Demokratija
(
gr.
δημοκρατ?α
=
d?mokratia
?
d?mos
‘liaudis’ +
kratos
‘valdau’) ?
valdymo sistema
, kai visa vald?ia kyla i?
pilie?i?
valios,
?statymus leid?ia
laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai, o valdo pagal konstitucijos nustatytus ?galiojimus veikianti
vyriausyb?
,
[1]
Pilie?i? valia ?gyvendinama tiesiogiai
referendumuose
ir
plebiscituose
arba per savo i?rinktus atstovus. Nors ir n?ra tikslaus, visuotinai priimtino demokratijos apibr??imo,
[2]
lygyb?
ir
laisv?
nuo seniausi? laik? i?skiriami kaip demokratijai svarbios savyb?s.
[3]
?ie principai realizuojami per vis? pilie?i? lygyb? prie? ?statym? ir vienodas politines teises (pvz.,
balsavimo
ar kandidatavimo prasme).
?iuo metu demokratija yra tapusi universaliai taikomu ?od?iu, nors ne visada ai?ku, koki? tikrov? tas ?odis atspindi. Kadangi supratimas kas yra demokratija yra labai ?vairus, da?nai kartu su ?iuo ?od?iu naudojami ?vair?s b?dvard?iai, ?patikslinantys“ kas turima galvoje. ?iuolaikin?s Vakar? demokratijos paprastai vadinamos
liberaliosiomis demokratijomis
.
[4]
XIX a.
demokratija tampa ?takinga politine id?ja,
XX a.
pr. ? ji virsta politine realybe, XX a. vid. tampa geopolitine realybe, XX a. pb. ? tai universali politinio sutvarkymo paradigma.
Demokratini? ?ali? pasaulio ?em?lapyje daug?ja. Naujojo t?kstantme?io prad?ioje demokratiniai re?imai ?sitvirtino Vakar? ir Piet? Europoje,
Australijoje
,
Kanadoje
,
N. Zelandijoje
,
Japonijoje
ir
JAV
. Be to, per paskutinius du de?imtme?ius demokratin?s valdymo formos atsirado Ryt? Europoje, Lotyn? Amerikoje ir Azijoje, taip pat kai kuriose Afrikos ?alyse.
Masin?s atstovaujamosios demokratijos vystymasis yra stipriai susij?s su ekonominiu vystymusi ir atitinkamai ?alies turtingumu. Tod?l nenuostabu, kad demokratija yra ir i?lieka stabili daugelyje Europos ?ali? ir JAV, bet sunkiai ?sitvirtina kitose pasaulio ?alyse. Jei vyriausyb? nesugeba u?tikrinti pagrindini? ekonomini? ?alies gyventoj? poreiki?, politinis nestabilumas yra nei?vengiamas.
Demokratija, kaip ir pats terminas, pirmiausia atsirado
Graikijos miestuose-valstyb?se
po ilgai trukusi? kov? tarp didik? ir turting?j? su paprasta liaudimi. Did?iausi? i?rai?k? demokratija pasiek?
At?nuose
, kur visiems pilie?iams vyrams buvo suteikta teis? dalyvauti valstyb?s valdyme. Pareig?nai buvo renkami tiesiogiai pilie?i? susirinkimo metu arba parenkami burt? keliu.
At?n? demokratijoje buvo ir gana kontroversi?k? aspekt?, pavyzd?iui, pilie?i? teis? i?tremti tuos pilie?ius, kurie buvo laikomi pavojingais demokratijai (ostrakizmas).
Antikos
filosofas Aristotelis demokratijos s?vok? vartoja negatyvia prasme, apib?dindamas pras?iok? vald?i? ir vietoje jos propaguoja tam tikr? demokratijos ir oligarchijos mi?in? ? polit?j?.
