Panthera leo persica
Azijinis li?tas ( Panthera leo persica )
Mokslin? klasifikacija
Karalyst? : Gyv?nai ( Animalia ) Tipas : Chordiniai ( Chordata ) Klas? : ?induoliai ( Mammalia ) B?rys : Pl??rieji ?induoliai ( Carnivora ) ?eima : Katiniai ( Felidae ) Po?eimis : Did?iosios kat?s ( Pantherinae ) Gentis : Panteros ( Panthera ) R??is : Li?tas ( Panthera leo ) Por??is : Azijinis li?tas ( Panthera leo persica )
Binomas
Panthera leo persica Meyer , 1826
Paplitimas

Azijinis li?tas ( Panthera leo persica ) ? li?t? ( Panthera leo ) por??is , kurio arealas dabar apima tik Giro mi?k? Gud?arate (Indija). ^{[1] [2]} 2005 m. Gud?arato vyriausyb? prane??, kad Giro mi?ke aptikti 359 azijiniai li?tai. ^[3]

Azijinis li?tas yra viena i? trij? did?i?j? Indijos ka?i? ? kitos dvi yra bengalinis tigras ir indinis leopardas ^[4] Anks?iau azijiniai li?tai gyveno nuo Vidur?emio j?ros regiono iki Indijos subkontinento ?iaurrytin?s dalies. Li?t? i?med?iojimas ir grobio stygius l?m? azijini? li?t? skai?iaus ma??jim?. ^[5]
Istori?kai azijiniai li?tai buvo skirstomi ? bengalinius, arabinius ir persinius li?tus. ^[6] Azijiniai li?tai yra ma?esni ir lengvesni u? afrikinius li?tus.

Biologija ir elgsena [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Azijiniai li?tai yra pana??s ? afrikinius, nors j? kaukol?se yra skirtum?. Kailio spalva kinta nuo raudonai rudos iki d?m?tos juodos ar sm?li?kai cinamonin?s pilkos. ^[7]

Azijiniai li?tai dyd?iu nesiskiria nuo centrin?s Afrikos li?t?. Did?iausias suaugusi? patin? kaukoli? ilgis ? 330?340 mm, o pateli? ? 266?277 mm. ^[7] Patin? k?no mas? ? iki 160?190 kg, o pateli? ? iki 110?120 kg. ^[8] Did?iausias u?registruotas patino ilgis ? 292 cm, ^[9] , auk?tis per pe?ius ? 107 cm. ^[10] Vienas sumed?iot? patin? buvo 268 cm ilgio ir 222,3 kg mas?s (be viduri?). ^[9] Did?iausias ?inomas sumed?iotas laukinis patinas buvo lygiai 3 m ilgio. ^[11]

Azijiniai li?tai yra bendruomeniniai gyv?nai, gyvenantys praiduose . J? praidai yra ma?esni, negu afrikini? li?t?, nes j? praiduose da?niausiai b?na dvi patel?s (afrikini? praiduose ? nuo keturi? iki ?e?i? pateli?). Patinai prisijungia prie praid? prie? poruojantis ar stambaus grobio med?ioklei. Tai ai?kinama tuo, kad Indijoje li?t? grobis smulkesnis, tod?l tereikia ma?iau med?iojan?i? li?t? grobiui ?veikti. ^[12]

Azijiniai li?tai daugiausia med?ioja elnius ( indinis zambaras ir aksis ), antilopes ( m?lynoji antilop? ), indines gazeles , ?ernus , azijinius buivolus ir naminius galvijus.

Aplinkosaugin? pad?tis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Giro mi?ko nacionaliniame parke (vakar? Indija) 2006 m. baland?io m?nes? buvo suskai?iuoti 359 li?tai, kurie gyveno 1412 km² ploto draustinyje, apaugusiame kr?mais ir retu lapus metan?i? lapuo?i? mi?kais. Buvo teigiama, kad 1907 m., kai li?tus ?m? saugoti, populiacij? sudar? tik 13 li?t?. Tam prie?tarauja faktas, kad 1936 m. apskaitos metu Giro mi?ke buvo aptikti 234 li?tai.

Iki ma?daug 1800 m. azijiniai li?tai ir azijiniai gepardai gyveno daugelyje vakar? ir centrin?s Indijos rajon?, kur konkuravo su bengaliniais tigrais ir indiniais leopardais. Gepardai m?go atviras ?olines lygumas, o azijiniai li?tai m?go retus mi?kus pramai?iui su ?olin?mis lygumomis, kur m?go gyventi ir tigrai su leopardais. Sp?jama, kad buvo metas, kai bengalinis tigras ir azijinis li?tas smarkiai konkuravo d?l grobio ir teritorij?.

Indijos did?iosios kat?s prarado beveik visas ret?sias d?iungles ir ?olines lygumas, kurias ?mon?s pavert? dirbamomis ?em?mis. ?ias kates da?nai med?iojo vietiniai med?iotojai ir britai, tarnav? kolonijin?je administracijoje.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]