Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dovainoni? piliakalnis
|
Akmuo nuplautam piliakalniui atminti
|
|
Koordinat?s
|
|
Vieta
|
Kai?iadori? rajonas
|
Seni?nija
|
Rum?i?ki? seni?nija
|
Auk?tis
|
9-15 m
|
Plotas
|
23x13-6
|
Prie?pilis
|
sp?jamas
|
Naudotas
|
I t?kstantme?io vidurys ? XIII a.
|
?valgytas
|
1953, 1977, 1983, 1993
|
Tirtas
|
1957, 1992, 1994-1995 m.
|
Registro Nr.
|
AV2029/ 16198 /A1304
[1]
|
Dovainoni? piliakalnis
(arba
Kapitoni?ki? piliakalnis
) ?
piliakalnis
Kai?iadori? rajono savivaldyb?s
teritorijoje, tarp
Dovainoni?
ir
Kapitoni?ki?
kaim?,
Kauno mari?
?iaurrytiniame krante.
Piliakalnis ? trikampio formos kranto ky?ulys. ?laitai 9?15 m auk??io, stat?s. Dal? piliakalnio nuplov?
Nemunas
ir Kauno marios. I?liko 1/3 aik?tel?s (23 m ilgio ir 13 m plo?io ?iaurin?je, 6 m ? vakarin?je dalyje) ir 1/2 pylimo. Aik?tel?s ?iaur?s ryt? pakra?tyje yra 1 m auk??io ir 5 m plo?io (prie pagrindo) pylimas. Apie 2?3 m ?emiau piliakalnio aik?tel?s vakarin?je pus?je t?siasi 23 m ilgio ir 4?7 m plo?io kranto ky?ulys, kuris nuo piliakalnio atskirtas 10 m plo?io (vir?uje) ir 2 m gylio grioviu. Manoma ?ia buvus Dovainoni? papil? ar prie?pil?.
0,5 km ? ?iaur?s vakarus nuo piliakalnio yra buvusio Kapitoni?kiu pilkapyno vieta, apie 1 km ? pietry?ius yra
Dovainoni? pilkapynai
.
Piliakalnio ?valgomuosius archeologinius tyrimus
1953
m. atliko
Lietuvos istorijos institutas
,
1977
ir
1983
m. Mokslin?s metodin?s kult?ros paminkl? apsaugos tarybos,
1993
m. Kult?ros paveldo mokslinio centro archeologai.
1957
m. Istorijos institutas (vadov?
Ona Navickait?
) i?tyr? 278 m²,
1992
m.
Lietuvos nacionalinis muziejus
(tyrim? vadovas
Valdas Steponaitis
) 15 m² ir
1994
?1995 m. Istorijos institutas (tyrim? vadovas
Gintautas Zabiela
) 67,5 m² plot?.
Piliakalnyje aptiktas iki 3,75 m storio
kult?rinis sluoksnis
, ky?ulyje aptikta kult?rinio sluoksnio ?ymi?. Rasta titnago dirbini?, gele?inis peiliukas, lipdytos br?k?niuotu, grubl?tu ir lygiu pavir?iumi bei ?iestos keramikos. Piliakalnis datuojamas I t?kstantme?io prad?ia -
XIII a.
[2]
Piliakalnis ne kart? buvo sunaikintas, sudegintas. Septynis kartus piliakalnis buvo stiprinamas ir auk?tinamas, sutvirtinant mediniais r?stais. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kult?ros paminkl? enciklopedija. V. 1998. T. 2.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kult?ros paminkl? s?ra?as, V.,1993, p. 76.
- Archeologiniai tyrin?jimai Lietuvoje 1994 ir 1995 m., 1996, - P. 63-68.
- Valstyb?s archeologijos komisijos med?iaga. - KPC A. - F.1. - Ap.1. - B.25. - P.279, 281-289.
- K. Gukovskij. Kovenskij ujezd.- Kovno, 1892. - P.76.
- Konstantinas Avi?onis
,
Steponas Kolupaila
,
Ignas Kon?ius
. 20 kelioni? po Kauno apskrit?. - Kaunas, 1937. - P.40.
- Lietuvi?koji enciklopedija.- Kaunas, 1937. - P.1317.
- Steponas Kolupaila
. Nemunas.- Chicago, 1950. - P.1