Did?ioji Zimbabv?

?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Did?ioji Zimbabv? Dzimba-dza-mabwe

Did?iosios Zimbabv?s sien? liekanos
Did?ioji Zimbabv?
Koordinat?s	20°16′23″ p. pl. 30°56′03″ r. ilg. / 20.27306°?. pl. 30.93417°r. ilg. / 20.27306; 30.93417
Vieta	Zimbabv? , Masvingo provincija
Regionas	Piet? Afrika
Plotas	722 ha
Istorija
Pastatytas	XI a.
Sugriautas	XV a.
Laikotarpis	gele?ies am?ius
Tauta	?onai
Informacija
Kasin?jim? datos	nuo XIX a.
Vikiteka	Vikiteka Vikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.) : 364

Did?ioji Zimbabv? ( angl. Great Zimbabwe , ?on. Masvingo eZimbabwe ) ? senovinio miesto liekanos dabartin?s Zimbabv?s valstyb?s pietin?je dalyje, Masvingo provincijoje . V?lyvajame gele?ies am?iuje ?is miestas buvo Zimbabv?s karalyst?s sostine. Did?iosios Zimbabv?s statybos prad?tos XI a. ir t?s?si iki XIV a. Klest?jimo laikotarpiu miestas u??m? 722 ha plot?, sp?jama, kad ?ia gyveno ~18 000 ?moni?. Did?iojoje Zimbabv?je rezidavo karalyst?s valdovas, miestas buvo ?tvirtintas masyviomis sienomis , pastatytomis nenaudojant skiedinio . XV a. miestas d?l gerai ne?inom? prie?as?i? ?lugo ir buvo apleistas. Europie?iai apie Did?i?j? Zimbabv? pla?iau su?inojo XIX a. pab. Prad?ioje netgi buvo neigiama, kad ?? miest? pastat? juodaod?iai , nes netik?ta, kad jie gal?j? sukurti monumentaliosios architekt?ros statini? ( Rodezijoje buvo draud?iama teigti afrikieti?k? ?io statinio kilm?).

Miesto pavadinimas yra ?on? kilm?s, bet jo etimologija n?ra ai?ki ? si?lomi variantai yra ?didieji akmen? namai“, ?garbinimo namai“, ?mirusi?j? namai“. Piet? Rodezijai paskelbus nepriklausomyb?, Zimbabv?s pavadinimas pasirinktas naujajai valstybei.

Miesto teritorija buvo gyvenama nuo IV a. ?moni?, besivertusi? ?emdirbyste ir mok?jusi? apdirbti gele??. Akmenini? konstrukcij? statyba prad?ta XI a. ir t?s?si 300 met?. Did?ioji Zimbabv? yra vienas seniausi? ir masyviausi? statini? Piet? Afrikoje , savo am?iumi nusileid?ianti tik Mapungubvei ( PAR ). Svarbiausias miesto statinys yra vadinamas did?iuoju u?tvaru ? jis tur?jo 11 m auk??io ir 250 m ilgio sien?. ?is statinys yra did?iausias senovinis statinys visoje U?usachario Afrikoje . 1531 m. Did?i?j? Zimbabv? ( Symbaoe ) apra?? portugalas Vicente Pegado. Aplink did?j? u?tvar? gausu kit? archeologini? liekan?, kurios i?skiriamos ? ?kalv? kompleks?“ ir ?sl?nio kompleks?“. Manoma, kad ?ie kompleksai i?augo palaipsniui ? XII a. valdovo r?mai perkelti i? ?kalv? komplekso“ ? ?did?j? u?tvar?“, o XVI a. ? ? ?sl?nio kompleks?“.

Tarp ?ymiausi? Did?iosios Zimbabv?s radini? yra 8 Zimbabv?s Pauk??i? egzemplioriai, i?rai?yti ant miesto sien?. Taip pat rasta skal?no fig?r?li?, keramikos , gele?ies , dramblio kaulo dirbini?, auksini? papuo?al?, bronzini? ietigali? , vario liejini?.

1986 m. Did?ioji Zimbabv? ?traukta ? UNESCO pasaulio paveldo s?ra??.