Danties emalis (i? pranc. email , sen. pranc. esmail, esmal 'emalis', i? sen. vok. smelzan 'lydyti'; anks?iau lot. substantia adamantinea ) ? stuburini? gyv?n? i?orinis danties sluoksnis, esantis danties vainiko dalyje, ant dentino . ^[1] Tai daugiausiai mineralini? med?iag? turinti danties dalis bei tvir?iausia k?no dalis.

Emalis yra vienas i? trij? ?mogaus danties kiet?j? audini? (kiti du ? dentinas ir cementas ). Emalis kartu su dentinu apgaubia vainikin? danties pulp? - nerv?, kraujagysli? ir l?steli? darin?.

Apie 96 % emalio sud?ties yra mineralin?s med?iagos, likusi dalis 4% yra organin?s med?iagos.

Nat?rali danties emalio spalva svyruoja nuo ?viesiai gelsvos iki pilk?vai baltos. Su am?iumi ? emalio sluoksn? gali ?siterpti pigmentai i? maisto ir g?rim?, tod?l pakinta danties spalva.

Emalio sluoksnis danties vainike i?sid?st?s netolygiai. Storiausias jo sluoksnis apie 2,5 mm yra ?onini? dant? kauburiuose ir priekini? dant? kandamuosiuose kra?tuose, t. y. tos vietos, su kuriomis kandama ir kramtoma. Emalio sluoksnis plonesnis kitose vainiko srityse, o ties danties kakleliu emalis pasibaigia jungtimi su cementu, kuris kartu su dentinu gaubia ?aknin? pulpos dal?.

Senstant danties emalis dyla, jo storis ma??ja. Dilimo prie?astys b?na ?prastin?s d?l maisto kramtymo bei patologin?s d?l bruksizmo ar stipri? r?g??i? erozijos ir kit? prie?as?i?. Nudil? dantys gali b?ti jautr?s terminiams dirgikliams (kar??iui, ?al?iui). Jautrumas atsiranda, nes atsidengia dentinas, kuriame yra odontoblast? (tam tikr? l?steli?) ataug?li?, ?ios reaguoja ? pasikeitusias s?lygas.

Esant prastai burnos higienai ant danties pavir?iaus (emalio sluoksnio) gali kauptis apna?os. Apna?ose veisiasi ?vairios bakterijos, kurios ilgainiui pradeda i?skirti ?vairius ?alutinius produktus, tarp j? ir r?g?tis. ?ios r?g?tys skatin? emalio kristal? tirpim?, kuris ilgainiui klini?kai pasirei?kia kaip dant? kariesas .

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]