Austrijos socialdemokrat? partija
(
SPOe
, vok.:
Sozialdemokratische Partei Osterreichs
) ?
Austrijos
kairioji politin? partija.
?kurta
1888
m.
gruod?io 31
-
1889
m.
sausio 1
Heinfeldo suva?iavime, susijungus anarchistin?s ir marksistin?s krypties socialdemokratams. Partijos lyderiu tapo
Vienos
gydytojas
Viktoras Adleris
. Kartu priimta ?
Princip? programa
“, skelbusi avangardin? proletariato vaidmen?, proletarin? internacionalizm? ir asmenin?s gamybos priemoni? nuosavyb?s panaikinim?.
Sustiprinusi savo ?tak? profs?jungose, SPOe privert? vald?i? padaryti nuolaid? ? sutrumpinti darbo dien?, ?vesti
socialin? draudim?
, apriboti vaik? darb?, suma?inti rinkim? cenzus.
1897
m. ? Austrijos parlament? i?renkami pirmieji 14 socialdemokrat?.
1897
m. suva?iavime ?teisintas susiskaldymas ? 6 nacionalines grupes.
1899
m. pirmoji i? socialdemokratini? partij? pri?m?
Brno
program? nacionaliniu klausimu.
20 a. pr. partijoje ?sigal?jo revizionistinis
austromarksizmas
.
1906
m. ?vedus
visuotin? rinkim? teis?
, SPOe tampa did?iausia parlamento partija.
1918
m. lapkri?io ?
1920
spalio m?n. sudar? pirm?j? respublikin? vyriausyb?, per?musi? ?al? i? atsisakiusi? sosto
Habsburg?
. Kancleriu tapo K. Renneris, u?sienio reikal? ministru
O. Baueris
.
1919
m. parlamento rinkimuose gavo 72 vietas i? 170.
1920
?
1933
m. tur?jo stiprias pozicijas parlamente, ta?iau nepakankamas sudaryti vyriausybei.
?ymiai svaresni buvo ASP laim?jimai savivaldyb?se, ypa?
Vienoje
.
1926
m.
Linco
programoje pripa?ino
proletariato diktat?ros
galimyb?.
1929
m. tur?jo 700 000 nari?. SPOe buvo viena i?
Dviej? su puse internacionalo
k?r?j? ir vadov?. Tur?jo ginkluot? organizacij?
?ucbund?
, kurio nariai be partijos leidimo dalyvavo
1934
vasario antifa?istiniame sukilime, tod?l
1934
m.
vasario 12
d. ASP buvo u?drausta.
1945
m.
baland?io 14
susivienijo su Revoliucini? socialist? organizacija ir pasivadino Austrijos socialist? partija. V?liau sugr??intas senasis pvadinimas.
1945 m. sudar? laikin?j? vyriausyb? su kancleriu K. Renneriu.
1945
parlamento rinkimuose gavo 44,6 % bals? ir ??jo ? Liaudies partijos pirmininko L. Figlio koalicin? vyriausyb?. K. Renneris buvo i?rinktas Austrijos Respublikos prezidentu.
Iki
1986
m. visi Austrijos prezidentai buvo i?kelti ASP. Iki
1966
m., gaudama po 40-46 % bals?, ASP dalyvavo vyriausyb?se ir i?laik? vicekanclerio, URM, socialinio apr?pinimo ir pramon?s ministr? postus (nacionalizavo sunki?j? pramon? ir bankus,
1948
m. Austrija prisijung? prie
Mar?alo plano
).
1958
m. priimta
Vienos
programa atmet? klasi? kov?, nustat? Austrijos nepriklausomyb?s ir neutraliteto, socialin?s partneryst?s siekius.
1966
?
1970
m. buvo opozicijoje
ALP
.
1970
?
2000
m. sudar? vyriausyb?, kuri
1972
prijung? Austrij? prie
Bendrosios rinkos
. Nuo
1987
buvo sudaroma SPOe koalicija su
ALP
. Ta?iau teko prad?ti reprivatizacij?, suma?inti socialines programas.
1986
m. priimta nauja programa ?Perspektyva-90“ ir manifestas ?Socialdemokratija-2000“, kuriose pirmenyb? teikiama tausojan?iai pl?trai ir ekologijai. Ta?iau tai nepad?jo ASP laim?ti rinkim?
2000
m., kai rink?jai pirmenyb? atidav? kra?tutiniams de?iniesiems. Austrijos kancleriu
1992
?
2000
m. buvo
Francas Vranickis
.
2006
m. laim?jus rinkimus sudar? koalicin?
Alfredo Guzenbauerio
vyriausyb?.
Parlamento rinkimuose
1970
m. gavo 48,2 %,
1971
m. -50,02 %,
1975
m. -50,4 %,
1979m
. -51,2 %,
1983
m. -47,6 %,
1986
m. -43,3 %,
1996
m. ? 38,3 %,
2002
m. -36,9 %, 2006 m. -35,34 % bals?.
Pastaruoju metu dal? socialist? bals? atima ?alieji,
1986
m. laim?j? referendum? d?l atomin?s
energetikos
.
2004
m. Austrijos prezidentu i?rinktas
Haincas Fi?eris
.
2004
m.
Europarlamento
rinkimuose gavo 7 vietas.
1974
m. tur?jo 710 000,
2005
m. ? 680 000 nari?, susijungusi? ? 3589 vietines organizacijas ? sekcijas, 114 savivaldybi? organizacij? ir 9 regionines organizacijas. Nuo vis? ?i? organizacij? renkami delegatai ? suva?iavim?, kuris renka partijos pirminink?, 70 nari? Taryb?, Kontrol?s komitet? ir Prezidium?, tvirtina Partijos programas ir
statut?
.
Glaud?iai bendradarbiauja su Austrijos profs?jung? susivienijimu (1,5 mln. nari?) ir daugiau, kaip 30 masini? organizacij?.
SI
nar? nuo
1951
m.,
PES
nar?.
Leid?ia laikra?t?
Arbeiter Zeitung
, ?urnal?
Zukunft
.