Brno
? miestas
?ekijos
pietry?iuose, antrasis pagal dyd? ?alyje;
Piet? Moravijos kra?to
sostin?. ?sik?r?s
Svitavos
ir
Svratkos
upi? santakoje,
?ekijos-Moravijos auk?tumos
pietrytin?je dalyje. Veikia Brno oro uostas, gele?inkeliai ir automagistral?s jungia su kitais Europos ?ali? miestais. Didelis pramon?s centras ? i?pl?tota ma?in?, plieno konstrukcij?, traktori?,
?aunam?j? ginkl?
, elektronikos, tekstil?s, trikota?o, med?io apdirbimo, odos, maisto, bald?, statybini? med?iag?, popieriaus gamyba. Veikia keli universitetai, muziejai, teatrai, zoologijos sodas, astronomijos
observatorija
. Pl?tojamas
turizmas
. Brno
senamiestis
su svarbiausiomis miesto istorin?mis ??ymyb?mis ir muziejais susitelk?s apie dvi aik?tes ?
Zelny trh
ir
nam?sti Svobody
. Dvi reik?mingos ??ymyb?s, esan?ios u? senamies?io rib?, ? tai dvibok?t? katedra ant Petrovo kalvos ir ?pilberko tvirtov? vakaruose.
Miestas pirm? kart? pamin?tas
1091
m., nors ?ia gyventa nuo
V a.
XI a. pabaigoje buvo Pr?emisl? gimin?s kunigaik??i? vald? centras, nuo XII pabaigos ? Moravijos markgraf? rezidencija. Miesto teis?s suteiktos
1243
m.
XIII
-
XIV
a. miestas kolonizuotas vokie?i?,
1526
?
1918
m. priklaus?
Habsburg? imperijai
. Ilg? laik? buvo tvirtov?
Spielberg
(?pilberk; pastatyta XIII a., perstatyta XVI?XVIII), kuri
Austrijos imperijos
metu iki
1858
m. buvo naudojama kaip kal?jimas. Jame daugiausiai laikyti politiniai kaliniai.
1805
m. netoli Brno ?vyko
Austerlico m??is
. XIX a. miestas augo kaip pramoninis centras, iki ?iol vadinamas ??eki?ku
Man?esteriu
“.
1839
m. Brno tapo pirmuoju ?ekijoje miestu, kur? pasiek?
gele?inkelis
.
1869
m. mieste paleistas pirmasis ?ekijoje
arklinis tramvajus
. 1849?
1918
m. buvo Moravijos karali?kosios ?em?s sostin?, 1918?
1993
m.
?ekoslovakijos
srities centras.
1899
m. ?kurtas Brno universitetas.
II pasaulinio karo
metais miestas buvo smarkiai nusiaubtas ir nors jis buvo visi?kai atstatytas, jau niekada nebeatgavo pirmyk??io spindesio. D?l klestin?i?
teatr?
ir daugyb?s
muziej?
Brno tapo reik?mingu kult?ros centru.
Nuo XIII a. Brno miesto planas buvo netaisyklingas. Nuo XVII?XVIII a. buvo koreguojamos upi? vagos, tiesti ?iediniai bulvarai. Mieste gausu architekt?ros paminkl? ? XIII a. ?pilberko pilis, gotikin?s ?v. Jok?bo, ?v. Petro ir Povilo, ?v. Tomo ba?ny?ios, dvejos rotu??s, keli vienuolynai ir r?mai. XX a. pastatyta funkcionalizmo architekt?ros pastat?: vokie?i? architekto
L. M. der Rohe
projektuota Tugendhato vila (
2001
m. ?traukta ?
Pasaulio paveldo s?ra??
), Moravijos bankas, pa?to r?mai.
[1]
Svarbiausias Brno muziejus yra Moravijos muziejus, did?iausias muziejus Moravijoje ir antras pagal dyd?
?ekijos
Respublikoje. Muziejus buvo ?kurtas
1817
m., jo kolekcijose yra daugiau nei 6 milijonai eksponat?
[2]
. Did?iausia Brno vie?oji biblioteka yra Moravijos biblioteka, antra pagal dyd? ?ekijos biblioteka, turinti apie 4 mln. knyg?
[3]
. Did?iausia galerija Brno yra Moravijos galerija, v?lgi antra pagal dyd? tokio pob?d?io ?staiga ?ekijoje ir did?iausia Moravijoje
[4]
. Vienas Moravijos muziejaus skyrius ? Antropo paviljonas ? yra susij?s su seniausia ?monijos istorija ir prie?istorine Europa. Brno taip pat yra technikos muziejus, did?iausias Moravijoje ir vienas did?iausi? ?ekijoje. Nuolatin?s parodos parodo mokslo ir technologij? pa?ang?, lydimas ?vairi? tikrovi?k? modeli? ir restauruot? ma?in?. Muziejuje taip pat vyksta trumpalaik?s parodos su daugybe ?vairi? lankytin? viet?
[5]
.
?alia miesto veikia specialiai lenktyn?ms ?rengta
Brno trasa
.
2010
m. FIBA ??pasaulio
krep?inio
moter? ?empionatas vyko Brno arenoje Vodova, o ?ekijos rinktin? i?kovojo sidabro medal?.
-
?v.Tomo ba?ny?ia
-
Laisv?s aik?t?
-
Liuksemburgo markgrafo Jobsto jojimo statula
-
Gele?inkelio stotis
-
Tipiniai namai
-
-
Pastatas Laisv?s aik?t?je
-
Pastatas Lidicka gatv?je
-
Pastatas Jaselska gatv?je