Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bareljefas
(
pranc.
bas-relief
??emas i?kilumas“) ? skulpt?rinio
reljefo
pob?dis, kai plastinis vaizdas i?kil?s vir? fono plok?tumos ma?iau negu per pus? savo apimties (gilesnis vadinamas
horeljefu
). Pla?iai taikomas
skulpt?roje
, taikomosios dekoratyvin?s
dail?s
dirbiniuose,
medaliuose
,
monetose
; da?na architekt?rinio dekoro priemon?.
Bareljef? u?uomazgos yra dar neolite ant akmen? i?skaptuoti
petroglifai
. Ypa? paplito Antikoje, senov?s Rytuose (bareljefais puo?ti ?ventykl?
frontonai
,
frizai
,
triumfo arkos
,
kolonos
. V?liau bareljef? naudojimas suklest?jo Renesanso architekt?roje ir dail?je; ypa? gausiai taikytas
baroko
interjer? puo?yboje. Lietuvoje bareljefas prad?tas naudoti nuo XV a. (vienas pirm?j? pavyzd?i? ?
Vilniaus herbas
).
[1]