한국   대만   중국   일본 
D?l?jimas ? Vikipedija Pereiti prie turinio

D?l?jimas

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
    ?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.
Sud?l?j?s granitas

D?l?jimas ? geologinis procesas, kurio metu uolienos , gruntai ar mineralai yra veikiami fizini?, chemini? ar biologini? veiksni?. D?l?jimo produktai, susimai?? su organin?mis med?iagomis, sudaro dirvo?em? .

Cheminis d?l?jimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dekarbonatizacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dekarbonatizacijos procesas vyksta uolienose, kuriose yra kalcio karbonato , pavyzd?iui, klintyje ar kreidoje . Be to, b?tinas lietaus vanduo, praturtintas anglies dioksidu ar organine r?g?timi. ?is silpnai r?g?tus skystis reaguoja su kalcio karbonatu ir sudaro kalcio bikarbonat?.

CO 2 + H 2 O ? H 2 CO 3
H 2 CO 3 + CaCO 3 ? Ca(HCO 3 ) 2

Hidratacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tai procesas kai mineralai absorbuoja vanden? ir i?siple?ia ar net pasikei?ia. Pavyzd?iui, anhidritas absorbav?s dvi vandens molekules virsta gipsu

CaSO 4 + 2H 2 O → CaSO 4 ·2H 2 O

Kai kurios uolienos, absorbuodamos vanden?, padid?ja iki 16 kart? (pavyzd?iui, molio skal?nas , kuriame yra montmorilonito ar bentonito ).

Hidroliz? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Hidroliz? vyksta uolienose, kuriose yra toki? mineral? kaip piroksenas , amfibolai ar feld?patai . ?ie mineralai skyla, paveikti r?g?tingo vandens ir suformuoja naujus mineralus ? kaolinit? ir kvarc? , o i?tirpusius vandenyje jonus nusine?a vandens srautas.

Oksidacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Deguonin?je aplinkoje da?nai pasitaiko oksidaciniai procesai. ?io proceso pavyzdys gal?t? b?ti dvivalent?s gele?ies mineral? virtimas trivalent?s gele?ies mineralais ( limonitu , getitu ar hematitu ).

R?g?tys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sieros ar azoto junginiai, i?tirp? lietaus vandenyje, suformuoja r?g??ius lietus. Taip pat mikroorganizmai ir augalai dirvo?emyje gamina ?vairias organines r?g?tis. R?g?tus lietus ar dirvo?emio organin?s r?g?tys yra chemi?kai aktyvios ir gali suardyti uolienas.

Mechaninis d?l?jimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mechaninio d?l?jimo pagrindin? savyb? yra ta, kad jam vykstant, nesikei?ia uolienos chemin? sud?tis. Uoliena tik smulk?ja ir trupa. Da?niausiai mechanin? d?l?jim? sukelia temperat?ros svyravimai. Tai labiausiai pastebima dykumose . D?l nevienodo ?iluminio pl?timosi koeficiento vieni mineralai ple?iasi labiau, kiti ma?iau. Taip pat mineral? pl?timuisi ?takos turi ir j? spalva ? tamsesni mineralai ple?iasi labiau negu ?viesesni. D?l ?ios prie?asties mineralai ple?iasi nevienodai, tod?l atsiranda j?gos, d?l kuri? mineralai ima d?l?ti. Prie uolien? d?l?jimo prisideda ir vanduo. Jam patekus ? uolien? ply?ius ir u??alus jo t?ris padid?ja 9 %. D?l tokio t?rio pakitimo padid?ja ir vandens sl?gis ? ply?io sieneles. Jis gali siekti net 200 MN/m². Cheminis ir mechaninis d?l?jimas da?nai vyksta tuo pat metu. Tod?l kartais sunku nustatyti proceso pob?d?.

Mechaninis d?l?jimas gali vykti d?l:

  • Terminio pl?timosi
  • Per?alimo
  • Sl?gio kritimo
  • Drusk? kristal? augimo
  • Organizm? veiklos