한국   대만   중국   일본 
Cezaris Kiuji ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Cezaris Kiuji

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cezaris Antonovi?ius Kiuji
rus. Це?зарь Анто?нович Кюи?
Gim? 1835 m. sausio 18 d.
Vilnius , Rusijos imperija
Mir? 1918 m. kovo 13 d. (83 metai)
Petrograd
Veikla Rus? kompozitorius, "Galingojo samb?rio" narys, M. Beliajevo b?relio narys. Gars?jo kaip romans? autorius. Fortifikacijos profesorius ir in?inierius generolas .
Alma mater Sankt Peterburgo Nikolajaus in?inieri? akademija, Sankt Peterburgo Vyriausioji in?inieri? mokykla
Vikiteka Cezaris Kiuji

Cezaris Antonovi?ius Kiuji ( rus. Це?зарь Анто?нович Кюи? , 1835 m. sausio 18 (pagal sen?j? kalendori? sausio 6 d.), Vilniuje , Rusijos imperijoje ? 1918 m. kovo 13 d., Petrograde ) ? pranc?z? ir lietuvi? kilm?s rus? kompozitorius , muzikos kritikas, ?inomo Rusijos kompozitori? susivienijimо ?Galingasis samb?ris“ ( ?Могучая кучка“ ) narys, M. Beliajevo b?relio narys, fortifikac ijos profesorius , d?stytojas ir in?inierius generolas ( 1906  m.).

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jo t?vas buvo pranc?zas Antuanas Kiuji ( pranc. Antoine Cui ; anks?iau pavard? buvo ra?oma "Queuille" , v?liau supaprastinta) [1] , pasilik?s Lietuvoje po 1812  m. Napoleono ?ygio ? Rusij? ir d?st?s pranc?z? kalb?, o mama ? lietuv? Julija (Justina) Gucevi?i?t? i? neturting? bajor? ?eimos. [2] Cesarius-Benjaminus (tokiu vardu jis buvo registruotas kataliki?k? krik?t? knygoje) buvo jauniausias i? penki? vaik?.

Po Vilniaus gimnazijos Cezaris mok?si Sankt Peterburgo Vyriausiojoje in?inieri? mokykloje, o jau 1857  m. baig? Sankt Peterburgo Nikolajaus in?inieri? akademij?. [3] Tais pa?iais metais jis prad?jo d?stytojo karjer?. Per kelet? de?imtme?i? Kiuji d?st? trijose karin?se mokyklose Sankt Peterburge; [4] tarp jo mokini? buvo keletas imperatoriaus ?eimos nariai, ?ymiausias j? ? b?simasis imperatorius Nikolajus II . [5] Atlik?s svarbi? u?duot? 1877?1878 m. Rusijos-Turkijos karo metu, Kiuji gavo paauk?tinim?. 1880  m. jam buvo suteiktas profesoriaus laipsnis, o 1906  m. ? generolo laipsnis. [6] Para?? daug svarbi? mokslini? darb?, tyrim? ir straipsni?.

Muzika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nepaisant pasiekim? savo karo akademiko karjeroje, ?iandien Kiuji visame pasaulyje yra daugiau ?inomas kaip kompozitorius.

B?damas 5 met? prad?jo groti pianinu. [7] Vilniuje tuo metu gyvenantis kompozitorius S. Moniu?ka metus nemokamai mok? talenting? berniuk?. [8]

Nors Kiuji negavo formalaus muzikinio i?silavinimo ir muzik? k?r? laisvu nuo darbo metu, jis tapo pripa?intu ir vaisingu kompozitoriumi. Didel? ?tak? Kiuji talento ir muzikinio stiliaus vystymuisi padar? ?openo k?ryba, draugyst? su kompozitoriu M.Balakirevu (susivienijimо ?Galingasis samb?ris“ ?k?r?ju), [9] ilgalaikis bendravimas su kompozitoriais A.Dargomy?skiu, M.Musorgskiu , N.Rimskiu-Korsakovu , A.Borodinu ir, svarbiausia, savaranki?kas kruop?tus muzikin?s literat?ros studijavimas. [10]

