?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Deficitas ( lot. deficit 'tr?ksta') ? skirtumas tarp valstyb?s i?laid? ir pajam?, i?laidoms vir?ijus pajamas . Situacija ekonomikoje, kai paklausa vir?ija pasi?l? , nesant lyginamajai kainai.

Valstyb?s biud?eto deficito susidarymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iuolaikin?s valstyb?s, tvirtindamos biud?etus , planuoja, kiek bus surinkta mokes?i? ir kiek bus padaryta i?laid?. Augant ekonomikai, reikia ir daugiau pinig?, tod?l valstyb?s, tvirtindamos savo biud?etus, numato pinig? emisij? (kiek papildomai prispausdinti pinig?). Deja, taip elgiamasi ir smunkant ekonomikai. Tokiu atveju biud?eto deficitas tik dar labiau padidina infliacij? . ?vykd?ius per didel? pinig? emisij? valstyb?je gali prasid?ti hiperinfliacija . Spar?iai augant ?kiui gali b?ti taip, kad net ir esant deficitiniam biud?etui valstyb?je b?na defliacija . Manoma, kad moderniose valstyb?se privaloma vykdyti pinig? emisij?, nes kitaip ?mon?s neinvestuos ? gamyb?, o prad?s taupyti pa?ius pinigus, nes j? vert? augant ?kiui augs. Viena i? Did?iosios depresijos prie?as?i? laikomas pa?i? pinig? vert?s did?jimas, pinig? taupymas, o ne investavimas ? ?k?.

Valstyb?s biud?eto deficito atsiradimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kadaise atsiskaitymuose buvo naudojami pinigai i? tauri?j? metal? . Kartais valstyb?s vadovas, nor?damas padidinti savo biud?et?, liepdavo kaldinti ma?esnio svorio ar ?emesn?s prabos monetas, o kainas palikti tokias pa?ias. Pirmieji popieriniai pinigai buvo naudojami tik kaip pinig? i? tauri?j? metal? pakaitalas. Pagal pageidavim? juos buvo galima pakeisti ? piniginius ?enklus i? tauri?j? metal?. Vyriausyb?s, pasteb?jusios, kad ne visas auksas i? karto paimamas, prispausdindavo daugiau pinig?, negu tur?davo aukso atsarg?. Tais laikais buvo priimta, kad valstyb?s biud?etas turi b?ti subalansuotas, tai yra visos biud?eto i?laidos turi b?ti padengtos biud?eto pajamomis. ?iuolaikin?s ekonomikos s?lygomis ne?manoma subalansuoti biud?eto, tod?l valstyb?s viena po kitos prad?jo atsisakyti prisiri?imo prie tauri?j? metal?, da?niausiai aukso . Nacionalini? valiut? atsiejimas nuo tauri?j? metal? atri?davo vyriausyb?ms rankas vykdyti pinig? emisij?. Viena i? paskutini? ar net paskutin? valstyb?, atsiejusi savo pinigus nuo aukso, buvo JAV. Tai buvo daroma palaipsniui: 1934 m. nustatyta, kad JAV dolerius ? auks? gali i?keisti tik kit? valstybi? vyriausyb?s, o nuo 1975 m. visai atsisakyta JAV dolerio susiejimo su auksu.

Duomenys apie Lietuvos galutinai patvirtint? valstyb?s biud?eto deficitin? dal?

Preki? ir paslaug? deficitas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jei tr?ksta preki? ar paslaug? d?l karo , nederliaus, katastrofos , blokados ir t. t., tai nevadinama deficitu.

Atsiradimo prie?astys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Deficitas prakti?kai visada atsiranda vyriausybei prad?jus riboti kainas d?l art?jan?io karo gr?sm?s, bado, pinig? nuvert?jimo, d?l ?ymiai padid?jusios paklausos, did?jan?i? kain? ir vargingesni? ?moni? dar sunkesn?s pad?ties. Be to, vyriausyb?s kartais riboja kainas siekdamos trumpalaikio populiarumo ar d?l menkos kompetencijos ir naivumo. Esant infliacijai, auga paklausa ir gamybos kaina, o pelnas ma??ja. Gali b?ti net taip, kad prekes, kuri? kain? augimas sustabdytas, gaminti pasidaro nuostolinga. Tada gamintojai ma?ina gamyb? ar visai jos atsisako. Taip augant paklausai ir ma??jant pasi?lai, paklausa vir?ija pasi?l? ir atsiranda deficitas.

Planinio ?kio valstyb?se vyriausyb?s vis negal?jo subalansuoti gamybos ir kain?, tod?l nuolat tr?ko vien? ar kit? preki? ar paslaug?. Kartais norint gauti koki? paslaug? reik?jo laukti kelet?, o nusipirkti prek? ? net keliasde?imt met?, arba j? buvo galima ?sigyti tik davus ky?? skirstytojams.

Deficito pasekm?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Esant preki? ar paslaug? deficitui, atsiranda juodoji rinka , kur prek?s ar paslaugos paprastai kainuoja daugiau, negu esant nereguliuojamoms kainoms. Gamintojai nesistengia gaminti kokybi?k? preki? ir teikti kokybi?k? paslaug?, nes ?ino, kad jos vis tiek bus nupirktos. Be to, gamintojai pradeda prastinti preki? kokyb? ir jas pardavin?ja u? t? pa?i? kain?, taip keldami preki? kain?.

Blogiausiai, kai tr?ksta ?aliav? ar preki?, kurios toliau dalyvauja gamyboje. Tada dalies preki? tr?kumas gali stabdyti gamyb? ir taip sukelti dar didesn? preki? tr?kum?. Deficito s?lygomis i?kyla problema, kad prekes ir paslaugas suvartoja ne tie, kuriems daugiausiai j? reikia, bet tie, kurie sugeba jas ?sigyti.

Deficito problemos sprendimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Esant deficitui galiausiai ?vedamas preki? vartojimo normavimas, tai yra talonai, nurodoma, kad prekes galima parduoti tik valstybei ar tik tam tikroms valstyb?s kontroliuojamoms vietoms. Da?niausiai vyriausyb?, pasteb?jusi, kad preki? ir paslaug? kain? augimo stabdymas sudaro daugiau problem? nei naudos, nustoja riboti kainas. Tai daro leisdama gamykloms dal? preki? parduoti savo nuo?i?ra nustatytomis kainomis ar paskelbia, kad nurodytame regione nereguliuoja kain?. Jei buvo ribojamos daugelio preki? kainos ir i? karto nustojama jas riboti, sakoma, kad ?vykdoma ?oko terapija“. Nustojus riboti kainas, preki? ir paslaug? kainos gali pa?okti dar daugiau, negu b?t? buvusios j? nekontroliuojant, bet po kiek laiko kainos susireguliuoja.

Deficito istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vos tik valstyb?s prad?jo riboti kainas, atsirado deficitas. Deficitas buvo labai paplit?s planinio ?kio ?alyse, ypa? joms kuriantis ir ?lungant.

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Lietuvos valstyb?s biud?etas