- ?is straipsnis yra apie Azerbaid?ano istorij? nuo Islamo ?sigal?jimo. Apie senesn? Azerbaid?ano istorij? ?i?r?kite straipsnius
Mana
,
Medija
,
Kaukazo Albanija
Did?iojo Irano regionas
Azerbaid?anas ?????????
|
|
| ?alis
|
?iaur?s vakar?
Iranas
,
Azerbaid?anas
|
| Tautos
|
Azerbaid?anie?iai
|
| Miestai
|
Tabrizas
,
Zand?anas
,
Ardabilis
,
Baku
|
| Ankstesnis pav.
|
?iaurin?
Medija
|
|
Did?iojo Irano regionai
:
Kurdistanas
,
Lorestanas
,
Chuzestanas
,
Irakas
,
Azerbaid?anas
,
Tabaristanas
,
Farsas
,
Jazdas
,
Kermanas
,
Chorasanas
,
Chorezmas
,
Sistanas
,
Belud?istanas
,
Pu?t?nistanas
|
Azerbaid?ano istorija
? dabartinio
Azerbaid?ano
ir kit?
azerbaid?anie?i?
gyvenam? teritorij? (dab. ?iaur?s vakar?
Irane
) istorija nuo islamo ?sigal?jimo VII a. iki dabarties.
Azerbaid?anas kaip atskira valstyb? susik?r? tik po
Pirmojo pasaulinio karo
, kuomet dalis azerbaid?anie?i?, draugi?k?
Osmanams
pavadino ?al? Azerbaid?anu. ?i trumpalaik? valstyb? atsik?r? tik 1990 m. Tod?l Azerbaid?ano istorija yra laikoma daugiau ne valstyb?s, o regiono istorija.
?? region? dabar pirmiausia apibr??ia
azerbaid?anie?i?
gyvenamos teritorijos, gerokai didesn?s nei dabartin? valstyb?: istorinis Azerbaid?anas buvo suprantamas kaip teritorija, besiribojanti su Did?i?ja Arm?nija (?iaur?s vakaruose),
Kurdistanu
(pietvakariuose),
Tabaristanu
(rytuose). Ta?iau da?nai istorinio Azerbaid?ano samprata apima ir dar platesnes sritis, apimdama vis? dabartin? Arm?nij?, dal? Dagestano.
Azerbaid?an? sudaro ?ie subregionai, per istorij? puosel?j? valstybingum?:
Arakso
up? istori?kai skyr? dvi istorinio Azerbaid?ano dalis: pietin? ir ?iaurin?. ?iuo metu Azerbaid?ano valstyb? beveik sutampa su ?iaurine dalimi, o pietin? dalis yra
Irano
valstyb?s dalis. Azerbaid?anas per vis? islamin? laikotarp? buvo neatsiejamai susij?s su gretimu
Iranu
ir sudar? dal? Persijos civilizacijos ir
Did?iojo Irano
.
Kaukazas X a. prad?ioje
|
| Azerbaid?ano istorija
|
| Senov?s Persijos istorija
|
| Albanija
(
Ar?akidai
>
Mihranidai
)
|
| Ra?idunai
>
Omejadai
>
Abasidai
|
| Derbentas
,
?irvanas
,
Aranas
(
?adadidai
),
|
| Sad?idai
>
Salaridai
>
Ravadidai
|
| Seld?iukai
>
Eldegizidai
>
Chorezmidai
|
| Ilchanidai
>
Jalairidai
>
Tim?ridai
|
| Kara Kojunlu
>
Ak Kojunlu
>
Safavidai
|
| Azeri? chanatai
(XVIII a.):
|
| ?irvanas
,
Baku
,
Karabachas
,
Gand?a
,
Kuba
,
?ak?