Romos respublikoje
, kol ji nebuvo laikui b?gant palaipsniui pakeista
principatu
taip pat buvo ?gyvendinti tam tikri demokratijos elementai, remiantis laisv? pilie?i?
lygiateisi?kumo
id?ja. Istori?kai svarbesnis
Romos
?na?as buvo teisin?s valstyb?s koncepcijos suk?rimas, kuri yra svarbi ?iuolaikin?s demokratijos sampratos dalis.
Apie antikin? (klasikin?) demokratij? ?inome daugiausia i? jos kritik?. Tarp toki? kritik? yra ir
Aristotelis
, kuris teig?, jog demokratija palanki demagogams.
M?s? laikais klasikin? demokratija da?nai buvo pernelyg idealizuojama, klaidingai suprantama d?l politinio ?odyno modernizavimo. Tokio tipo demokratija buvo galima tik nedidel?je valstyb?je, kur liaudis buvo politi?kai ap?viesta ir buvo apribota, nes dauguma gyventoj? buvo vergai ir nepilie?iai. Antikin?je demokratijoje yra tik horizontali demokratijos a?is ? lygyb? be vertikalios ? individo laisv?s, kuri? v?liau suteik?
liberalizmas
. Antikin? demokratija neteik? reik?m?s vald?ios apribojimui, neskyr? valstyb?s ir pilie?i?, nei?skyr? profesionali? politik?. Dalyvavimas vald?ios vykdyme neimplikuoja individo laisv?s. Vyravo individualizmo dvasia, bet ne modernios individo laisv?s. Nebuvo skirtumo tarp vie?osios ir priva?iosios sfer? (ji i? viso nebuvo pripa??stama).
Viduram?iais demokratijos id?jos Europoje prakti?kai i?nyko, i?skyrus kai kuriuos savaranki?kus miestus ir ?veicarijos dalis.
Per ankstyv?j?
Italijos
miest? respublik? egzistavim? ir
Viduram?ius
i?sivyst? svarbios moderniai Vakar? demokratijai svarbios id?jos, tokios kaip atstovavimas.
Tomas Akvinietis
ir
?anas Bodenas
k?l? vald?ios apribojimo id?jas, teigdami, kad vald?ios galia yra ribojama moralini? ?statym?, papro?i?.
Didel? reik?m? demokratijos sampratos raidai tur?jo prigimtini? teisi? id?ja (dabar da?niausiai vadinama ?mogaus teis?mis). Remiantis ?ia id?ja prieita prie i?vados, kad visi laisvi ?mon?s turi vienodas teises. Tai sek? sutarties id?ja, tai kad valdantieji ir valdomieji tarpusavyje susij? abipusiais ?sipareigojimais. Jei valdovas nevykdydavo savo pareig? arba ribojo prigimtines teises, liaudis gal?jo atsiimti suverenitet?. ?i id?ja, suformuluota
D?ono Loko
, stipriai dar? ?tak? brit?
parlamentinei demokratijai
ir, taip kaip apibr??ta
?ano ?ako Ruso
socialin?s sutarties teorijoje, pad?jo filosofi?kai pagr?sti Amerikos ir
Pranc?zijos revoliucijas
.
XVIII a.
?arlis Monteskj?
?ved? ?vald?i? padalijimo“ samprat?.
Tai klasikin? liberalioji samprata, susiformavusi XIX a. I p. utilitarist? Madisono (Madison), Bentamo (Bentham), Milio (Mill) teoriniuose darbuose. J? teorija daug kuo pana?i ? antikin? demokratijos supratim?, Madisonas antikin? demokratij? vertino kriti?kai, nes ji buvo nesuderinama su asmens saugumu, nuosavyb?s teis?mis. Pagrindin? tez? ? demokratija rei?kia atsaking? valdym? (responsible government). Propaguojama vald?i? atskyrimo id?ja.
Demokratin?s politin?s sistemos skirstomos ? ?vairius tipus. Pats stambiausias ir da?niausias skirstymas yra ? tiesiogin? demokratij? ir atstovaujam?j? demokratij?.
Tiesiogin? demokratija ? kai u? galiojan?i? ?statym? pakeitimus ir naujus ?statymus balsuoja visi rinkim? teis? turintys pilie?iai.
