한국   대만   중국   일본 
Atviroji j?ra ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Atviroji j?ra

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tarptautiniai vandenys, kontinentinis ?elfas , i?imtin? ekonomin? zona , gretutin? zona , teritoriniai vandenys , vidaus vandenys , ?emynas ( Land )

Atviroji j?ra ( tarptautiniai vandenys ) ? vandenys pagal J?r? teis?s konvencijos (JTK) VII dalies nuostatas, taikomas visoms j?ros dalims, kurios ne?eina ? valstyb?s i?skirtin? ekonomin? zon? , teritorin? j?r? ar vidaus vandenis arba ? salyno valstyb?s salyno vandenis. Atvira j?ra yra naudojama i?imtinai taikiems tikslams.

Bet kurios valstyb?s bandymas pajungti bet kuri? atviros j?ros dal? savo suverenitetui yra negaliojantis. Kiekviena valstyb? ? tiek pakrant?s, tiek ir neturinti pri?jimo prie j?ros ? turi teis?, kad atviroje j?roje plaukiot? laivai su jos v?liava ( Laivybos teis? ).

Atviros j?ros laisv? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Atvira j?ra visoms valstyb?ms ? tiek pakrant?s, tiek ir neturin?ios pri?jimo prie j?ros ? yra atvira. Atviros j?ros laisve naudojamasi pagal s?lygas, nustatytas ?ioje Konvencijoje bei kitose tarptautin?s teis?s normose. ? atviros j?ros laisv?s s?vok?, tiek pakrant?s valstyb?ms, tiek ir valstyb?ms, neturin?ioms pri?jimo prie j?ros, inter alia ?eina (JTK 87 straipsnio 1 d.):

  • laivybos laisv? ;
  • skridimo laisv?;
  • laisv? kloti povandeninius kabelius ir vamzdynus laikantis JTK VI dalies;
  • laisv? statyti tarptautin?s teis?s leid?iamas dirbtines salas ir kitus ?renginius laikantis JTK VI dalies;
  • ?vejybos laisv?, laikantis JTK 2 skyriuje nurodyt? s?lyg?;
  • mokslini? tyrim? laisv?, laikantis JTK VI ir XIII dali?.

Naudodamosi ?iomis laisv?mis, valstyb?s deramai atsi?velgia ? kit? valstybi? interesus naudotis atviros j?ros laisve bei ? ?ioje Konvencijoje nustatytas teises vykdyti veikl? Rajone. [1]

Laiv? nacionalin? priklausomyb? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kiekviena valstyb? nustato s?lygas, kuriomis ji suteikia savo nacionalin? priklausomyb? laivams, registruoja laivus savo teritorijoje ir suteikia teis? plaukioti su savo v?liava. Laivai turi tos valstyb?s nacionalin? priklausomyb?, su kurios v?liava jie turi teis? plaukioti. Valstyb? ir laiv? turi sieti tikri ry?iai.

Kiekviena valstyb? i?duoda atitinkamus dokumentus laivams, kuriems ji suteikia teis? plaukioti su savo v?liava.

Laiv? statusas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Laivai plaukioja tik su vienos valstyb?s v?liava ir, i?skyrus ypatingus atvejus, kurie yra numatyti tarptautin?se sutartyse arba ?ioje Konvencijoje, atviroje j?roje jiems galioja tik tos valstyb?s jurisdikcija. Laivas negali keisti v?liavos kelion?s arba sustojimo uoste metu, i?skyrus tuos atvejus, kai i? tikr?j? pasikei?ia laivo nuosavyb?s teis? arba jo registras.

Laivas, kuris plaukioja su dviej? ar daugiau valstybi? v?liavomis, naudodamas jas kaip patogiau, negali reikalauti i? bet kokios kitos valstyb?s pripa?inti kuri? nors nacionalin? priklausomyb? ir gali b?ti prilygintas laivui, neturin?iam jokios nacionalin?s priklausomyb?s.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]