,
Nach?ivanas
,
Chojus
,
Tebrizas
,
Ardebilis
|
| Rusijos imperija
|
| Azerbaid?ano Demokratin? Respublika
|
| U?kaukaz?s TFSR
>
Azerbaid?ano TSR
|
| Azerbaid?ano Respublika
|
Po krik??ioni?kos
Kaukazo Albanijos
pasiprie?inimo, 667 m. region? u?kariavo
arabai
, kurie ?jung? j? ?
Kalifat?
ir pastat? vien? tolimiausi? islamo avanpost? ?
Derbento
tvirtov?. Tuo metu ?ia paplito
islamas
, ir tai buvo vienintel? krik??ioni?ka Kaukazo ?alis, kuri tuo metu buvo islamizuota. VIII?X a. Azerbaid?ano teritorijoje buvo vienas i? svarbi? prekybos ta?k? ?
Bardos
miestas.
Nuo IX a. visame
Abasid?
valdomame Did?iajame Irane prasid?jo skaidymasis, vadinamas
Irano intermezzo
. Jo metu kristalizavosi persi?koji kult?ra ir formavosi daug smulki? valstybi? ir dinastij?. Pirmosios valstyb?s Kaukaze, kurios paskelb? nepriklausomyb?, buvo
Gruzija
(888 m.) ir
Bagratid?
Arm?nija (886 m.). Ma?daug tuo metu visi?kai nepriklausomos nuo Kalifato tapo ir ?iauriausios Azerbaid?ano dalys ?
?irvan?ach?
valstyb? bei
Derbento emyratas
.
Likusioji Azerbaid?ano dalis (Pietinis Afganistanas ir
Aranas
) i? prad?i? buvo valdoma emyr?
Sad?id?
(889?929), v?liau, po suirut?s ?alyje,
Salarid?
(942?979). Valdant pastariesiems, kaip atskira valstyb? atskilo
Aranas
, kuriame ?sigal?jo
?adadidai
. Paskutinioji Pietinio Azerbaid?ano dinastija prie? Seld?iukus buvo
Ravadidai
, vald? i?
Tabrizo
(955?1054 m.)
Kaukazas 1060 m.
XI a., vis? Did?j? Iran? u?kariavus
Seld?iukams
, ir 1054 m. nukariavus Ravadid? valstyb?, keit?si regiono tautin? sud?tis: senasias iran?n? tautas galutinai pakeit?
tiurkai
, v?liau ?inomi kaip
azeriai
. Jie ir tapo dabartini? Azerbaid?ano gyventoj? prot?viais.
Nuo XII a. prad?ios, susiskald?ius Seld?iuk? imperijai, atgim? senosios valstyb?s ir dinastijos, kurias vald? smulkesni vietininkai
atabegai
: stipriausios j? buvo ?irvanas ir
Eldegizidai
. Pastarieji vienu metu sugeb?jo sukurti trumpalaik? imperij?, vald?iusi? ne tik istorin? Azerbaid?an?, bet ir Kurdistan?, Tabaristan?, Isfahan?.
1225 m.
Chorezm?achas
D?alaledinas i? Vidurin?s Azijos baig? atabeg? vie?patavim?, laikinai pajungdamas Azerbaid?ano teritorij?. Ta?iau jo imperija netrukus buvo sunaikinta stipresni? agresori? ?
mongol?
. Iki 1236 m. jie nusiaub? Azerbaid?ano miestus, baig? Chorezm?ach? dinastij?. Azerbaid?anas tapo did?iul?s
Ilchanid?
imperijos provincija.
1335 m., pasibaigus Ilchanid? dinastijai, visame Did?iajame Irane kilo naujos vietin?s dinastijos. Viena j?, mongol? kilm?s
?upanidai
, suvienijo vis? Azerbaid?ano region?. Ta?iau 1380 m. region? nusiaub?
Tim?ras
, kuris v?l prijung? region? prie savo imperijos.
Pagrindiniai straipsniai ?
Kara Kojunlu
,
Ak Kojunlu
ir
Safavidai
.
