Dantis

Dantys ( lot. dentes ) ? burnos ertm?s organas. Sudarytas i? burnos ertm?je i?siki?usios matomos dalies ? danties vainiko , trumput?s tarpin?s dalies ? danties kaklelio ir ?aknies , kuri yra ?siterpusi vir?utinio bei apatinio ?andikaulio dant? alveol?se. Dantys sudaryti i? dentino , danties vainikas padengtas emaliu , kaklelis ir ?aknis ? plonu cemento sluoksniu. ?andikaulio duobut?se dantis tvirtai laiko jungiamojo audinio skaidulos, vadinamos periodontu , arba periodontiniais rai??iais. Danties ertm?je yra pulpa (kitaip ? danties mink?timas), kurioje gausu nervini? skaidul? ir kraujagysli? .

Zoologijoje dant? formul? (sutartu b?du u?ra?ytas vis? r??i? dant? skai?ius vir?utiniame ir apatiniame ?andikauliuose) naudojama kaip diagnostinis ?induoli? r??ies po?ymis.

?mogaus dantys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?mogus yra heterodontas (?vairiadantis). Jo dantys yra nevienodos formos ir skirtingo dyd?io bei funkcijos. Skiriamos 4 dant? r??ys :

Kand?iai ( incisivi ) ? vainikas yra kalto, o ?aknis - i? ?on? suploto k?gio formos. Jie skiriami maistui atk?sti.
Iltiniai ( canini ) ? vainikas ir ?aknis turi vienod? k?gio form?. Jie skirti maistui sugriebti ir pl??yti (rudimentin? reik?m?).
Kapliai ( premorales ) ? daug stambesni u? kand?ius ir iltis. J? vainikas - dvigumburis, o ?aknis: vir?utini? kapli? - da?nai dvi?ak?, o apatini? - k?gio formos. Kapliai skirti maistui smulkinti.
Kr?miniai ( molares ) ? stambiausi. J? vainikine da?niausiai skiriami trys gumbur?liai, ?aknis : vir?utini? - tri?ak?, o apatini? - dvi?ak?. J? paskirtis - trinti ir trai?kyti maist?.

?mogus yra difiodontas . Jo dantys kinta. ?is rei?kinys yra susij?s su mitybos strukt?ros ir veido kaul? augimo poky?iais. Paprastai nuo 6-8 m?nesio k?dikiams ima dygti pieniniai dantys ( dentes decidui ). J? iki 2 met? i?dygsta 20. Taigi kiekvieno ?andikaulio pus?je yra 2 kand?iai, 1 iltis, kapli? n?ra ir 2 kr?miniai dantys. Sudyg? pieniniai dantys i?lieka 5 metus, ?is laikotarpis vadinamas pirmuoju ramyb?s laikotarpiu.

Nuo 7 met?, i?stumdami pieninius dantis ima dygti pastovieji dantys ( dentes permanentes ). Per 6-7 metus sudygsta 28 dantys, po to 4-5 metus trunka antrasis ramyb?s laikotarpis. Paskutinis dant? dygimo laikotarpis yra susij?s su tre?i?j? kr?mini?, arba proto dant? ( dentes serotini ) dygimu. Jie taip vadinami, matyt, tod?l, kad dygsta protin?s brandos metu (18-25 m.). Proto dantys da?nai i?dygsta netaisyklingi, anomali?ki, i?dygsta ne visi arba visai nei?dygsta. Jie neturi funkcijos - yra rudimentin? liekana . Ta?iau laikoma, kad ?mogus turi 32 pastoviuosius dantis, taigi kiekvieno ?andikaulio pus?je yra 2 kand?iai, 1 iltis, 2 kapliai ir 3 kr?miniai dantys. Pastovieji dantys kartu su ?andikauli? dantin?mis ataugomis sudaro ? u?pakal? atvirus vir?utini? ir apatini? dant? lankus. Vir?utinis dant? lankas yra pakryp?s ? priek? ir ? ?onus, o apatinis - ? lie?uvio pus?. Sukandus langai susiglaud?ia kr?mini? dant? kramtomaisiais pavir?iais, o vir?utinio lanko kand?iai atsiduria i? priekio ant apatini?. ?is veiksmas vadinamas s?kand?iu ( oclusio ). Tai yra da?niausiai pasitaikantis priekinis (ortognatinis) s?kandis. Re?iau pasitaiko atvirk?tinis (prognatinis) s?kandis. Visi jie yra normal?s. Kitos sankand?io formos yra patologin?s. Kramtymo metu maistas smulkinamas, trinamas, mai?omas su seil?mis ir ver?iamas tyre.

Pienini? dant? formul?:

2|0|1|2|2|1|0|2

Nuolatini? dant? formul?:

3|2|1|2|2|1|2|3

Dant? ?ym?jimas - ?iuo metu odontolog? praktikoje taikomas FDI ( Federation Dentaire Internationale ) 1975 metais priimta dant? ?ym?jimo sistema, pagal kuri? kiekvienas dantis ?ymimas dviem skaitmenimis taip:

vir?utinis de?inysis kvadrantas - 1, kairysis - 2, apa?ioje kairysis - 3, de?inysis - 4. Pieniniai dantys ?ymimi taip pat tik pradedant skaitmeniu 5. Taigi, 37 reik?t? apatin? kair?j? antr?j? nuolatin? kr?min? dant?, o 73 - apatin? kairi?j? pienin? ilt?.