Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cheminis ry?ys
? s?veika tarp
atom?
, s?lygojanti
molekuli?
ir
kristal?
susidarym?.
Reakcijos
metu jungiantis skirting? element? atomams tarp j? susidaro elektrostatinis cheminis ry?ys. ?is ry?ys atsiranda tarp prie?ing?
elektros kr?v?
turin?i? daleli?. Suart?jus dviem atomams, vienos dalel?s
elektronai
traukia kitos
dalel?s branduol?
ir atvirk??iai. Per daug suart?jus atomams tarp j? pradeda veikti st?mos j?gos. Nusistov?jus pusiausvyrai tarp atom? susidaro cheminis ry?ys. Ry?io stiprum? nusako ry?io energija - energijos kiekis, kuris yra reikalingas norint sudaryti ry??.
Elemento atomai tarpusavyje jungiasi keturi? tip? cheminiais ry?iais:
- Joninis ry?ys
? ry?ys tarp skirting? kr?vi?
jon?
. Joninis ry?ys tarp dviej? vienini? med?iag? atsiranda tuomet, kai j?
elektroneigiamumo
skirtumas didesnis u? 1,5-1,6. Esant ?iam ry?iui viena med?iaga junginyje turi elektron? pertekli?, o kita- tr?kum?.
- Kovalentinis ry?ys
? cheminis ry?ys tarp dviej? med?iag?, kai j? elektroneigiamumo skirtumas ma?esnis u? 1,5-1,6. Nepolinis ry?ys susidaro tarp to paties elemento atom?, o polinis- tarp skirting?.
- Metali?kasis ry?ys
pasirei?kia tik tarp
metal?
. ?is ry?ys jungia metal?
jonus
metal? kristaluose. Kadangi valentiniai atom? elektronai netvarkingai juda kristale tarp atom?, metalo atomai tampa teigiamais jonais. D?l netvarkingo valentini? elektron? jud?jimo metalai yra palyginus laid?s
elektros srovei
.
- Vandenilinis ry?ys
susidaro tarp vandenilio atom?, sudaran?i? kovalentin? polin? ry?? su kita med?iaga, ir kitos (polin?s) molekul?s med?iagos, turin?ios bent vien? piln? elektron? por?, nedalyvaujan?i? jokiuose cheminiuose ry?iuose.