Nuo XV a. vidurio Did?iojo Irano ?iaur?s vakar? tiurkai, ?skaitant ir azerbaid?anie?ius, vaidino lemiam? vaidmen? Persijos istorijoje. 1447 m., po tim?rido
?achrucho
mirties, i? Azerbaid?ano kil? tiurkai, vadovaujami D?ahan ?acho, suk?r? trumpalaik?
Kara Kojunlu
federacij?, kuri vald? taip pat Arm?nij?,
Kurdistan?
.
1466 m. Kara Kojunlu paj?gos susid?r? su kitomis tiurk? paj?gomis
Ak Kojunlu
vakaruose. ?ie sunaikino Kara Kojunlu ir suk?r? dar didesn? imperij?, u?valdydami ir Vakar? Iran?.
XV?XVI a. sand?roje regione i?kilo nauja j?ga:
sufijai
, kurie siek? skleisti savo tik?jim?. Jie pa?m? vald?i? Ak Kojunlu valstyb?je ir labai greitai ?m? pl?sti teritorijas, suvienydami vis? Did?j? Iran?. J? did?iausi prie?ai buvo
Osman? imperija
vakaruose ir
Uzbek? chanatas
rytuose. Tai buvo
Safavid? imperija
, vie?patavusi iki XVIII a.
Azerbaid?ano chanatai
Pagrindinis straipsnis ?
Azerbaid?ano chanatai
.
Nuo XVII a. II pus?s Safavid? vald?ia didel?je imperijoje silpo. Visas Kaukazo regionas, buv?s imperijos pasienyje, i? karto atsid?r? kaimynini? valstybi? taikinyje. Jis ?jo i? rank? ? rankas tarp Persijos ir
Osman? imperijos
, o Petro I laikais, XVIII a. pirmoje pus?je, Rusija laikinai u?kariavo did?i?j? dal?
Persijos
teritorijos
Kaukazo
regione, ?skaitant ir ?iaurin? Azerbaid?an?. Jau tada buvo ruo?iamasi istorinio Azerbaid?ano padalinimui.
1722 m. Safavidams pralaim?jus m???
afganams
, rytin? Iran? trumpam u?vald?
Hotaniai
, ir Azerbaid?ano regionas liko nekontroliuojamas Persijos. Ta?iau 1736 m. susilpn?jusi? Imperijos vienyb? atk?r?
Nadir ?achas
, kuris v?l prisijung? Azerbaid?an?. Po de?imties met? j? nu?ud?ius, visa valstyb?, ?skaitant Azerbaid?ano region?, subyr?jo. Azerbaid?ano teritorijoje susik?r? daugyb? smulki? valstyb?li? ?
chanat?
, tarp kuri? buvo ?irvano, Kubos, Baku, Karabacho, Gand?os, ?aki, Nach?ivano ir kt. Jie kariavo tarpusavyje.
Pagrindinis straipsnis ?
Rusijos imperija
.
XIX a. prad?ioje Azerbaid?ano regione v?l pasirod?
Rusijos imperija
, ? kuri? vietiniai chanatai ?i?r?jo kaip ? savoti?k? i?gelb?toj?. 1813 m. Giulistano sutartimi ? Rusijos imperij? ?stojo Baku, Derbento, Gand?os, Karabacho, Kubos, ?ek?s, ?irvano ir Taly?o chanatai. 1828 m. Turkmen?ajaus sutartimi Azerbaid?ano regionas buvo galutinai padalintas tarp dviej? valstybi?:
Irano
ir Rusijos. Rusijos u?imtoji dalis v?liau ?inoma kaip Azerbaid?ano valstyb?.
Dabartinio Azerbaid?ano teritorijoje ?kurtos Baku ir Jelizavetpolio gubernijas.