Pirmus romansus jis para?? 1850  m., rim?iau u?siimin?ti muzik? jis prad?jo baigus Nikolajaus in?inieri? akademij?. 1859  m. ?vyko jo vie?as debiutas Peterburge, Rus? muzikos draugijos simfoninio koncerto metu. [11]

Kiuji muzikinis palikimas yra gana platus: 14 oper? (tarp j? ? ?Kaukazo belaisvis“ 1857 ? 1882  m., ?Mandarino s?nus“ 1859  m., ?Viljamas Ratklifas“ 1869  m., ?An?elo“ 1875  m., ?Sarac?nas“ 1898  m., ?Kapitono dukt?“ 1909  m.) 4 vaik? oper?, k?riniai orkestrui, kameriniams instrumentiniams ansambliams, fortepijonui , smuikui , violon?elei , ir ? vertingiausia k?rybos dalis ? vir? 250 nuostabi? romans? .

Po ilgos ir aktyvios muzikin?s karjeros Kiuji buvo dosniai apdovanotas ir pagerbtas Rusijoje ir u?sienyje. 1896 ? 1904  m. buvo M. Beliajevo b?relio Peterburgo skyriaus pirmininku, [12] o 1904  m. buvo i?rinktas Imperatoriaus Rus? muzikos draugijos garbingu nariu. 1880 m. antrojoje pus?je ir 1890 m. keletas u?sienio muzikos bendrij? suteik? jam naryst?, ?skaitant Pranc?zijos akademij? (narys korespondentas). Pranc?zijoje jis buvo apdovanotas Garb?s legiono ordino komandoro kry?iumi u? oper? ?Flibustjeras“ ( 1894  m.). 1896  m. tapo Belgijos karali?kosios akademijos nariu. [13] 1909 ? 1910  m. vyko renginiai kompozitoriaus veiklos 50-ties met? jubiliejui pamin?ti. [14]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Neff, Lyle. Brief Biography of Cesar Cui. // "OperaGlass" Opera Information Directory (Stanford University). Atnaujinta 2012-01-07. (?i?r?ta 2014-03-10.)
  2. ↑ Budreika, Eduardas. Antuanas Kiuji ir jo lietuvi?ka ?eima Archyvuota kopija 2016-06-11 i? Wayback Machine projekto. . // ??iaur?s At?nai“, 2004-03-13, Nr. 692. (?i?r?ta 2014-03-09.)
  3. ↑ Fomin A.; Makovskaja I. ?Русские в истории и культуре Литвы“ (?Rusai Lietuvos istorijoje ir kult?roje“). Vilnius: Vaga, 2008, p. 260.
  4. ↑ Neef, Sigrid. Die Russischen Funf: Balakirew, Borodin, Cui, Mussorgski, Rimski-Korsakow (Berlin: E. Kuhn, 1992), p. 136.
  5. ↑ Ильинский, А.А.; Пахулский, Г. Биографии композиторов с IV?XX век с портретами. Москва: Изд. К.А. Дурново, 1904, p. 518.
  6. ↑ Назаров, А.ф. Цезарь Антонович Кюи (Moscow: Muzyka, 1989), p. 194.
  7. ↑ Fomin A.; Makovskaja I., p. 260.
  8. ↑ Назаров, p. 12?14.
  9. ↑ Назаров, p. 25?27.
  10. ↑ Fomin A.; Makovskaja I., p. 261.
  11. ↑ Назаров, p. 25?27.
  12. ↑ Назаров, p. 147, 184.
  13. ↑ Назаров, p. 35?36.
  14. ↑ Назаров, p. 201?205.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Cezaris Kiuji. Lietuvos integrali muziej? informacijos sistema (LIMIS): Personalijos: K.

Nemokamos Cezario Kiuji partit?ros Tarptautiniame partit?r? bibliotekos projekte.

Cezaris Kiuji AllMusic internetin?je duomen? baz?je.

Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Cezaris_Kiuji&oldid=7075042 "