Atstovaujamoji demokratija ? kai rinkim? teis? turintys pilie?iai i?renka atstovus, kuri? pa?i?ros maksimaliai atitinka daugumos pilie?i? pa?i?ras. ?ie atstovai balsuoja u? visus galiojan?i? ?statym? pakeitimus. Tai techni?kai ?manoma demokratijos forma, ta?iau turinti begal? tr?kum?:
a) atstovai patys sau nustato privilegijas bei savo veiksm? kontrol?
b) atstovai turi teis? pakeisti pa?i?ras po rinkim?
c) atstovus galima papirkti
d) atstovai gali naudotis vald?ia asmeniniams interesams tenkinti
e) atstovai gali keisti rinkim? ?statymus, tuo nepastebimai uzurpuodami galimyb? patekti ? vald?i? v?l ir v?l;
ir t.t…
….
Geriausi ?rodymai kad valstyb?je atstovaujamoji demokratija ne visi?kai teisinga:
-kai priimami sprendimai, kuriems akivaizd?iai nepritaria dauguma gyventoj?;
-kai vald?ioje i?lieka neatsistatydin? atstovai ir vyriausyb?s su labai ?emais visuomen?s palaikymo reitingais;
-kai pilie?iai i? valstyb?s b?ga ? u?sien?(nenormaliai auk?tas emigracijos lygis).
?iuolaikin? demokratija yra vis? pirma atstovaujamoji demokratija, nors taikomos ir tam tikros tiesiogin?s demokratijos formos ? referendumai, plebiscitai, pilie?i? apklausos. Ta?iau skirting? demokratin?mis laikom? ?ali? patirtis skirtinga ? vienur
referendumai
valstyb?s lygmeniu nerengiami (
JAV
referendumai gali b?ti rengiami tik valstij? arba dar ?emesniame lygmenyje), kitur rengiami labai da?nai (
?veicarija
).
?iuolaikin? Vakar? demokratija da?nai vadinama liberali?ja demokratija. Pana?iai bando derinti liberalizm? ir demokratij? Dahl’as. Demokratijos po?ymiai pagal Dahl'? (
poliarchija
):
- Politini? sprendim? kontrol? renkamiems pareig?nams.
- Rinkimai
(s??iningi, laisvi, da?ni, taikingi).
- Rinkim? teis?
turi tur?ti visi suaug? pilie?iai.
- Renkamumas.
- ?od?io teis?
.
- Informacijos alternatyva.
- Teis? ? asociacijas.
Tradici?kai demokratijos tikslu laikomas siekis u?kirsti keli? tironijos atsiradimui (vald?ios susikoncentravimui vieno ar keli? asmen? rankose). Taigi demokratija neb?tinai turi garantuoti geriausi? valdym?, bet u?d?ti apribojimus naudojimuisi vald?ia ir u?tikrinti, kad bet kokia bloga vald?ia gali b?ti pakeista taikiu b?du.
Nepaisant to, daugelis
[reikalingas ?altinis]
?moni? mano, kad n?ra tokios sistemos, kuri idealiai tvarkyt? visuomen?, ir kad demokratija taip pat moraliai n?ra ideali.
Kadangi n?ra vieningos sampratos kas yra demokratija, egzistuoja ?vairios teorijos ir sampratos ai?kinan?ios kas yra demokratija arba kokia ji tur?t? b?ti. Demokratijos teorijas galima skirstyti ? du konceptualius po?i?rius:
- normatyvin? ir
- empirin? (apra?om?j?)
Empirin?s teorijos domisi kas yra demokratija ir kaip ji prakti?kai veikia. Normatyvin?s teorijos nustato kokios yra privalomosios s?lygos vienai ar kitai politinei sistemai ?vardinti kaip demokratinei. Tam tikra prasme skirstymas yra s?lyginis, nes normatyvin?s teorijos remiasi praktika, o empirin?s teorijos taip pat u?siima demokratijos interpretavimu ir tipologizavimu.