Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dinastija
(
gr.
dynasteia
?vald?ia, vie?patavimas") ? tos pa?ios
gimin?s
monarch?
, vienas i? kito paveldin?i?
sost?
, seka. Kai kuriose
?alyse
, turin?iose senas
monarchijos
tradicijas
, ypa?, kai dinastijos suskilusios ? kelias
?eimas
, pagrindin? dinastija vadinama
gimine
.
Pirmosios dinastijos atsirado
senov?s Egipte
,
Babilonijoje
,
senov?s Irane
, labiausiai i?plito
viduram?iais
. Pagrindinis dinastijos principas ?
vald?i?
(sost?) paveldi vyriausias am?iumi vyri?kosios gimin?s
?p?dinis
. Tik kai kuriose valstyb?se, o nuo
XX a.
daugelyje ?ali? ?i teis? suteikta ir moteri?kosios gimin?s atstov?ms. Dinastija nutr?ksta, kai neb?ra sosto paveld?toj?, arba j? nutraukia
revoliucijos
,
perversmai
.
[1]
Europa
:
- Pranc?zija
?
An?u namai
,
Valua
,
Burbonai
,
Bonapartai
- Rusija
?
Riurikovi?iai
,
Godunovai
,
Romanovai
,
- Austrija
?
Babenbergai
,
Habsburgai
,
- Lenkija
?
Piastai
,
Jogailai?iai
,
- Lietuva
?
Gediminai?iai
,
- ?vedija
?
Vazos
,
Bernadotai
,
- Did?ioji Britanija
?
Plantagenetai
,
Vindzorai
- Vokietija
,
Pr?sija
?
Hohencolernai
- Turkija
-
Osmanai