Nepaisant padalinimo, XIX?XX a. Rusija siek? prisijungti vis? Azerbaid?ano region?. Rus? vald?ia skatino tiurk? ir arm?n? var?ym?si d?l ?alies ekonomikos valdymo. Vietos musulmonai tur?jo privilegija i?sipirkti i? tarnybos kariuomen?je sumok?dami special? mokest?. Iki pat 1917 m. pagal sutart? su Anglija, Rusija laik? vis? istorin? Azerbaid?ano region? savo ?takos sfera, gavo koncesij? D?ulfos-Tabriso-Urmijos gele?inkeliui, laik? ?ia savo kariuomen?.
1873 m. Azerbaid?ane rasta naftos. Baku tapo dideliu pramoniniu miestu, nes tuo metu ?ia buvo i?gaunama 50 proc. pasaulio naftos.
U?kirsdama keli? Rusijos Imperijos k?slams ?sivie?patauti Pietiniame Azerbaid?ane, prasid?jus
Pirmajam pasauliniam karui
Turkija ?siver?? ? ? j? ir u??m? Tabriz?.
Po 1917 m. vasario revoliucijos tapo fakti?kai nepriklausomos, o 1918 m. trys Rusijos u?kariautos U?kaukaz?s tautos (
azerbaid?anie?iai
,
gruzinai
ir
arm?nai
) sudar? trumpalaik?
U?kaukaz?s federacij?
. Joje prad?ta organizuoti sava kariuomen?, vis? pirma tur?jusi ginti sienas nuo turk? ?siver?imo. Silpnumas, taip pat taut? nesutarimai (
azeriai
r?m? Turkijos interesus) nul?m? Federacijos ?lugim? tais pa?iais metais.
1918 m. gegu??s 28 d. Azerbaid?anas pasiskelb? nepriklausoma
Azerbaid?ano Demokratine Respublika
, bet i? karto i?kilo jos sien? klausimas, kadangi egzistavo daugyb? gin?ytin? klausim? su Gruzija ir Arm?nija. Svarbiausi gin?ytini regionai buvo
Kaln? Karabachas
,
Siunikas
,
Nachi?evanas
(su Arm?nija),
Zakatalos regionas
(su Gruzija). Siekdamas i?spr?sti ?iuos teritorinius konfliktus, Azerbaid?anas pasikviet? ? pagalb? Turkij?, kuri 1918 m. rugs?jo 15 d. u??m? Baku, ta?iau lapkri?io 10 d. prad?jo evakuotis. Tuomet Baku u??m? anglai, kurie r?m? Azerbaid?ano siekius, matydami ?ioje valstyb?je b?sim? u?tvar? prie? komunizmo gr?sm?. Jie nor?jo, kad Azerbaid?anas tapt? kuo didesnis, netgi paaukojant kitas tautines ma?umas.
1918 m. gruod?io 4 d. valstyb?je buvo su?auktas pirmasis parlamentas. Prad?ta intensyviai organizuoti armija, kuri 1919 m. rugpj??io m?n. kiek prapl?t? Azerbaid?ano sienas (Lenkorano ?ygis). 1919 m. sausio 8 d. Azerbaid?anas pasiunt? savo delegacij? ? Pary?iaus taikos konferencij?, 1920 m. sausio 12 d. buvo pripa?intas
de facto
su jos trok?tamomis teritorijomis. Nepaisant to, Gruzija u?sitikrino savo pozicijas Zakataloje, Arm?nija okupavo Nachi?evan? ir Siunik?, o Kaln? Karabache prasid?jo pasiprie?inimo karas.
Azerbaid?ano TSR herbas
Piet? Kaukazo ?alys po 1920 m.
Pagrindiniai straipsniai ?
Azerbaid?ano TSR
ir
U?kaukaz?s TFSR
.
Po to, kai 1919 m. lapkri?io 20 d. i? Azerbaid?ano ?m? evakuotis anglai, nuo bol?evik? Azerbaid?an? deng?
