Daudyt?
? tradicinis, pu?iamasis lietuvi? liaudies muzikos instrumentas, p?stukinis
aerofonas
.
Tradicin?s daudyt?s daromos i? tiesaus
uosio
,
blind?s
,
klevo
,
guobos
,
ber?o
medelio liemens, yra apie 1250?1670 mm ilgio. Medelio nuopjova perskeliama paliekant plongalyje 50-70 mm ilgio, 20-35 mm skersmens neperpjautos medienos
p?stukui
. Perskeltose pus?se i?skobiamas laipsni?kai plat?jantis kanalas, abi pus?s suvo?iamos ir, ply?ius u?tepus
derva
ar
degutu
, apvyniojamos i?virinta kar?ta ber?o
to?imi
.
Rekonstruot? daudy?i? gamybos b?das ir konstrukcija pana?i kaip ir tradicini?, tik i? dviej? dali? sumautas vamzdis apvyniojamas storo
popieriaus
juosta, kuri nuda?oma ber?o to?ies spalva. ?statomi p?stukai ? mediniai,
variniai
ir
ebonitiniai
. Daudyt?s ? i? principo netobulinti instrumentai. Nuo
1940
m. paprastinama j? gamybos technologija.
Ra?ytiniuose ?altiniuose daudyt?s minimos nuo
XVIII a.
(Lepner, 1744; Stanewicz, 1829; Sabaliauskas, 1904; 1911; Paliulis, 1959). Instrumentas vietin?s kilm?s, kaip ir
ragai
, i?plit? ?iaur?s ryt?
Auk?taitijoje
, buvusios
s?li?
teritorijos dalyje (Zinkevi?ius,
1984
). Daudyt?s naudotos kaip ir ragai, bet i?nyko anks?iau u? ragus ir
skudu?ius
, kartu su vokalin?mis
sutartin?mis
, sudariusiomis j? repertuar?. Manoma, kad daudyt?s, kaip nat?ralaus garsyno archaji?ki instrumentai, gal?jo tur?ti ?takos vokalini? sutartini?
genezei
.
Daudyt?s garsas susidaro kaip atviros
?vilpyn?s
. Garsas stiprus, skardus, ta?iau nea?trus, pana?us ? varini? pu?iam?j? instrument? ?
trimito
,
valtornos
ir
trombono
skambes?. Daudyt?mis grojama p?stuk? laikant prie
l?p?
kampo, garsas i?gaunamas l?p? virpesiais. Tradicinis
repertuaras
? vokalin?s sutartin?s: ?Gegut?“, ?Sad?to t?to“, ?Obelyt gra?uolyt“, ?Apyn?lis“, ?Dagil?lis“ ir kt. Rekonstruot? daudy?i? muzikavimo galimyb?s pana?ios ? tradicini? daudy?i?, tik palyginti lengviau i?gaunami auk?tesni
tonai
, tod?l jomis galima p?sti ir sud?tingesnes
fanfarines
melodijas. Da?nai daudyt?mis pradedami i?kilmingi liaudies muzikos
koncertai
,
dain? ?vent?s
, kiti masiniai renginiai.
Muziejuose
esan?ios daudyt?s pagamintos ne?inom? meistr?, ta?iau ?inoma, kad jas p?t? A. Bi?i?nas, P. Kun?ius, M. Paliulis, V. Pa?akarnis. Rekonstruot? daudy?i? meistrai ?
P. Kup?ikas
ir P. Serva. Nuo
1941
m. daudytes naudoja profesionalus
ansamblis ?Lietuva“
, nuo
1946
?
1950
m. saviveikliniai dain? ir ?oki? ansambliai, o nuo
1967
?
1970
m. ir folkloriniai ansambliai.
- M. Baltr?nien?, R. Apanavi?ius. Lietuvi? liaudies muzikos instrumentai. Vilnius.
1991
- Lietuvi? enciklopedija,
1954
, T. 4: Chronografas-Dievaitis, 542 p.