas sukelia bad? , humanitarines krizes . Konkurencija d?l likusi? derling? ?emi? gali peraugti ? socialinius neramumus arba ginkluotus konfliktus . Be to, dykum?jimas neigiamai paveikia ?alies ekonomin? pad?t?, prarandamos pajamos, kurias b?t? galima gauti i? ?em?s ?kio. [10]

Dykum?jimas taip per kelia gr?sm? sausring? ?emi? ekosistemoms, jose esan?iai biologinei ?vairovei . [11] Taip pat gali sukelti arba sustiprinti ?moni? sveikatai pavojingas sm?lio ir dulki? audras (kaip kad geltonojo v?jo rei?kin? Ryt? Azijoje ).

Sprendimo b?dai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sm?lio pustym? stabdantys barjerai Tunise , ?iaurin?je Sacharoje .

D?l dykum?jim? sukelian?i? veiksni? ?vairiapusi?kumo, ?ios problemos sprendimai taip pat yra labai ?vair?s, juos reikia taikyti atsi?velgiant ? vietin? pad?t?. Populiariausi i? j?: [12]

  • Socioekonomini? dykum?jimo prie?as?i? ma?inimas.
  • ?vietimas apie darni? ?emdirbyst? ir jos metod? taikymas. Taip sustiprinamas ?em?s derlingumas, ma?inama erozija.
  • ?em?s ?kio produkcijos ?vairov?s didinimas, sausringoms ?em?ms tinkam? augal? r??i? populiarinimas.
  • Med?i? ir kit? dykum?jim? stabdan?i? augal? sodinimas. Jie suma?ina vandens ir v?jo erozij?, didina ?em?s derlingum?, ilgesn? laik? i?laiko dr?gm?.
  • Erozijos ma?inimas mechanin?mis priemon?mis, kaip kad barjer? statymas i? vietini? med?iag?.
  • Technologij? diegimas, kaip kad alternatyvi? energijos i?tekli? naudojimas vietoje medienos.

Jungtini? Taut? konvencija d?l kovos su dykum?jimu [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tarptautiniu mastu dykum?jimo klausimas buvo pirm? kart? pamin?tas 1970 -t?j? prad?ioje, paskatintas tuo laiku vykusios didel?s sausros ir bado Sahelio regione . 1977 m. Jungtin?s Tautos Nairobyje sureng? dykum?jimo aptarimui skirt? konferencij?. Buvo priimtas i?samus Veiksm? planas kovoje su dykum?jimu, ta?iau jis buvo teisi?kai ne?pareigojantis, tod?l j? pasira?iusios ?alys praktikoje nesi?m? beveik joki? veiksm?, o esami buvo prastai koordinuoti, ne?traukiantys vietini? gyventoj? ir neefektyv?s. [13]

1990-t?j? prad?ioje, i?augus kritikai d?l neefektyvios kovos su dykum?jimu, buvo prad?ta kalb?ti apie naujos tarptautin?s sutarties b?tinum?. Raginama Afrikos valstybi?, Jungtin?s Tautos tam tikslui ?steig? special? komitet?, kurio pagalba 1994 m. buvo paruo?ta Konvencija d?l kovos su dykum?jimu . Joje centrin? viet? u?ima dykum?jimo paveikt? ?ali? valstybin?s programos, kuriose su i?sivys?iusi? ?ali? finansine pagalba dykum?jim? siekiama spr?sti technologin?mis priemon?mis, ?vietimu ir naikinant socioekonomines ?em?s degradacijos prie?astis. Siekiant i?vengti ankstesni? klaid?, ? program? rengim? ir ?gyvendinim? turi b?ti ?traukiamos vietos bendruomen?s, ?emdirbiai, NVO . Iniciatyv? ?i? apa?ios“ skatinimas yra i?keltas kaip vienas i? did?iausi? prioritet?. [14]

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ United Nations Convention to Combat Desertification Archyvuota kopija 2011-12-21 i? Wayback Machine projekto., UNCCD
  2. ↑ Pierre-Marc Johnson, et al. Governing global desertification: linking environmental degradation, poverty and participation. Ashgate Publishing, Ltd., 2006, p. 2
  3. ↑ Fact Sheet Archyvuota kopija 2012-04-26 i? Wayback Machine projekto., UNCCD, p. 3
  4. ↑ Danish, Kyle W. International Environmental Law and the Bottom-up Approach: A Review of the Desertification Convention. Indiana Journal of Global Legal Studies, Vol. 3, No. 1, Fall, 1995, p. 139?141
  5. ↑ Danish, Kyle W. International Environmental Law and the Bottom-up Approach: A Review of the Desertification Convention. Indiana Journal of Global Legal Studies, Vol. 3, No. 1, Fall, 1995, p. 141?142
  6. ↑ Fact Sheet Archyvuota kopija 2012-04-26 i? Wayback Machine projekto., UNCCD, p. 3
  7. ↑ Trends in Sustainable Development 2008?2009, UN Department of Economic and Social Affairs, p. 26
  8. ↑ ?Drylands & Desertification“ . unesco.org . Suarchyvuotas originalas 2015-05-07 . Nuoroda tikrinta 2012-01-08 .
  9. ↑ Land and soil in the context of a green economy for sustainable development, food security and poverty eradication Archyvuota kopija 2011-12-20 i? Wayback Machine projekto., UNCCD, 2011, p. 3
  10. ↑ Fact Sheet Archyvuota kopija 2012-04-26 i? Wayback Machine projekto., UNCCD, p. 5
  11. ↑ Kassas M, Ahmad Y, Rosanov B. Desertification and drought: an ecological and economic analysis. Desertification Control Bulletin 1991, 20: 19-29.
  12. ↑ Desertification: a visual synthesis Archyvuota kopija 2011-12-20 i? Wayback Machine projekto., UNCCD, p. 19-26
  13. ↑ Danish, Kyle W. International Environmental Law and the Bottom-up Approach: A Review of the Desertification Convention. Indiana Journal of Global Legal Studies, Vol. 3, No. 1, Fall, 1995, p. 143?146
  14. ↑ United Nations Convention to Combat Desertification, Section 1: Action Programmes Archyvuota kopija 2011-12-21 i? Wayback Machine projekto., UNCCD
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Dykum?jimas&oldid=7200558 "