Bedr?ichas Hroznas ?ek. Bed?ich Hrozny vok. Friedrich Hrozny
Bedr?ichas Hroznas
Gim?	1879 m. gegu??s 6 d. Lysa prie Labos
Mir?	1952 m. gruod?io 12 d. (73 metai) Praha
Veikla	?ekijos archeologas , istorikas hetitologas, kalbininkas
Alma mater	Berlyno universitetas
?inomas (-a) u?	perskait? hetit? kalba para?ytus tekstus
Vikiteka	Bed?ich Hrozny
Para?as

Bedr?ichas Hroznas ( ?ek. Bed?ich Hrozny , vok. Friedrich Hrozny , 1879 m. gegu??s 6 d. Lysa prie Labos , Vidurio ?ekijos kra?tas ? 1952 m. gruod?io 12 d. Praha ) ? ?ekijos archeologas ir istorikas hetitologas, kalbininkas.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kolino gimnazijoje susipa?ino su arab? kalba , i?moko senosios ?yd? kalbos . Vienos universitete studijavo akad? , aram?j? , etiop? , ?umer? kalbas , sanskrit? . Berlyno universitete studijavo orientalistik? .

Nuo 1905 m. Vienos, 1919 - 1952 Prahos Karolio universiteto profesorius, 1939 - 1944 m. universiteto rektorius, u?darius universitet? paskaitas skait? miesto sal?se. Universitete ?k?r? Orientalistikos institut?; nuo 1938 m. jo direktorius. Nuo 1929 m. ?urnalo ?Archiv orientalni“ redaktorius. Po infarkto 1944 m. atsid?jo tik Azijos istorijos ra?ymui.

Mokslin? veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo 1904 m. dalyvavo archeologijos kasin?jimuose ?iaur?s Palestinoje . Perskait? hetit? kalba para?ytus tekstus i? Hatu?o , dab. Bogazkoy archyvo, nustat? svarbiausius ?ios kalbos bruo?us ir kalbin? priklausomyb?, priskyr? hetit? kalb? indoeuropie?i? kalb? ?eimai, nustat?, kad ji turi bendr? bruo?? su kelt? , slav? kalbomis . I? hetit? kalbos ? ?ek? kalb? i?vert? tekst?. 1924 - 1925 m. vadovavo ?ekoslovakijos mokslinink? ekspedicijoms ? Kultep? ( Turkija ), kur surado kelis t?kstan?ius dantira??io lenteli?. ^[1]

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Sumerisch-babylonische Mythen von dem Gotte Ninrag (Ninib). Wolf Peiser, Berlin 1903.
• Obili ve stare Babylonii (Korn in Altbabylonien). Holder in Komm., Wien 1913.
• Die Losung des hethitischen Problems, In: Mitteilungen der Deutschen Orient-Gesellschaft 56, 1915, S. 17-50.
• Die Sprache der Hethiter, ihr Bau und ihre Zugehorigkeit zum indogermanischen Sprachstamm. ( Hetit? kalba ), J. C. Hinrichs, Leipzig 1917, TU Dresden, Dresden 2002 (Neudr.). ISBN 3-86005-319-1
• Hethitische Keilschrifttexte aus Boghazkoi, in Umschrift, mit Ubersetzung und Kommentar. ( Hetit? dantira?tiniai ?ra?ai i? Bogazkoy ), Hinrichs, Leipzig 1919.
• Uber die Volker und Sprachen des alten Chatti-Landes. Hethitische Konige. Hinrichs, Leipzig 1920.
• Keilschrifttexte aus Boghazkoi. Bd 5/6. Autographien. Hinrichs, Leipzig 1921, Zeller, Osnabruck 1970 (Neudr.).
• Les inscriptions hittites hieroglyphiques: essai de dechiffrement; suivi d’une grammaire hittite hieroglyphique en paradigmes et d’une liste d’hieroglyphes. ( Hetit? hieroglif? ?ra?ai, de?ifravimo bandymai ), Orientalni Ustav, Praha 1933.
• Uber die alteste Volkerwanderung und uber das Problem der proto-indischen Zivilisation: Ein Versuch, die proto-indischen Inschriften von Mohendscho-Daro zu entziffern. Prag 1939.
• Die alteste Geschichte Vorderasiens und Indiens. Melantrich, Prag 1940, 1941, 1943.
• Inscriptions cuneiformes du Kultepe. Bd 1. Prag 1952.
• Ancient history of Western Asia, India and Crete. New York 1953.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]