Branduolinis sprogimas  ? ypa? greitos branduolin?s reakcijos energijos i?siskyrimas, kurio metu sunaikinamas branduolinis u?taisas. ^[1] Reakcij? gali sukelti branduoli? skylimas, branduolin? sintez? arba daugiasluoksn? kaskadin? j? kombinacija. Dabartiniai branduoliniai ginklai turi branduoli? skilim? sukeliant? mechanizm?, kuris inicijuoja sintez?. Ta?iau grynos sintez?s ginklas yra hipotetinis mechanizmas.

Branduolinio sprogimo energij? pasiskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Apie 85 % branduolinio sprogimo energijos tenka sm?ginei bangai, bei ?viesos spinduliavimui ir tik apie 15 % ? jonizuojantiems spinduliams . Ta?iau kaip tik radioaktyvieji spinduliai yra specifiniai ?alojamieji faktoriai, b?dingi tik branduoliniam ginklui , ir d?l j? pertekli? organizme atsiranda sud?ting? biologini? pakitim?, sukelian?i? spindulin? lig? , radioaktyvi? nudegim?, taip pat genetini? padarini?.

Radioaktyvus debesis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jonizuojan?i? spinduli? ?altinis branduolinio sprogimo metu yra gama spinduli? ir neutron? srautai, darantys ?alojam?j? poveik? sprogimo rajone 10 ? 15 sekund?i? nuo sprogimo momento, taip pat gama - kvantai , alfa ir beta dalel?s , kurias skleid?ia radioaktyvios med?iagos ? branduolinio u?taiso skilimo skeveldros, i?krintan?ios sprogimo rajone bei susidariusios radioaktyvaus debesies jud?jimo kelyje ir u?ter?ian?ias teritorij? per de?imtis ir ?imtus kilometr?. Pakenkimo laipsnis priklauso nuo jonizuojan?io spinduliavimo doz?s ? energijos kiekio, tekusio 1 cm³ aplinkos. Spinduliavimo doz?s vienetu priimtas rentgenas (R).

Radioaktyvus u?ter?tumas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Radioaktyv? u?ter?tum? parodo radiacijos dydis, daugiausia gama ir beta daleli? spinduliavimo intensyvumas . Radiacijos dydis matuojamas rentgenais per valand? (R/h). Jeigu, pra?jus valandai po sprogimo, radiacijos dyd? laikysime 100 % , tai po 2 valand? jis bus 43 %, po 7 h ? 10 %, o po paros ? 2,5 %. Kai radiacija didesn? negu 0,5 R/h, radioaktyvaus debesies p?dsako teritorija laikoma u?ter?ta.

Laiko ir u?ter?tumo ma??jimo, tarpusavio santykinis palyginimas:

Radioaktyvaus debesies zonos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Radioaktyvaus debesies p?dsak? priimta skirstyti ? tris zonas.

1. Vidutinio u?ter?tumo zona. I?buvusiam joje pirm?ja para ?mogui gresia tik lengvi radiaciniai pakenkimai.
2. Smarkaus u?ter?tumo zona. Su?alojimo pavojus ?ioje zonoje ?ymiai didesnis negu pirmojoje.
3. Pavojingo u?ter?tumo zona. ?mogui joje pabuvus net trump? laik?, gali atsirasti sunki? su?alojim?, nors radiacijos dydis greitai ma??ja. ?i zona ilg? laik? b?na smarkiai u?ter?ta. Did?iausi? ?alojam?j? poveik? daro gama - kvantai .

Jonizuojan?i? daleli? ?taka organizmui [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Skirting? radioaktyvaus spinduliavimo r??i? biologinis poveikis i? esm?s tas pats ? spinduliai, skverbdamiesi per materij?, i?mu?a i? atom? ir molekuli? elektronus , d?l to susidaro ?elektrint? daleli? poros ? teigiami ir neigiami jonai . Susidarius ?ioms ?elektrintoms (?sudirgintoms“ arba ?suaktyvintoms“) ?vairi? med?iag? molekul?ms ?mogaus organizme , kyla antrin?s chemin?s reakcijos , kuri? ?prastomis s?lygomis organizme n?ra arba jos vyksta labai l?tai. Dabartiniu supratimu d?l ?alojamojo jonizuojan?i? spinduli? poveikio vyksta dideli baltym? , ferment? ir kit? med?iag? pakitimai, kurie sutrikdo normal? l?steli? , audini? , sistem? ir organ? funkcionavim?, t. y. sukelia spindulin? lig? .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]