A. Denikino
vadovaujama armija, ta?iau jai pralaim?jus, Raudonoji Armija 1920 m. sausio 27 d. u??m? Baku, o netrukus ?sigal?jo visame Azerbaid?ane. Tais pat metais ?kurta
Azerbaid?ano TSR
.
TSRS i? naujo per?i?r?jo politin? U?kaukaz?s ?em?lap?. Azerbaid?anas buvo vienintel? i? trij? respublik?, kuri ?iame procese nepatyr? teritorini? netek?i?, o atvirk??iai, gavo daug papildom? teritorij?: i? Gruzijos jai perduotas Zakatalos regionas, i? Arm?nijos ? Nachi?evan? ir Kaln? Karabachas (tik gin?ytinas Siunikas liko Arm?nijai). Tai i? esm?s l?m? TSRS siekiai palaikyti gerus santykius su azeriams draugi?ka
Turkija
.
1922?1936 m. trys U?kaukaz?s respublikos sudar?
U?kaukaz?s TFSR
, siekiant j? draugyst?s ir tarpusavio supratimo, ta?iau ?is projektas nepasiteisino ir federacija i?iro.
Tarybin?je respublikoje, kaip ir kitose TSRS dalyse, buvo spar?iai vykdomas gyventoj? tr?mimas, rusifikacija. Ilg? laik? Azerbaid?anas buvo svarbiausias naftos ir duj? tiek?jas S?jungoje.
Dabartinis ?alies prezidentas Ilhamas Alijevas
Pagil?jus TSRS ekonominei ir politinei krizei, apie 1988 m. Azerbaid?ane prasid?jo pirmieji jud?jimai. Viena stipriausi? opozicini? partij? buvo Azerbaid?ano liaudies frontas, siek?s ?alies nepriklausomyb?s. Nors 1991 rugpj??io 30 d. Azerbaid?anas tapo nepriklausoma respublika, vald?ioje liko senieji lyderiai, vadovaujami prezidento
Ajazo Mutalibovo
.
Jau pirmuosius nepriklausomyb?s metus lyd?jo etninis konfliktas, kadangi Kaln? Karabacho arm?nams panorus prisijungimo prie Arm?nijos, prasid?jo Kaln? Karabacho karas. Jis formavo ankstyv?j? ?alies politik?. Kaln? Karabachui paskelbus nepriklausomyb?, Azerbaid?anas nesugeb?jo tinkamai suorganizuoti armijos ir labai spar?iai neteko savo teritorij?.
?ie ?vykiai skatino nepasitenkinim? vald?ia, d?l ko Mutalibovas buvo priverstas atsistatydinti. Antruoju prezidentu i?rinktas
Ebulfazas El?ib?jus
i? Liaudies fronto, kuris prie?inosi Azerbaid?ano stojimui ?
NVS
ir siek? tampresni? ry?i? su Turkija ir Irano azerbaid?anie?iais. Ta?iau jis susid?r? su tomis pa?iomis problemomis, kaip ir jo pirmtakas. Nesibaigiantis karas skatino opozicijos jud?jimus, kas ved? ? prezidento atsistatydinim? 1993 m. J? pakeit? buv?s komunistas
Heidaras Alijevas
.
?iam at?jus ? vald?i?, buvo sudarytos neoficialios paliaubos su
Kaln? Karabachu
, po kuri? ?i Azerbaid?ano sritis tapo
de facto
nepriklausoma. Tai bent laikinai pabaig? kar?, gal?jo kilti ?alies ekonomika, kuri gyvena daugiausia i? naftos. Teigiami poky?iai l?m? Alijevo perrinkim? 1998 m. Jam mirus, 2003 m. prezidentu tapo jo s?nus
Ilhamas Alijevas
.
XXI a. Azerbaid?anas vysto ekonomik? daugiausia remdamasis naftos ir duj? verslu. Naujai atrasti ?altiniai, taip pat naujai tiesiami naftotiekiai tampa ?alies varom?ja j?ga.